captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paaiškino, kiek įtakos alergijai turi buitinė chemija

Cheminės medžiagos labai agresyvios, bet dažniausiai jos tik dirgina – tai nėra alerginis poveikis, dažniausiai alergizuoja įvairūs kvapikliai, LRT RADIJUI sako Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisijos pirmininkė Rūta Dubakienė. Todėl, pabrėžia ji, reikėtų rinktis bekvapes priemones ir žinoti, kad iš tikrųjų ekologiški produktai, kalbant apie alerginį poveikį, nieko nereiškia.
Andrew Jay/Unsplash nuotr.
Andrew Jay/Unsplash nuotr.

– Kokią įtaką alergijoms gali turėti namuose naudojama buitinė chemija?

– Niekas neabejoja, kad buitinė chemija turi didžiulę įtaką, bet alerginio poveikio problema truputėlį per daug sureikšminta. Cheminės medžiagos yra labai agresyvios, bet dažniausiai jos daro dirginamąjį poveikį – tai nėra alerginis poveikis. Be to, priklausomai nuo koncentracijos, praktiškai bet kuri medžiaga gali dirginti. Kai žmonės sako, kad, tarkim, milteliai sukėlė alergiją, reikia žinoti, kad milteliai, kaip dalelės, dirgina nosies gleivinę, bet jokios alergijos nėra.

Be abejo, cheminės medžiagos yra stiprūs alergenai, įrodytas jų alerginis poveikis, yra ir Europos standartas, kuriame –  24 medžiagos, dažniausiai sukeliančios alergines reakcijas, bet tai kita medžiagų grupė, nei naudojamų kosmetikoje, papuošaluose, buitinėje chemijoje ir kt.

– Bet jei kalbėtume apie švaros prekes – purškiklius, valiklius, miltelius, susidedančius iš skirtingų cheminių medžiagų? Ant jų pakuočių būna parašyta, kad priemonės patikrintos dermatologų, alergologų, yra saugios. Ar tokiais užrašais galima tikėti?

– Dažniausiai alergizuoja įvairūs kvapikliai – įrodyta, kad jie yra ir stiprūs alergenai. O į visokius parabenus ir pan. labai didelių reakcijų nepastebėta ir nėra jie tokie reikšmingi.

– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant švaros prekes? Kokių junginių, cheminių medžiagų reikėtų labiausiai vengti?

– Tai individualu. Tarkim, natūralu, kad žmonės, kurių oda sausa, reaguos kitaip negu tie, kurių oda normali.

– Galbūt nuolatos besitęsianti dirginimo reakcija gali turėti ilgalaikį poveikį organizmui?

– Be abejo, turi poveikį. Cheminės medžiagos nėra natūralios.

– Užsiminėte apie kvapų reikšmę buitinės chemijos produktuose. Dabar yra gausybė prekių be jokio kvapo. Ar tai reiškia, kad šios priemonės saugios?

– Reikėtų rinktis bekvapes priemones, nes kvapikliai – tikrai labai stiprūs alergenai.

– Sakoma, kad geriausia pirkti priemonę, kurioje yra kuo mažiau įvairių cheminių medžiagų. Ar tai tiesa?

– Tikrai tiesa. Idealiausia, kad būtų viena medžiaga. Taigi kuo mažiau – tuo geriau.

– Ar gali kokią nors reakciją sukelti ekologiškos priemonės?

– Gali ir ekologiškos. Alergeniškumo aspektu nesvarbu, ar ekologiška, ar neekologiška. Šiuo atveju ekologija visiškai nieko nereiškia.

– Kuo skiriasi alergija nuo sudirginimo?

– Jei medžiaga dirginanti, vieną kartą reakcija yra, kitą kartą nėra. Priklausomai nuo dozės – kuo daugiau, tuo poveikis didesnis. O alergija cheminei medžiagai nepriklauso nuo dozės – jos užtenka minimalios, ir reakcija įvyksta. Be to, ji vyksta kiekvieną kartą, panaudojus tą medžiagą. Požymiai panašūs: paraudimas, niežulys, peršėjimas. Bet, jei poveikis dirginantis, ryškesnis deginimo pojūtis ir skausmas, o alerginiam poveikiui būdingas niežulys.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...