captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prekybos analitikas: greitojo vartojimo prekės brangs labiau nei kitos

Šiais metais, ruošiantis įsivesti eurą, greitojo vartojimo prekės brangs šiek tiek daugiau negu visos kitos, mano Tarptautinės tyrimų bendrovės „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Šiais metais, ruošiantis įsivesti eurą, greitojo vartojimo prekės brangs šiek tiek daugiau negu visos kitos, mano Tarptautinės tyrimų bendrovės „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius.  

Pasak jo, kainų augimas yra natūralus ir sveikas augančios ekonomikos bruožas, o dėl artėjančio euro įvedimo Lietuvoje 2014 m. prognozuojama 2 proc. infliacija. „Greitojo vartojimo prekių rinkoje, kurią sudaro visas prekybos centrų asortimentas (pvz., buitinė chemija, higienos prekės, maistas), prognozuočiau šiek tiek didesnį kainų augimą – apie 2–3 proc.“, – kalba A. Urbonavičius.

Anot analitiko, 2015 m. įvedus eurą, greitojo vartojimo prekių kainos taip pat gali augti šiek tiek daugiau. Pavyzdžiui, Estijoje, įvedus eurą, per metus greitojo vartojimo prekių rinkoje kainos padidėjo 9 proc. „Kaip bus Lietuvoje, sunku pasakyti, bet greitojo vartojimo prekių rinkoje kainos tikrai augs šiek tiek daugiau negu šalies infliacija“, – įsitikinęs A. Urbonavičius.

Vis dėlto, jo teigimu, Lietuvoje nuotaikos gerėja ir asmeninę finansinę padėtį teigiamai vertina beveik pusė šalies gyventojų.  Lietuvių vartotojų pasitikėjimas ateitimi po truputį pradėjo augti jau nuo 2011 m. antrojo ketvirčio, bet ypatingas šuolis matomas nuo 2013 m. pradžios.

„Iš esmės darbo perspektyvas palankiai vertina beveik trečdalis lietuvių. Asmeninę finansinę padėtį teigiamai vertina beveik pusė, o 27 proc. žmonių mano, kad dabar yra geras laikas pirkti“, – sako A. Urbonavičius.

Anot jo, pati optimistiškiausia gyventojų grupė – 30–40 metų žmonės. Negatyviausiai padėtį vertina žmonės, kuriems 40 metų ir daugiau. Ši gyventojų grupė sudaro 55 proc. Lietuvos vartotojų. „Taigi vartotojai iki 40 metų linkę leisti pinigus, bet kartu jie stengiasi atsidėti pinigų arba būstui, arba vaikų mokslams. O vartotojai, kuriems per 40 metų, ir mažiau leidžia, ir neturi iš ko taupyti“, – pastebi A. Urbonavičius.

Analitikas pabrėžia, kad emigracija vartojimui daro neigiamą įtaką. „Statistikos departamento duomenimis, nuo 2008 m. gyventojų sumažėjo šalyje apie 12 proc. O greitojo vartojimo prekių rinkoje per tą patį periodą vartojimas krito 13 proc., – kalba A. Urbonavičius. – Išvažiuoja patys jauniausi, gabiausi žmonės, kurie nori uždirbti ir išleisti. Jei mes netenkame gyventojų, netenkame ir vartojimo.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...