captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl per mažo atlyginimo dažniausiai darbą palieka vyrai

Lietuviai retai keičia darbo vietą ir tai daro tik kritiniu atveju, rodo cvmarket.lt atliktas tyrimas. Remiantis jo duomenimis, per mažas atlyginimas retai būna pagrindinė išėjimo iš darbo priežastis. Bet tokią dažniausiai nurodo vyrai, sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Lietuviai retai keičia darbo vietą ir tai daro tik kritiniu atveju, rodo cvmarket.lt atliktas tyrimas. Remiantis jo duomenimis, per mažas atlyginimas retai būna pagrindinė išėjimo iš darbo priežastis. Bet tokią dažniausiai nurodo vyrai, sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.

Portalas cvmarket.lt išanalizavo daugiau nei 70 tūkst. gyvenimo aprašymų, kuriuose darbuotojai nurodė išėjimo iš darbo priežastis. Anot portalo atstovės R. Tatarėlytės, dažniausiai kito darbo ieškoma, kai pasibaigia darbo sutartis arba įmonė bankrutuoja.

„Tyrimo metu nustatėme, kad net trečdalis visų dalyvavusiųjų kaip pagrindinę išėjimo iš darbo priežastį nurodė tai, kad nebeliko darbo vietos, t. y. pasibaigė sutarties terminas, įmonė buvo reorganizuota arba bankrutavo“, – sako R. Tatarėlytė.

Apie 14 proc. respondentų nurodė, kad išėjimo priežastis – nauja darbo vieta. Kas dešimtas darbo vietą palieka dėl studijų. Tik 5–6 proc. visų apklaustųjų nurodė palikę darbą dėl to, kad išvyksta į užsienį.

„Kaip bebūtų keista, tik 8 proc. sakė, kad per mažas atlyginimas buvo pagrindinė išėjimo iš darbo priežastis. Dažniausiai tai nurodydavo vyrai“, – teigia R. Tatarėlytė.

Cvmarket.lt atstovės teigimu, lietuviai nėra linkę dažnai keisti darbo vietos. Tai daro tik kritiniu atveju – kai darbo vietos nebelieka.

Ekonomisto profesoriaus Romo Lazutkos manymu, tuo labai stebėtis nereikėtų: „Nedarbas yra didelis, todėl žmonės saugo turimą darbo vietą ir nesiryžta išeiti, nesitiki surasti geriau.“

Pasak profesoriaus, tokia situacija būdinga rinkoms, kuriose nedarbo lygis yra didelis, o darbuotojų apsauga – menka.

„Laikoma, kad gera padėtis, kai žmonės ieško vis geresnio darbo, kai galimybės surasti darbą, kuriame labiausiai atsiskleidžia gabumai, kuris geriausiai tinka pagal išsilavinimą ir t. t.“, – sako R. Lazutka.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, gana daug vyresnio amžiaus žmonių dirba, kai jaunimas neturi darbo, R. Lazutka primena apie senstančią visuomenę. „Netgi pensinis amžius yra vėlinamas, kad žmonės kuo ilgiau liktų darbo rinkoje“, – aiškina ekonomistas.

Jo žodžiais, jei įsidarbina ar lieka dirbti net ir vyresnio amžiaus žmogus, jis gauna pajamas ir yra geresnis pirkėjas. „Kai yra pirkėjų – gaminama daugiau prekių, teikiama paslaugų, atsiranda darbo vietų ir jaunimui. Vieni kitiems kuriame darbo vietas. Ir pagrindinis klausimas – kaip jas pasidalinti“, – pabrėžia R. Lazutka.

Jis pastebi, kad jaunimo galimybės įsidarbinti labai priklauso nuo bendro užimtumo ir nedarbo lygio. Taip pat Lietuvoje svarbūs ir teritoriniai skirtumai. Situacijos gerėjimas pastebimas nebent didžiuosiuose miestuose, o kitur naujų darbų vietų esą nesukuriama.

„Taigi padėtis yra gana sunki ir galima suprasti, kad ten darbuotojų mobilumo negali būti. Žmonėms nėra kaip keisti ir gerinti savo padėtį darbo rinkoje“, – mano R. Lazutka.

Jis sutinka, kad Lietuvoje šiuo metu tokia situacija, jog nelabai galima sau leisti ieškotis naujos ar keisti senąją darbo vietą.

„Tai galbūt ne tiek nacionalinis žmonių bruožas, bet daug ką lemia padėtis darbo rinkoje“, – įsitikinęs profesorius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...