captcha

Jūsų klausimas priimtas

Metų žodžio rinkimuose – G. Landsbergio ir G. Palucko skambūs pasisakymai

Metų žodžio rinkimai daugiau ar mažiau atspindi šalies aktualijas, todėl Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose varžosi tokios sąvokos kaip gandragalviai, nuošliauža ar depozitoriai. Taip LRT KLASIKAI sako Lietuvių kalbos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Agnė Aleksaitė. Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretorė Rita Urnėžiūtė teigia, kad visada greičiau pastebimi žinomų žmonių žodžiai ar posakiai, kaip atsitiko su Gabrieliaus Landsbergio pavartota sąvoka dergliava ar Gintauto Palucko fraze „Partija – ne troleibusas“.
Patrick Tomasso/Unsplash.com nuotr.
Patrick Tomasso/Unsplash.com nuotr.

– Šie metai – pirmieji, kai renkamas Metų žodis. Kiek liko laiko jį rinkti?

R. Urnėžiūtė: Metų žodžio ir Metų posakio siūlymus galima siųsti iki pat 2018 m. sausio 1 d. Vėliau komisija sudarys balsavimui teikiamų žodžių ir posakių sąrašus, kurie bus paskelbti ateinančių metų sausio 10 d. „Lietuvos žinių“ interneto svetainėje. Už Metų žodį ir Metų posakį balsuos tiek visuomenė, tiek komisija. Balsavimas vyks minėtoje svetainėje, jis prasidės sausio 10 d., baigsis vasario 20 d.

– Kada tiksliai žinosime, koks žodis ir posakis nugalėjo?

R. Urnėžiūtė: Metų žodį ir Metų posakį skelbsime vasario 21 d., Tarptautinę gimtosios kalbos dieną.

– Ar rinkimuose aktyviai dalyvauja žmonės?

R. Urnėžiūtė: Kai prasidės balsavimas, matysime, koks bus tikrasis aktyvumas. Kviečiame prie rinkimų prisijungti socialiniame tinkle „Facebook“. Jau dabar ten verda aktyvus gyvenimas, Metų žodžio naujienas seka daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių, kurie siūlo, kritikuoja, vertina. Kasdien atsiranda naujų siūlymų. Žinoma, ne dešimtys ar šimtai, bet kasdien sulaukiame vieno ar dviejų siūlymų.

– Ar Lietuvoje žmonės per kalbą reaguoja į vykstančius reiškinius? Gal siūlo žodžius, neatsižvelgdami į tai, kas vyksta aplinkui?

R. Urnėžiūtė: Galima sakyti, kad žmonės reaguoja greitai. Vos į viešumą iškyla kokia nauja aktualija, tą pačią ar kitą dieną galime matyti naujų pasiūlymų. Tuos siūlymus skirstyčiau į kelias grupes. Vieni pasiūlymai – aktualieji, kiti – universalieji. Aktualieji atspindi, kas vyksta Lietuvos gyvenime. Pavyzdžiui, žodis „Vilnecija“ – Vilniaus vardas po vasaros potvynių. Arba posakis „Partija – ne troleibusas“, atspindintis vienos partijos skilimo istoriją. Tai aktualūs siūlymai, susiję su tų metų gamtos, politikos ir pan. reiškiniais.

Universalieji siūlymai – geri ir taiklūs žodžiai, aktualūs visada, ne tik šiais ar kitais metai. Tokių žodžių pasiūlymai – darna, meilė, kalba, Lietuva. Reikia pridurti, kad yra trečia grupė, rodanti, kad žmonės reaguoja ne tik į gyvenimo reiškinius, bet ir pačios kalbos madas. Iš plintančių kalbos reiškinių pasiūlytas posakis – „išeiti iš komforto zonos“. Arba įvairiomis reikšmėmis vartojamas žodis „žinutė“ – siųsti žinutę, ištransliuoti žinutę, pranešti žinutę. Pavyzdžiui, sakoma „JAV siunčia žinutė Šiaurės Korėjai“. Niekas nieko nesiunčia, o tik nori parodyti.

– Ar galima pasiūlytus žodžius ir posakius suskirstyti pagal tai, kas juos pasakė – politikai, garsenybės, paprasti žmonės?

R. Urnėžiūtė: Gal ir galima žodžius smulkiau skaidyti, bet nežinia, ar verta tai daryti. Taip jau nulemta, kad politikų ar kitų viešų asmenų pasisakymai pastebimi greičiau. Visai tikėtina, kad Gabrieliaus Landsbergio pasakytą žodį „dergliava“ vartoja koks nors nedidelis žmonių būrelis – šeima, kaimynai, mažos kalbinės bendruomenės. Tačiau tik po to, kai tai pasakė G. Landsbergis, žodis tapo žinomas visoje Lietuvoje, cituojamas ir apipintas savais kontekstais. Viešo žmogaus kalba, taiklūs pasakymai ar nusišnekėjimai labiau pastebimi ir turi daugiau progų pakliūti į tokius sąrašus. Iki šių metų visai neypatingi žodžiai buvo „kalnas“ ir „nuošliauža“. Jie buvo ir niekam nekliuvo, bet dabar jau įgavo prasminį krūvį, apaugo kontekstais.

