captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Jankauskaitė: priekabiavimo skandalas Holivude turi sukurti sniego gniūžtės efektą

Seksualinė prievarta egzistuoja ne tik Holivude – pas mus vyksta tas pats, tik mūsų situacija keblesnė, mes vis dar nedrįstame pažiūrėti į tą problemą atvirai, LRT RADIJUI sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė. „Ten, kur toleruojamas seksualinis priekabiavimas, pro pirštus žiūrima į lytinę prievartą prieš moteris. O pas mums jos labai daug. Be to, kad ši prievarta paplitusi santuokoje, mes net nekalbame, nes vis dar įsivaizduojame – jei ištekėjai, čia tavo santuokinė pareiga“, – pabrėžia M. Jankauskaitė.
A. Chambon/Unsplash.com nuotr.
A. Chambon/Unsplash.com nuotr.

H. Weinsteino atvejis – neeilinis

Įtakingas prodiuseris, jaunos, nepatyrusios aktorės ir nutylėti kaltinimai seksualiniu priekabiavimu ar išžaginimu. Tokios istorijos iš Holivude paprastai laikomos eilinėmis.

Tačiau jau dvi savaites iš antraščių nedingsta filmų prodiuserio Harvey Weinsteino vardas, kurį daugiau nei 20 moterų apkaltino seksualiniu priekabiavimu. Apie dar 1990 m. patirtą smurtą leidiniui „The New York Times“ papasakojo kartu dirbusios asistentės, modeliai bei prestižiniais apdovanojimais įvertintos aktorės Ashley Judd ir Rose McGowan. Kai kurios buvusios darbuotojos teigė, kad, nors ir labai bijo pakenkti savo karjerai, tikisi, kad jų balsai apsaugos kitas moteris.

H. Weinsteinas laikomas vienu įtakingiausių kino kūrėjų Holivude – jo prodiusuoti filmai surinko apie 300 „Oskaro“ nominacijų, juostos „Bulvarinis skaitalas“, „Įsimylėjęs Šekspyras“ ir „Karalius Kalba“ pelnė pripažinimą visame pasaulyje.

Viešojoje erdvėje pasirodantys pranešimai apie seksualinį smurtą po kurio laiko tiesiog išsikvepia – priekabiavimu buvo apkaltinti žymūs Holivudo aktoriai ir režisieriai, bet rimtesnių pasekmių jie nesulaukė.

H. Weinsteino atvejis laikomas neeiliniu todėl, kad po kaltinimų jis iš karto sulaukė ir pasekmių – buvo pašalintas iš Britų ir JAV kino akademijų ir atleistas iš savo paties prodiuserinės kompanijos. Prieš kelias dienas Niujorko valstijos prokuroras pradėjo tirti gautus kaltinimus, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad iš H. Weinsteino bus atimtas Garbės legiono ordinas, jam suteiktas 2012 m.

Reuters/Scanpix nuotr.

H. Weinsteino elgesį pasmerkė garsūs kolegos iš kino industrijos – aktorės Meryl Streep, Judy Dench, Kate Winslet, apie problemą prakalbo ir aktoriai vyrai, vienas jų – George`as Clooney.

„Tos aktorės yra mano draugės, ir aš tikrai nemanau, kad jos galėjo turėti kažkokių abipusių santykių su Harvey – akivaizdu, kad ir neturėjo. Bet pati mintis, kad šis grobuonis, užpuolikas tiesiog galėdavo nutildyti tas moteris, mane labai siutina. Už tokius dalykus bet kas turėtų sulaukti atpildo, taip pat reikia užtikrinti saugią terpę žmonėms kalbėtis apie savo patirtis. Tai atbaidys galimus priekabiautojus. Jie supras, kad bus išvaryti iš darbo, o gal net ir nuteisti“, – įsitikinęs G. Clooney.

