captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Amerikos balso“ archyvai. Klaipėdos krašto išvadavimas buvo labai rizikingas žygis

Lygiai prieš 91 metus, 1923 m. sausio 15 d., prasidėjo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operacija, laikoma viena sėkmingiausių Lietuvos karinių operacijų. Klaipėdos išvadavimo 60-osios sukakties minėjimas vyko Niujorke, lietuvių kultūros židinyje. Apie minėjimą „Amerikos balso“ radijui 1983 m. pasakojo žurnalistas Paulius Jurkus.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

Lygiai prieš 91 metus, 1923 m. sausio 15 d., prasidėjo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operacija, laikoma viena sėkmingiausių Lietuvos karinių operacijų. Klaipėdos išvadavimo 60-osios sukakties minėjimas vyko Niujorke, lietuvių kultūros židinyje. Apie minėjimą „Amerikos balso“ radijui 1983 m. pasakojo žurnalistas Paulius Jurkus.

Niujorke su išskirtiniu dėmesiu minimas Klaipėdos krašto prisijungimas prie Lietuvos. Čia gyvena nemažai klaipėdiečių, gyvena dar ir ano žygio dalyvių. Svarbiausia, čia gyveno Jonas Budrys – sukilimo vadas. Jis Niujorke buvo Lietuvos generalinis konsulas, mirė 1964 m. rugsėjo 1 d.

Minėjimus anuo metu rengė Mažosios Lietuvos bičiulių draugija. Savaime suprantama, tų minėjimų centre tada buvo sukilimo vadas ir svarbesni žygio dalyviai. Taip 1963 m. čia buvo iškilmingai paminėta to žygio 40 metų sukaktis. Kalbėjo pats J. Budrys – apie žygių eigą, kokie buvo svarbesni momentai. Išsamiai kalbėjo ir Vaclovas Sidzikauskas – ministeris, diplomatas. Jis palietė kaip tik tą pusę, kaip po sukilimo buvo sunku diplomatiniu keliu ir būdu krašto jungimą į Lietuvą įteisinti tarptautinėje plotmėje.

Mirus J. Budriui, minėjimus rengė ta pati Mažosios Lietuvos bičiulių draugija. Aktyviai čia reiškėsi Petras Dagys – evangelikų kunigas, vietos parapijos klebonas. Bet P. Dagys mirė prieš penketą metų. Mirė ir daug ano žygio dalyvių, bet minėjimų idėja nemirė. Ją pasiėmė Šiauliai ir toliau kasmet sausio viduryje surengia Klaipėdos krašto išvadavimo minėjimą.

Šįmet suėjo 60 metų nuo to garsaus žygio. Minėjimui vadovavo kuopos pirmininkas Kęstutis Miklas. Jis pradžioje išryškino žygio prasmę ir atkreipė dėmesį, kad čia yra keli to žygio dalyviai. Jis ir pakvietė juos išeiti į priekį. Tai buvo du broliai Jurgėlos – daktaras Kostas Jurgėla, istorikas, ir daktaras Julius Jurgėla, medikas. Prie jų buvo prijungtas ir trečias brolis – Petras Jurgėla, buvęs tuo metu Lietuvos kariuomenėje, pats nedalyvavęs žygyje, bet aktyviai tą žygį rėmęs. Dar buvo pakviestas ir žygio dalyvis Jonas Jankauskas.

Tokių švenčių proga čia visada kalba Lietuvos generalinis konsulas Anicetas Simutis. Jis pradžioje pasveikino žygio dalyvius, o toliau ryškino mintį, kad anas žygis tada buvo labai rizikingas. Versalio sutarties 99 straipsnis Klaipėdos kraštą atjungė nuo Vokietijos, bet neprijungė prie Lietuvos. Rytprūsių jie visiškai nelietė, nes, jų manymu, jie buvo per daug suharmonizuoti, per daug vokiškos kultūros persunkti.

Kodėl krašto tada neprijungė prie Lietuvos? Lenkai tada lietuviams visur kaišiojo kojas ir kenkė. Jie patys norėjo Klaipėdą prisijungti sau, o vėliau tikėjosi, kad, leisdami Klaipėdą valdyti lietuviams, jie išgaus Vilniaus krašto prijungimo prie Lenkijos pripažinimą. Bet to neįvyko.

1920 m. į Klaipėdą ir atvyko prancūzų batalionas su generolu. Tada Lietuvoje ir kilo mintis kokiu nors būdu tą kraštą prisijungti. Svarstė ir tautos vadai, svarstė ir kariuomenės štabas. Tada ir buvo parinktas sukilimo vadas karininkas J. Budrys. Jis Niujorke gyveno kaip Lietuvos generalinis konsulas, o tame konsulate dirbo A. Simutis, tad buvo progos daug kartų išsikalbėti. Sukilimo vadas ne kartą išryškino įdomias smulkmenas, dramatiškas nuotaikas – tai buvo rizika.

Baigdamas generalinis konsulas A. Simutis dar kartą pasveikino rengėjus ir čia esančius žygio dalyvius. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...