captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitė: blogybės Lietuvoje nėra dominuojantis dalykas

Lietuvoje daug kalbama apie blogybes, nes norima, kad jų neliktų. Visgi tai nėra dominuojantis dalykas, nes gerų yra daugiau, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip teigia ji, nors pasaulis pasitiki Lietuva ir gerai ją vertina, patys gyventojai labai savikritiški ir dažniau renkasi reikšti nepasitenkinimą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Labai daug keliaujate po Lietuvą. Kaip galėtumėte apibūdinti lietuvius?

– Tai įvairūs žmonės. Turime bendrų bruožų, bet ir labai daug individualių. Esame Šiaurės Europos valstybė, dirbame daugiau nei kalbame, emocijas dažniau pasilaikome sau. Tuo turbūt skiriamės nuo kitų tautų. Žinoma, kai važinėju po regionus, matau, kad kiekvienas jų skirtingas, turi net kalbos, maisto, drabužių skirtumų. Mes tikrai labai skirtingi, nors į mus žiūrint gal taip ir neatrodo.

Mūsų žmonės išties yra energijos ir vilties šaltinis. Jų energija, gebėjimas išgyventi, požiūris į šeimą, į vaikus yra dalykai, kuriais galime didžiuotis. Turime ir blogų pavyzdžių, apie juos daugiau kalbama žiniasklaidoje. Tačiau tai nėra dominuojantis dalykas.

– Kokia yra Lietuva, palyginus ją su kitomis šalimis?

– Kai pasilyginame su kitais kaimynais, matome, kaip toli pažengėme, kokio lygio išsilavinimą turime, kaip mus vertina pasaulyje. Lietuva ką tik tapo svarbios kūrybinės ir mokslinės organizacijos CERN nare. Pasaulis mumis pasitiki ir gerai vertina, mus girdi. Mūsų žmonės užtikrina valstybės kokybę. Tik mes labai savikritiški, lengviau paburbėti ir pakritikuoti.

Man tenka važinėti ir pamatyti Lietuvą iš kitų valstybių perspektyvos. Tikrai didžiuojuosi, kaip toli mes pažengėme, gražių dalykų yra gerokai daugiau. Daug kalbame apie blogybes, nes norime, kad jų neliktų. Tačiau aš didžiuojuosi Lietuva ir kiekvienu žmogumi, nes kiekvienas žmogus yra dalelė Lietuvos. Ir tokia Lietuva, kokią turime, yra mūsų visų nuopelnas, visų mūsų rankų darbas.

AFP/Scanpix nuotr.

– Kas mus labiausiai vienija?

– Manau, kad Lietuva. Lietuviai visada sugebėdavo išlikti, net per sunkiausius istorinius laikotarpius. Jie sugebėjo išsaugoti kalbą, dainas, tradicijas. Mūsų geopolitinė padėtis tokia, kad dažnai būdavome okupuoti nedraugiškų kaimynių iš Rytų. Lietuva buvo ir dalijama, iš didelės tapo nedidele. Mūsų istorijoje buvo visko. Manau, kad gebėjimas išgyventi, išsaugoti savo identitetą, išlikti tokiame sudėtingame pasaulyje su savo kalba ir tradicijomis – mūsų stiprybės šaltinis. Tai mums suteikia tikėjimo, kad Lietuva visada išliks.

– Sulaukėme valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarių. Lietuvos žmonės šia proga labai aktyviai siūlė savo idėjas, jų pateikta šimtai. Esate projekto „Idėja Lietuvai“ globėja ir rėmėja. Kurias idėjas išskirtumėte?

– Svarbiausia, kad žmonės aktyvūs, jiems įdomu, kokia bus šalis, jie įsivaizduoja, kokia bus Lietuvos ateitis. Dabar turime daugiau nei pusantro tūkstančio įvairių idėjų, apimančių tiek ekonomikos, tiek švietimo, tiek socialinės apsaugos sritis, taip pat siūlančių, kaip stabdyti emigraciją.

Žmonės tikrai kūrybingi, kartais šmaikštūs, idėjų yra įvairių. Tai skatina galvoti apie savo valstybę, vienija žmones. Net šešiuose miestuose įsibėgėja diskusijos, jos vyks ir sausio mėnesį. Vasario 1 d. turėtume išrinkti tris idėjas, kurios vėliau turėtų būti įgyvendintos. Taigi skatinu žmones toliau galvoti apie savo valstybę, laukti šimtmečio ir investuoti į kitą šimtmetį – mūsų ateitį.

– Atkurtai valstybei – 100 metų, bet didieji politiniai lūžiai vyko visai neseniai, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos, NATO nare. Apklausos rodo, kad lietuviai – didžiuliai ES šalininkai. Ar manote, kad išties esame to šalininkai ir tikri europiečiai?

– Lūžių būta daug, tai ne tik įstojimas į NATO ir ES. Tai ir vasario 16 d., kovo 11 d. Tai kertiniai mūsų istorijos taškai, nuo kurių priklausė Lietuvos raida, valstybės likimas. Matome, kaip Lietuva vystosi ir kaip greitai šuoliuoja – tiek 1918 m., tiek 1990 m. pradžioje, tiek vėliau, stojant į ES ir NATO.

