captcha

Jūsų klausimas priimtas

Speciali paroda atskleidžia mažai kam žinomą tapytojo C. Monet pomėgį

Net praėjus beveik amžiui nuo mirties, tapytojas Claude`as Monet sulaukia visuotinio žinomumo. Visgi ne visi menininko gerbėjai žino apie jo pomėgį kolekcionuoti meną. Paryžiaus Marmotano muziejuje pristatoma paroda, priklausiusi C. Monet, kurioje galima išvysti dailininko pirmtakų ir amžininkų paveikslų, akvarelės darbų ir skulptūrų kolekciją, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“.
Unsplash.com nuotr.
Unsplash.com nuotr.

Ne tik tapytojas, bet ir užsidegęs kolekcininkas

Galima sakyti, kad praėjus beveik amžiui nuo mirties, tapytojas Claude`as Monet galėtų pasimėgauti visuotiniu žinomumu. Jo paveikslą, vaizduojantį vandens lelijas tvenkinyje, dabar galima rasti ant puodelių, padėkliukų, plakatų visame pasaulyje. Galima sakyti, kad C. Monet paplito po žmonių buitį.

Tačiau iki šiol mažai kas žino, kad C. Monet buvo užsidegęs meno kolekcininkas. Jam priklausė kelios dešimtys paveikslų, tarp kurių ir jo pirmtakų, amžininkų, tokių kaip Eugene`as Delacroix, Camille`as Corot, Edouardas Manet, Pierre`as-Auguste`as Renoir, Paulis Cezanne`as, šedevrai.

P. Cezanne`o natiurmortas, Reuters/Scanpix nuotr.

Paryžiaus Marmotano muziejus pristato 77 paveikslų, akvarelės darbų ir skulptūrų kolekciją, kuri priklausė C. Monet. Parodos pavadinimas – „Kolekcininkas Monet“.

Didžioji dalis kolekcijos ir priklauso Marmotano muziejui, kuriame saugoma ir didžioji dalis paties C. Monet darbų. Kiti tapytojo kažkada įsigyti meno kūriniai atkeliavo iš Niujorko, Vašingtono, Brazilijos, Japonijos ir Vokietijos.

Parodos kuratoriai sako, kad C. Monet, įsigydamas meno kūrinius, turėjo visiškai kitokią motyvaciją nei įprasti meno kolekcininkai. Jie pabrėžia, kad yra labai didelis skirtumas tarp tiesiog turtingo žmogaus kolekcininko ir kolekcininko, kuris pats yra menininkas.

Pirmojo tipo asmenys neretai perka meno kūrinius tam, kad investuotų pinigus, dažnai tai darydami su meno rinkos ekspertų patarimais. Patys menininkai, ypač C. Monet gyvenamuoju laikotarpiu, įsigydavo kitų kūrėjų darbus, kuriais nuoširdžiai žavėdavosi. Įsigyti darbai jiems dažnai būdavo kaip įkvėpimo šaltinis. Menininkus su darbais sieja daug asmeniškesnis ryšys.

Parodos kuratorė Marianne Mathieu teigia, kad surengti parodą apie „Kolekcionierių Monet“ buvo didelis iššūkis, nes tiek savo kolekciją, tiek šeimos gyvenimą tapytojas saugojo nuo viešumos. Anot kuratorės, parodos organizavimas kartais priminė detektyvą, nes C. Monet nebuvo sudaręs jokio savo kolekcijos archyvo aprašymo.

Kai C. Monet pagaliau galėjo įsigyti kitų meno kūrinių, jo kolekcijoje atsidūrė E. Delacroix ir C. Corot darbai. C. Monet visuomet stengdavosi įsigyti meno kūrinius išvengdamas viešumos, kartais tam siųsdavo savo draugus. Aukcionuose jis pasirodydavo tik labai išskirtinėmis progomis ir dėl jam labai svarbių kūrinių.

Sieks išvengti kontraversijų

Romoje greitai bus atidarytas institutas, kurio pagrindinis tikslas, – atskirti italų baroko meistro Caravaggio originalius darbus nuo plagiatų. Tyrimų ir švietimo centro sukūrimo atidarymą paskatino tai, kad pastaraisiais metais buvo ne vienas atvejis, kai tvirtinta atradus garsiojo dailininko darbą. Vienas plačiausiai nuskambėjusių atvejų – 2014 m. Tulūzoje vieno seno namo palėpėje atrastas paveikslas. Vieni ekspertai iki šiol tvirtina, kad tai autentiškas Caravaggio darbas, kiti iki šiol tvirtina, kad ne. 

