captcha

Jūsų klausimas priimtas

Selemonas Paltanavičius. Žengdami vasarin, sulauksime sniego ir pūgų

Čia pat vasaris. Gamta po pusiaužiemio tebėra labai žiemiška. Štai jei dangus pasuktų debesį kitą sniego, jei pūga skraidintų ir neštų jį, atrodytų ji labai rimtą žiemą. Tiesa, kad žiema vos gimusi subrendo, rodo daug ilgesnė diena. Greitai turėsime pusantros valandos naujai gimusios šviesos, ši tendencija bus vis ryškesnė.
Algirdo Dumčiaus nuotr.
Algirdo Dumčiaus nuotr.

Čia pat vasaris. Gamta po pusiaužiemio tebėra labai žiemiška. Štai jei dangus pasuktų debesį kitą sniego, jei pūga skraidintų ir neštų jį, atrodytų ji labai rimtą žiemą. Tiesa, kad žiema vos gimusi subrendo, rodo daug ilgesnė diena. Greitai turėsime pusantros valandos naujai gimusios šviesos, ši tendencija bus vis ryškesnė.

Gal ne visus šildo perspektyva regėti vis ilgesnes dienas. Pasigirsta klausimų – o kada baigsis ta žiema? Šaltis, nors ir ne rekordinis, bet lydimas aštraus vėjo, mus veda per tikrą žiemą. Nors jis gal ir nėra nemalonus, bet ko turėtume laukti žiemos? Negi šilumos?

Šaltis iš tikrųjų sukaustė vandens telkinių ir dirvos paviršinį sluoksnį. Sąlygos tam puikios, nes sniego iki šiol beveik neturėjome. Tiesa, nereikėtų džiaugtis ledo tvirtybe. Vienur jis storas ir tvirtas, kitur – dar plonas ir labai pavojingas. Pirmosios šios žiemos aukos verčia susimąstyti, ar ant kranto paliekamas visas protas ir atsargumas, ar tik jo dalis.

Beje, kai kas džiaugiasi gilėjančiu dirvožemio įšalu ir tikisi, kad tokiomis sąlygomis pražus žemės ūkio kultūrų kenkėjai, o kiti besniegiame įšale įžvelgia pavojų augalams, ypač vaismedžiams, dekoratyviesiems. Ko gero, dar ne vėlu jų šaknis apsaugoti durpėmis mulčiuojant visą šaknų plotą. Tačiau turėtume žinoti, kad mūsų platumų augalams pavojingesnis ne dirvos įšalimas, o kamieną ir šakas pasiekiantis šaltis. Tokių ekstremalių šalčių dar nebuvo ir kažin ar bus. Beje, jei sode savo sodinukų neparišote, neapsaugojote nuo kiškių, tą būtinai padarykite dabar. Paskui gali būti vėlu.

Žmonės vis klausia, kas atsitiko, kad lesykloje lankosi taip mažai paukščių, ypač zylių. Iš karto reikia pabrėžti, kad paukščių šią žiemą kol kas neslėgė jokios bėdos, todėl jų populiacija yra tokia, kokia būna vėlyvą rudenį. Tačiau iki sausio vidurio zylės nesilankė lesyklose, nes gamtoje pakako natūralaus lesalo.

Stojus šalčiams, paukščiai ne iš karto sugrįžo, nes tokios patirties neturėjo. Gamtoje pašto nėra, stipriausias stimulas – įpročiai, o jie įgyjami palaipsniui. Tiesa, kai kur prie lesyklų jau susirinkę pulkai. Čia galima regėti iki dešimties rūšių sparnuočių.

Žengdami vasarin, sulauksime sniego ir pūgų. Žiema dar tikrai stiprėja, ir po laikino šalčio atsitraukimo vėl galima tikėtis visko. Nesistebėkite tuo. Žiema yra savo namuose – jai leidžiama daug kas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close