– Kokios aktualijos paskatina siūlyti žodžius? Gal yra tiesiog savaime gražių žodžių ar posakių?

A. Aleksaitė: Prie gražių ir šviesių posakių galima skirti tris Liudo Mažylio sakinius, kuriuos pastebėjo visuomenė. Tai „Ieškoti verta, ieškoti įdomu“, „Žinau, kam šis daiktas labai, o labai reikalingas“ ir „Civilizuotuose kraštuose tautos relikvijomis neprekiaujama“.

– Kokie dar žodžiai ir posakiai užfiksuoti?

A. Aleksaitė: Metų žodžio rinkimai užsienio šalyse daugiau ar mažiau atspindi tos šalies aktualijas. Pavyzdžiui, 2015 m. Metų žodis Vokietijoje buvo „pabėgėliai“, 2016 m. Didžiojoje Britanijoje – „Brexit“. Lietuva ne išimtis, todėl Metų žodžių kai kas siūlo skelbti „atvirai“ – prisiminkime buvusios Seimo narės knygos pavadinimą.

Siūlomas „gudragalvis“ – neigiamas partijos (kurios simbolis yra gandras), jos nario ar jai prijaučiančio asmens apibūdinimas. Siūlytojams nestinga humoro jausmo ir išradingumo. Tarp kitų pasiūlymų – „depozitoriai, buteliautojai“, „balkonininkystė“. Taip pat Juozo Erlicko sukurtas naujadaras „vargospūdis“ – matas vargingo gyvenimo spaudimui matuoti. J. Erlickas rašo: „Normalus vargospūdis yra 320 ir 380. Pirmas skaičius reiškia pajamas, antras – išlaidas. Vargo spaudimą galima pasimatuoti užėjus į bet kurią krautuvę.“

– Ką galima pasakyti apie kitose šalyse vykstančius Metų žodžio rinkimus?

A. Aleksaitė: Metų žodžio rinkimų ištakos siekia 1971 m., kai vokiškai kalbančiose šalyse atsirado tradicija rinkti metų žodį. Ši tradicija išplito ir į anglakalbes šalis, jose jau vieną dešimtmetį puoselėjami Metų žodžio rinkimai.

2014 m. Oksfordo anglų kalbos žodyno sudarytojai, atlikę vaikų kalbos tyrimą, metų žodžiu paskelbė animacinio filmuko „Bjaurusis aš“ personažą Minioną. Į lietuvių kalbą jis verčiamas kaip Pakalikas.

Vokiečių kalbos specialistų nuomone, svarbiausias 2015 m. žodis, vyravęs kone visuose debatuose – „pabėgėliai“. Tais pačiais metais Oksfordo anglų kalbos žodyno sudarytojai pirmą kartą Metų žodžiu paskelbė ne kalbos vienetą, o daugiausia kartų 2015 m. naudotą vaizdelį – „emodžį“. Tai elektroninėje komunikacijoje naudojamas mažas skaitmeninis paveikslėlis – veidukas su džiaugsmo ašaromis.

– Ar didesnė tikimybė, kad Metų žodžio ir posakio rinkimus laimės žodis, kuris įdomiai ar gražiai skamba? O gal tas, kuris atsirado per kažkokią aktualiją?

R. Urnėžiūtė: Baisu spėlioti. Reikėtų pasakyti, kad tai bus Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai, o ne Metų skandalo ar pasišaipymo. Žmonės pastabūs, jiems reikia taiklių, skambių žodžių. Tai įrodo ir toks pavyzdys – „šmėklinės“. Siūlomus žodžius skatina ne tik gyvenimo įvykiai, aktualijos, bet ir poreikis pavadinti naujus daiktus ar reiškinius. „Šmėklinės“ yra kitoks Helovino pavadinimas, pradėtas platinti pramogų organizatorių ir sulaukęs daug dėmesio. Taigi gal laimės šis žodis, o gal kitas.

– Kaip žmonės gali siūlyti savo žodžius ir posakius?

R. Urnėžiūtė: Galima prisijungti prie „Facebook“ paskyros, rasti Metų žodžio puslapį ir jame komentuoti, siūlyti. Taip pat galima rašyti rinkimų organizatoriams elektroniniu paštu, adresas – metuzodis@gmail.com. Kiti būdai – komentuoti mūsų straipsnius „Lietuvos žinių“ svetainėje, rašyti laišką „Gimtosios kalbos“ redakcijai.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...