captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar žinote, kokios buvo pirmosios pėsčiųjų perėjos

Pėsčiųjų perėja tapo būtina sparčiai populiarėjant automobiliams ir didėjant jų skaičiui miestų gatvėse. Praėjus Antrajam pasauliniam karui, anglų fizikas ir inžinierius George`as Charlesworthas ėmėsi vadovauti komandai, atsakingai už universalios pėsčiųjų perėjos įdiegimą augančių ir vis judresnių miestų eismo sistemose.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Eksperimentuojant pirmosios pėsčiųjų perėjos 1949 m. buvo sužymėtos tūkstantyje skirtingų Didžiosios Britanijos miestų. Šias perėjas sudarė vienas po kito pasikartojančiai sekantys mėlyni ir geltoni dryžiai.

Po dvejų metų tokios geltonai mėlynos perėjos puikavosi visoje šalyje. Tačiau netrukus nuspręsta perėjas žymėti šiandien mums įprastomis spalvomis – baltais ir juodais dryžiais, nes būtent šios kontrastingos spalvos kur kas ryškiau matomos tamsiu paros metu.

Dėl naujų pėsčiųjų perėjos spalvų panašumo į zebrą jų sumanytojas  G. Charlesworthas gavo daktaro Zebro pravardę.

L. Tolstojaus žmona romaną „Karas ir taika“ ne kartą perrašė ranka

Rusų rašytojo Levo Tolstojaus žmona Sofija didžiulės apimties romaną perrašiusi ne kartą, pasak legendos – septynis kartus. Sofija kai kurias dalis perrašydavo po penkis, kai kurias ir po dešimt kartų. Rašytojas dailiai surašytus lapus grąžindavo neatpažįstamai primarginęs. Bet kartu žmona rūpinosi visa namų buitimi, mokė, rengė ir maitino vaikus, gamino valgį.

Romane „Karas ir taika“ tyrinėtojai suskaičiavo 559 personažus. Apie 200 iš jų – realūs istoriniai asmenys: Kutuzovas, Napaleonas, Aleksandras I. Kiti (pavyzdžiui, kunigaikštis Bolkonskis) turėjo savo realius prototipus. Išgalvoti personažai – Pjeras Bezuchovas, Andrejus Bolkonskis, Nataša Rostova – ne mažiau realistiniai ir kaip tik jiems skirtas pagrindinis dėmesys.

Pats L. Tolstojus manė, kad romanas dar nebaigtas. Kūrinys turėjo baigtis Pjero ir Natašos grįžimu iš tremties. Bet šis sumanymas taip ir liko neįgyvendintas.

L. Tolstojus „Karą ir taiką“ vertino santūriai. Laiške poetui Afanasijui Fetui jis romaną pavadino daugiažodžiais niekais. Vis dėlto šis L. Tolstojaus kūrinys savo meniniu realizmu, subtiliu psichologizmu padarė įtaką visai pasaulinei literatūrai.

Koks kūrinys yra nugalėjęs W. A. Mozarto šedevrą „Figaro vedybos“

Kai 1786 m. Vienoje buvo paskelbtas konkursas sukurti lengvą operą, tarp dalyvių buvo Wolfgangas Amadeus Mozartas, pateikęs konkursui savo šedevrą „Figaro vedybos“. Bet konkursą laimėjo ispano Vincente Martino y Solero opera „Retas dalykas“ .

Teisybės dėlei – V. M. y Solero operos buvo tikrai melodingos, grakščios, pakilios nuotaikos ir tuo metu konkuravo su W. A. Mozarto šedevrais. Beje, vieną melodiją iš „Reto dalyko“ W. A. Mozartas vėliau pacitavo savo „Don Žuano“ užstalės dainoje.

Na, o žiuri ypač patiko V. M. y Solero operos II veiksmo finalas, kur keturios herojės  – Lubija, Tita, Kita ir Lila – šoko pagal muziką, pavadintą „Valsas“. Šis operos numeris buvo džiugiai sutiktas ir klausytojų, tad netrukus persikėlė į Vienos puotų sales, kavines, jį pasigavo gatvės muzikantai...

Opera seniai išnyko iš repertuaro, o V. M. y Solero „Valsą“ ir toliau visur dainavo ir grojo. Jis buvo išleistas pavadinimu „Retas dalykas“, bet greitai pervardintas „Vienos valsu“. O tada beliko sulaukti Straussų...

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...