Prisipažinusi moteris tik pasmerkiama

Seksualinė prievarta egzistuoja ne tik Holivude, visuomenėje tai tarsi vieša paslaptis. Jungtinių Tautų duomenimis, 40–50 proc. moterų Europos Sąjungos šalyse yra susidūrusios su seksualiniu priekabiavimu. Tikslų skaičių nustatyti sudėtinga, nes dažniausiai apie tokius atvejus teisėsaugai nepranešama.

Naujausia apklausa parodė, kad, pavyzdžiui, JAV 75 proc. seksualinę prievartą patyrusių žmonių apie tai nepraneša, o jei ir praneša – per vėlai, kad būtų galima pareikšti oficialius kaltinimus. 

Lygių galimybių plėtros centro ekspertės M. Jankauskaitės teigimu, nenoras kalbėti atsiranda dėl baimės prarasti darbą ir visuomenėje įsišaknijusių nuostatų. Nors, kaip pastebi pašnekovė, ekranuose matomos moterys mums atrodo žinomos ir įtakingos, iš tikrųjų jos yra didesnės sistemos dalis ir ta sistema labai greitai gali su jomis susidoroti: nebematysime moters ekrane – ir ji nebebus nei žinoma, nei įtakinga.

M. Jankauskaitė (DELFI/Kiril Čachovskij nuotr.)

„Kreiptis pagalbos sunkiau ir dėl bendros nuomonės – tokiose situacijose paprastai apkaltinama moteris, kad ji neva išprovokavo, o vyrai turi poreikių ir juos tenkina. Tarkim, jei vedęs vyras turi meilužę, kalta žmona, nes ji nepakankamai patraukli arba dėmesinga, ir meilužė. Tokia stigmatizuojanti nuostata labai paplitusi, todėl kreiptis pagalbos sudėtinga, nes prisipažinusi moteris dar bus ir moraliai pasmerkta“, – neslepia M. Jankauskaitė.

Turime suprasti, pabrėžia pašnekovė, kad tie atvejai pradeda iškilti į paviršių vien dėl to, kad visuomenė jau pribrendo kalbėti ne tik apie lyčių lygybę darbo rinkoje, politikos srityje, bet ir apie seksualumą: „Džiugu, kad žymios moterys jau drįsta kalbėti, nes mes galime tikėtis, kad tai sukurs sniego gniūžtės efektą ir apie tai ims kalbėti ir kitų sluoksnių moterys.“

Būtina keisti įstatymus

Viena iš seksualinio priekabiavimo priežasčių – nebaudžiamumo jausmas. Tokio pobūdžio prievarta gali tapti asmens kontrolės, apribojimo įrankiu. Seksualinio priekabiavimo atvejus gana sunku įrodyti, nes paprastai nėra liudytojų.

Holivudo prodiuserio H. Weinsteino atveju aukas dažniausiai saistė pasirašytos griežtos konfidencialumo sutartys ir baimė susigadinti karjerą. Su kai kuriomis viešai prakalbusiomis moterimis pavykdavo susitarti sumokėjus dideles pinigines kompensacijas ir šitaip klausimas būdavo užglaistomas.

M. Jankauskaitės teigimu, dabar galiojantys įstatymai gali būti tobulinami didėjant visuomenės sąmoningumui: „Įstatyminė bazė pradeda keistis, kai visuomenė pradeda suvokti, kad tai tikrai rimta problema. O kai yra išankstinė nuostata, kad, priėmus tokį įstatymą, moterys pradės piktnaudžiauti norėdamos susidoroti su viršininku, joks įstatymas nepadės.

Kai visuomenė suvoks, kad šito tikrai reikia, visada atsiras būdų, kaip įstatymus suformuluoti taip, kad nusikaltėlis negalėtų išsisukti. Tokia galimybė yra – tereikia tokios politinės ar žmogiškos valios.“

Socialiniai tinklai padeda atsiverti

Garsiai nuskambėjęs atvejis, kai su seksualine prievarta susidūrė žinomos ir įtakingos moterys, paskatino prabilti ir kitas. Socialiniuose tinkluose prasidėjo judėjimas „Me too“ („Aš irgi“). Aktorė Alyssa Milano pakvietė visus žmones, kokiu nors būdu susidūrusius su seksualine prievarta, savo socialinių tinklų paskyrose parašyti „me too“. Į kvietimą atsiliepė šimtai tūkstančių žmonių – nuo garsių atlikėjų iki vienišų mamų, kurios iki tol jautėsi negalinčios pasakyti nieko.