Siekiama, kad Caravaggio institutas padėtų išvengti tokių kontraversijų ir būtų galima greitai atskirti, ar tai originalus darbas. Caravaggio natūralistinis menininko stilius ir ryškaus kontrasto kūrimas tarp tamsių ir šviesių atspalvių tapo labai populiarus, daugybė menininkų stengėsi atkartoti jo braižą.

Instituto įkūrėjai tiki, kad įstaiga taps svarbiausiu Caravaggio darbų tyrėjų centru ir jų žodis ginčuose, ar tai tikras Caravaggio darbas, ar ne, bus paskutinis. Taip pat planuojama per trejus metus surengti pasaulinių Caravaggio darbų turą, kad plati auditorija iš arti galėtų pamatyti, kaip atrodo autentiški menininko darbai.

AFP/Scanpix nuotr.

Meno pasaulyje – pokyčiai ir neramumai

Turkijos meno pasaulyje vyksta dideli pokyčiai, rašoma svetainėje artnet.com. Šie pokyčiai susiję ir su politiniais procesais šalyje. Turkijos sostinėje prasidėjo 15-oji Stambulo bienalė, tuo metu Stambulo Karakėjaus rajone grupė menininkų atidaro naują meno erdvę.

Dėl politinio nestabilumo pastebimai sumažėjo suteikiamo matomumo ir finansų kiekis vidutinėms galerijoms. Apžvalgininkai pastebi, kad politinio netikrumo metu Turkijos meno pasaulio žmonės atranda naują būdą išlikti – jie vienijasi.

20 metų Stambule veikiančios galerijos Pi Artworks vadovė Jade Yesim Turanli, turinti galeriją ir Londone, sako, kad per pastaruosius penkerius metus galerijos pradėjo suprasti, kad turi vienytis, jei nori išlikti. Taigi Pi Artworks, Galeri Nev Istanbul, artSumer ir Mixer galerijos susijungė ir atidarė bendrą galeriją Karakėjaus rajone. Dar viena galerija atsidarys visai prie pat.

Pi artworks vadovė J. Y. Turanli artnet.com žurnalistams teigia, kad vienytis privertė politinė padėtis. Sumažėjus Turkijoje apsilankančių užsieniečių skaičiui, sumažėjo ir galerijos lankytojų.  Anot jos, dabar, jei į šalį atvyksta įtakingas meno mecenatas jis čia lankosi vos dieną ar dvi. Anksčiau meno paieškoms kolekcionieriai ir mecenatai paskirdavo savaites, tad jei vienas tokių mecenatų užsuktų į jungtinę galeriją, naudinga būtų visiems.

Kai kurie Turkijos menininkai susiduria su dar kitais išbandymais. Ketvirtadienį Stokholmo laisvės centras skelbė, kad Turkijoje suimtas perspektyviu laikomas 24-erių fotožurnalistas Cagdas Erdoganas. Prieš tai jis 12 dienų buvo laikomas Stambulo policijos areštinėje. Stambulo teismas teigia, kad C. Erdoganas suimtas už tai, kad nufotografavo draudžiamą fotografuoti pastatą.

C. Ergodano darbai pasirodo daugybėje žiniasklaidos priemonių. Anksčiau šiais metais jo pavardė atsidūrė „British Journal of Photography“ sparčiai kylančių fotografų, kuriuos reikia stebėti, sąraše. Valentina Abenavoli, kurios leidykla išleido pirmąją fotografo C. Erdogano knygą, teigia, kad Turkijos pareigūnai iš tiesų jį galėjo sulaikyti dėl fotografijų projekto kurdų dominuojamame šalies regione.

Fotografas daug dėmesio skiria mažumoms, jis pats yra kurdas. Meninėje fotografijų knygoje – šunų kovų, prostitucijos, ginkluoto smurto, politizuotų ginkluotų konfliktų akimirkos, atskirtų Stambulo rajonų, kuriuose gyvena kurdai, pabėgėliai gyvenimo vaizdai.

C. Erdogano sulaikymo atvejis – tik vienas iš daugelio. Nuo nepavykusio perversmo praėjusių metų vasarą buvo sulaikyta daugybė reporterių. Stokholmo laisvės centro rugpjūčio duomenimis, šiuo metu kalėjime uždaryti 283 žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...