Tie tarpsniai be galo svarbūs, nes tai priklausė ir nuo politinės valios, supratimo, vilčių. Matome, kaip greitai mes vystėmės. Ypač tai akivaizdu, kai lyginamės su kitomis šalimis, mūsų likimo draugėmis buvusioje sistemoje. Taip, mes visada jautėmės europiečiais ir žinojome, kad priklausome didžiajai Europai. Ir visada, kai Rytai bandydavo mus atplėšti nuo Vakarų, būdavo labai skausminga.

Į tai įeina ir sovietinis laikotarpis, todėl manau, kad mūsų kaimynystė gana sudėtinga, kartais agresyvi ir pavojinga. Tai turi įtakos tam, kad Europa mums be galo svarbi, Europos identitetas – labai giliai įsišaknijęs. Tai mūsų istorija, mūsų šaknys ir ateitis. Grėsmės, ateinančios iš Rytų, dar labiau skatina būti europiečiais, matyti tas vertybes, saugumą, kurį užtikrina buvimas tarp Vakarų šalių.

– Mokslininkai teigia, kad Lietuva yra viena sparčiausiai nykstančių valstybių ne tik ES, bet ir visame pasaulyje, demografinė situacija artimiausiu metu greičiausiai nepasikeis. Kaip įsivaizduojate Lietuvą po 20–50 metų?

– Visada juokauju, kad penkmečiais neplanuoju nei savo, nei Lietuvos gyvenimo. Tačiau taip, mes turime galvoti apie ateitį, reaguoti į prognozes, nes jos svarbios, taip galime koreguoti savo vystymąsi.

Prognozės apie mūsų demografinę situaciją kelia nerimą. Nežinau, kokia bus Lietuva, bet žinau, kad ji bus, išliks. Jei išliks nors vienas lietuvis, bus ir Lietuva. Nes kiekvienas lietuvis myli savo tėvynę, kad ir kur jis būtų – ar išvykęs, ar čia.

Tai, kokia Lietuva bus, priklausys nuo mūsų, nuo aplinkinės situacijos, globalių tendencijų. Tačiau palinkėčiau, kad po kokių 20 metų aptarinėtume ne emigracijos, o grįžimo tendencijas. Tokius procesus matėme kitose šalyse, tokiose kaip Airija, Ispanija, kai ten pakilo pragyvenimo lygis, sustiprėjo demokratinės institucijos, pasikeitė demokratijos kokybė, žmonės pradėjo labiau savimi pasitikėti. Taip šalis atsigauna ir žmonės vėl į ją sugrįžta.

Gal Lietuvos veidas bus pasikeitęs, ji bus kiek kitokia. Lietuva, kaip ir visos šalys, vystėsi per amžius. Dabar tie tempai, pokyčiai greitėja, artėjame prie ketvirtos technologinės revoliucijos. Prieš 15–20 metų neturėjome interneto, o dabar neįsivaizduojame savo gyvenimo be jo. Taip, ir pasaulis, ir Lietuva keisis, bet mūsų šalis išliks, ir tai svarbiausia.

BNS nuotr.

– Žmonės, kalbėdami apie Lietuvos valdžią, dažnai paburnoja, kad ji bloga. Ko reikia, kad valdžia Lietuvoje iš tiesų dirbtų žmonėms?

– Yra vadinamosios auksinės politinės taisyklės, pavyzdžiui, kad į politiką reikia eiti ne dėl savęs ir ne dėl valdžios. Į politiką einama dirbti žmonėms, politikas renkamas žmonių ir turi dirbti pastarųjų interesams, ginti juos. Dirbti ne dėl savo kišenės, giminės ar draugų.

Kai politikai supainioja politikos tikslą ir tai jiems tampa priemone praturtėti, įdarbinti savo gimines, nepasitikėjimas valdžia tampa labai akivaizdus. Tai griauna visą politinės sistemos struktūrą, pasitikėjimą valstybe, tai visiškai neleistina.

Todėl abiejų savo kadencijų metu bandžiau sumažinti galimybes korumpuoti, bandžiau riboti nepotizmą, įvedinėjome kadencijas, keitėme teismus. Darėme kiek galima daugiau, kad galimybės elgtis nelabai gražiai politikams būtų apribotos, kad būtų dirbama valstybei ir žmonėms. Deja, turiu pripažinti, kad mūsų politinė sistema dar tik bręsta.

– Kitais metais į Lietuvą atvyks popiežius. Kai buvo paskelbta ši žinia, sakėte, kad tikrai turėsime, ką jam parodyti. Ką galima parodyti popiežiui?

– Mūsų žmones. Popiežius gerbia visas šalis, bet jį labiausiai domina žmonės, jų tikėjimas, kančia. Jis mėgsta ir nori važiuoti į šalis, kurios išgyvena sunkius pokyčius, kurioms reikia palaikymo ir pastiprinimo. Mūsų regionas pasirinktas neatsitiktinai. Popiežius atvyks ne tik į Lietuvą, bet ir mūsų kaimynes.

Į tai investavome labai daug, pradėjome jį kviesti gal prieš porą metų. Žinoma, parodysime gražius dalykus, savo nuostabias bažnyčias, bet esmė bus mūsų žmonės, jų tikėjimas, tarpusavio ryšiai. Popiežius turbūt labiausiai vertins būtent tai, nes jis – žmonių popiežius. Tikiuosi, kad lietuviai nenuvils.

Viso interviu su prezidente Dalia Grybauskaite klausykitės penktadienį specialioje laidoje „60 minučių“ tiesiogiai iš Signatarų namų nuo 17 val.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...