Reuters/Scanpix nuotr.

Psichologo Visvaldo Legkausko teigimu, per socialinius tinklus pasisakyti lengviau, nes čia galima iš karto gauti grįžtamąjį ryšį ir tiesiogiai bendrauti su žmonėmis, kuriems tas klausimas taip pat yra aktualus.

„Socialiniuose tinkluose apie bet kokius skaudžius dalykus rašyti paprasčiau, nes kalbi žmonių nematydamas, bet gauni jų reakciją. Kai matai žmogaus akis, jautiesi sutrikęs ir neramu lakti reakcijos. O socialiniuose tinkluose teigiamą reakciją parodyti lengviau ir tuo pat metu patogiau valdyti neigiamas reakcijas, pavyzdžiui, jei nori, komentarus gali ir ištrinti“, – kalba V. Legkauskas.

Be to, priduria jis, socialiniuose tinkluose galima pasiekti žmones, kurių realiame gyvenime niekaip nepasiektum, pavyzdžiui, įstatymų leidėjus ir sprendimų priėmėjus. Dėl to bet kokiam viešinimui – ar korupcijos, ar socialinio priekabiavimo, ar net „keistų“ kainų – socialiniai tinklai turi didžiulį postūmį.

Lietuvoje situacija keblesnė nei Holivude

Vienas iš būdų spręsti visuomenės nuostatomis apipintą problemą – kuo garsiau apie ją kalbėti, nes tuomet dėmesys nuo aukos nukrypsta į priekabiautoją. M. Jankauskaitė sako, kad, keičiantis kartoms, po truputį keisis ir požiūris į seksualinį priekabiavimą.

„Mes, kaip visuomenė, dar nesame visiškai subrendę, nėra suvokimo, kad moters kūnas – jos dalis, niekas negali į jį kėsintis, kad toks elgesys absoliučiai nepriimtinas, amoralus ir čia net negali būti jokių diskusijų, kas šiuo atveju kaltininkas“, – pabrėžia ekspertė.

Reikia tikėtis, priduria ji, kad užjūrio skandalas padės mums labai kritiškai pažiūrėti į savo visuomenę ir suprasti, kad pas mus vyksta tas pats, tik mūsų situacija keblesnė, kad mes vis dar nedrįstame atverti durų, pažiūrėti į tą problemą atvirai.

„Ten, kur yra toleruojamas seksualinis priekabiavimas, iš principo pro pirštus žiūrima į lytinę prievartą prieš moteris. O pas mums jos labai daug, be to, kad ši prievarta paplitusi santuokoje, mes net nekalbame, nes vis dar įsivaizduojame, kad „jei ištekėjai, čia tavo santuokinė pareiga“. Taigi mes tylime, nes tai intymi sfera, o nukentėję žmonės patiria didelį gėdos jausmą. Bet mes privalome nutraukti tą tylą, pradėti kalbėti ir keisti tas ydingas praktikas“, – tvirtina M. Jankauskaitė.

Daugiausia įgaliojimų ir būdų situacijai pakreipti į gerąją pusę turi būtent teisėsauga – priimami nauji įstatymai, ginantys žmonių privatumą seksualinės prievartos atvejais. Po iškilusios H. Weinsteino istorijos priemonių imamasi ne tik Holivude. Pavyzdžiui, Niujorko valstijoje planuojama išleisti įstatymą, draudžiantį įtraukti į konfidencialumo sutartis pranešimus apie seksualinę prievartą arba diskriminaciją. Panašiais veiksmais yra didinamas visuomenės sąmoningumas ir po truputį artėjama prie vieša paslaptimi laikomos problemos sprendimo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...