captcha

Jūsų klausimas priimtas

Suomijos ekonomikai augti trukdo po krizės neatsigaunantys verslo partneriai

Suomijos ekonomika nustojo augusi – kai kur nedirba net trečdalis darbingo amžiaus žmonių, įmonės bus įtraukiamos į juoduosius skolininkų sąrašus. Vyriausybei nusprendus savivaldos išlaidas apkarpyti maždaug milijardu, vienas miestelis sugalvojo kas savaitę skirti 2 tūkst. eurų loterijai.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Suomijos ekonomika nustojo augusi – kai kur nedirba net trečdalis darbingo amžiaus žmonių, įmonės bus įtraukiamos į juoduosius skolininkų sąrašus. Vyriausybei nusprendus savivaldos išlaidas apkarpyti maždaug milijardu, vienas miestelis sugalvojo kas savaitę skirti 2 tūkst. eurų loterijai.

2013 m. ketvirtą ketvirtį numatomas nulinis Suomijos ekonomikos augimas. Bendrasis vidaus produktas (BVP) išlieka toks pat, kaip ir praėjusį ketvirtį, bet, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, smuko 1 proc. Tai daugiausia lemia sumažėjęs vartojimas ir investicijos, kurios smuko 2,7 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu, arba beveik 6 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Suomijos eksportas spalį išaugo 3 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Mėnesio apyvartą sudarė 5,2 mlrd. eurų. Paskutinį kartą tokia apyvarta buvo užfiksuota prieš dvejus metus. Suomijos importas spalį sumažėjo 2 proc. Eksporto ir importo apyvarta beveik susilygino. Pastaruoju metu Suomija daugiau importuodavo, negu eksportuodavo.

Daugiausia iš Suomijos eksportuojama naftos produktų, įrengimų, celiuliozės ir miško pramonės prekių. Visose pramonės srityse šiais metais numatomas gamybos lėtėjimas. Sumažėjo tekstilės, metalo ir popieriaus pramonės užsakymų, bet išaugo chemijos produktų pramonės užsakymų.

Atsigauti trukdo penki veiksniai

Kodėl Suomija anksčiau greičiau atsigaudavo po krizių ir įveikdavo sunkumus? Kas pastaruoju metu trukdo Suomijos ekonomikai augti? Suomijos nacionalinio transliuotojo YLE surengtoje diskusijoje ekonomikos ekspertai įvardijo penkias pagrindines priežastis. Pirmoji – vis dar neatsigaunančios po krizės šalys, Suomijos prekybos partnerės. Suomijos eksportą daugiausia sudaro prekės tų sričių, kur reikia didelių investicijų: įrengimai ir medienos pramonės.

Antra priežastis – menka vidaus paklausa. Dėl prastos ekonominės situacijos, didėjančio nedarbo ir nuolatinių pranešimų apie mažinamas darbo vietas ir atleidžiamus darbuotojus suomiai tampa vis apdairesniais ir atsargesniais vartotojais.

Trečia, Suomijos svarbiausios šakos – elektronikos ir informacinių technologijų pramonės – krizė, ypač palyginti su geraisiais „Nokia“ laikais, prasta medienos pramonės padėtis.

Ketvirtoji priežastis – visuomenės senėjimas. Pokario, vadinamoji Suomijos kūdikių bumo karta jau sulaukė pensinio amžiaus. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Suomijoje einama į pensiją anksčiau, be to, ir gyventojų skaičius mažėja.

Penkta priežastis – Suomijoje darbo užmokestis yra apie 10 proc. didesnis, palyginti su šalimis, svarbiausiomis Suomijos užsienio prekybos partnerėmis. Dėl darbo užmokesčio didinimo Suomijoje buvo nuspręsta prieš pat 2008 m. krizę. Ir, nors algų lygis nėra labai aukštas, vis dėlto tai turi įtakos šalies konkurencingumui.

Mažinamos savivaldybių išlaidos

Suomijoje pradedamas sudarinėti mokesčių į biudžetą laiku nemokančių įmonių juodasis sąrašas. Į šį sąrašą bus įtraukiamos įmonės, skolingos daugiau negu 5 tūkst. eurų mokesčių. Sumokėjus skolą, įmonė iš sąrašo bus išbraukiama. Pagal dabartinius skaičiavimus, į mokesčių skolininkų sąrašą patektų apie 30 tūkst. įmonių. Šiuo metu įmonės valstybei skolingos apie 4 mlrd. eurų.

ES Parlamentas pritarė skirti iš Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo apie 10 mln. eurų paramai „Nokia“ ir su ja susijusių įmonių darbuotojams, netekusiems darbo. Paramos prašo apie 4,5 tūkst. buvusių darbuotojų. Parama bus skirta karjeros ir darbo paieškos konsultacijoms, mokymams, persikvalifikavimui, savo verslo kūrimui.

Darbo vietų kūrimas Suomijoje – viena aktualiausių problemų. Kai kuriose Suomijos vietose nedirba apie trečdalis darbingo amžiaus žmonių.

Suomijos vyriausybė, į kurios sudėtį įeina šešių partijų atstovai, sutaria dėl struktūrinių reformų. Savivaldybių išlaidas numatoma sumažinti maždaug milijardu eurų. Daugiausia numatoma sutaupyti mažinant išlaidas vyresnio amžiaus žmonių priežiūrai ir slaugai, mokykloms, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, keičiant paramos teikimą vaikus auginančioms šeimoms, mažinant finansavimą bibliotekų tinklui.

Raginant savivaldybes mažinti lėšas, pasigirsta pačių įvairiausių siūlymų. Pavyzdžiui, vieno pietų Suomijos miestelio, kuriame gyvena apie 2 tūkst. žmonių, taryba pateikė pasiūlymą kitais metais skirti apie 1 900 eurų iš miestelio biudžeto ir kas savaitę dalyvauti loterijoje. Laimėjus pinigai būtų skiriami miestelio reikmėms.

Šių metų kalėdinėms dovanoms suomiai žada netaupyti ir išleisti panašiai kaip pernai – apie 232 eurus (800 litų). Pagal apklausas, kas penktas suomis išleis apie 500 eurų, vyrai žada išlaidauti daugiau negu moterys. Bet, suskaičiavus kitas Kalėdų išlaidas (maistą, drabužius papuošalus ir pan.), šiemet suomiai išleis mažiau nei pernai – apie 550 eurų (1 700 litų).

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...