captcha

Jūsų klausimas priimtas

Jungtinės Tautos: situacija Mianmare panašėja į etninį valymą

Faktinė Mianmaro vadovė ir Nobelio taikos premijos laureatė Aung San Su Či tikina, kad rohinjų padėties šalyje negalima vadinti etniniu valymu, o smurtą patiria tiek musulmonai, tiek budistai, bet ekspertai sako, kad toks jos elgesys reiškia, jog ji yra tapusi savotiška kariuomenės vadų įkaite. Jungtinių Tautų atstovas Rupertas Colville`as LRT RADIJUI teigia, kad rohinjai – viena persekiojamiausių grupių pasaulyje, o smurtą šalyje gali nutraukti tik kariuomenės vadai.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Neramumai prasidėjo atgavus nepriklausomybę

Rohinjai – mažiausiai užtarėjų turintys žmonės pasaulyje, taip islamą išpažįstančią etninę mažumą pavadino Jungtinės Tautos. Bengalų dialektu kalbančios rohinjų bendruomenės gyvena visame Pietryčių ir Pietų Azijos regione – Mianmare, Bangladeše, Indijoje, Pakistane. Beveik 55 mln. gyventojų turinčiame Mianmare, anksčiau vadintame Birma, gyvena daugiau nei 1 mln. rohinjų. Per mažiau nei mėnesį šalį paliko trečdalis jų – 370 tūkst. žmonių.

Pietryčių Azijos regiono ekspertė Indrė Balčytė sako, kad rohinjais save vadinanti grupė Mianmaro teritorijoje gyveno dar nuo britų kolonizacijos laikų, XIX a., o neramumai šalyje prasidėjo atgavus nepriklausomybę.

„Kai Birma tapo nepriklausoma 1948 m. ir ypač po 1962 m., kai Birmos armija paėmė valdžią, karinė chunta etninį tapatybės ir religijos klausimą užaštrino pakeisdami pilietybės įstatymą. Daugumos Birmos gyventojų įsitikinimas, kad rohinjai yra nelegalūs imigrantai, ateina iš tų laikų, kai ir buvo priimtas pilietybės įstatymas“, – primena I. Balčaitė.

Be to, jos žodžiais, dar Antrojo pasaulinio karo laikais Birmoje vyko daug etninių konfliktų, vyriausybė praktiškai nekontroliavo didžiosios dalies savo teritorijos, o vienas iš sukilimų 8-ajame dešimtmetyje prasidėjo karine operacija, per kurią buvo suimta daug žmonių su tuo pretekstu, kad tai žmonės, kariaujantys prieš centrinę valdžią.

„Kadangi dauguma žmonių neturėjo jokių pilietybės dokumentų, tai buvo panaudota kaip pretekstas paskelbti juos nepiliečiais ir po to dar buvo priimtas pilietybės įstatymas, kuris praktiškai padarė juos žmonėmis be pilietybės“, – sako I. Balčaitė.

Konfliktą aštrina Arakano rohinjų gelbėjimo armija

Nors ši etninė grupė persekiojama daug dešimtmečių, rugpjūčio pabaigoje žiniasklaidos priemonėse pasirodė daugiau vaizdų iš Mianmaro. Juose – virtinės žmonių, keliaujančių per pelkes ir miškus, tėvai ant pečių nešasi vaikus, kiekvienas pasiėmęs po ryšulį būtiniausių daiktų. Kartu su rohinjais Bangladešo link keliavo specialusis BBC korespondentas Sanjoy Majumderis.

„Tai pagrindinis kelias, kuriuo rohinjai pasiekia Bangladešą. Kitoje kalno pusėje yra Mianmaras – rohinjai sako, kad gali prasmukti nepastebėti. Jie nešasi viską, ką spėjo pasiimti. Dauguma pasakoja, kad keliavo keletą dienų, kol pasiekė šį tašką. Jie taip pat turi saugotis Mianmaro policijos ir pasienio apsaugos pareigūnų, nes juos gali pašauti. Tačiau, kirtus sieną, Bangladešo valdžia juos įsileidžia į šalį“, – pasakoja S. Majumderis.

AFP/Scanpix nuotr.

Su būtiniausiais daiktais kiekvienas rohinjų pabėgėlis nešasi ir savo istoriją – apie budistų gaujų ir šalies kariuomenės sudegintus kaimus, nukankintus žmones.

Konfliktas paaštrėjo rugpjūčio 25-ąją, kai prieš metus susikūrusi rohinjų karinė grupuotė, pasivadinusi Arakano rohinjų gelbėjimo armija, užpuolė keletą policijos postų ir per ataką žuvo 12 pareigūnų. Pagrindinė Gelbėjimo armijos misija – ginti rohinjų etninę mažumą nuo Mianmaro valdžios represijų.

Šios atakos dar labiau paaštrino konfliktą – Mianmaro kariuomenės teigimu, ji kovojanti tik su ginkluotais užpuolikais ir civilių gyventojų neliečianti. Šalies valdžios atstovai sako, kad rohinjai patys padega savo namus ir taip siekia sukelti neramumus šalyje. Tačiau sudegintų kaimų gyventojai pasakoja ką kita.

„Mano brolis nužudytas – jie šovė jam į krūtinę. Aš net negalėjau jo tinkamai palaidoti. Greitai užkasėme jį prie savo namų ir išvykome“, – prisimena kalbintas rohinjas.

Žmonių minios per pelkes traukia į kaimyninį Bangladešą. Vienos tankiausiai apgyvendintos valstybės valdžia iš pradžių sakė deportuosianti visus pabėgėlius, bet paskui nusprendė įsileisti juos į šalį, įrengti papildomų stovyklų ir suteikti visą įmanomą humanitarinę pagalbą. Šiuo metu pabėgėlių stovyklos perpildytos, tūkstančiai žmonių laukia prie sienos tikėdamiesi išsigelbėti.

Stovykloje lankęsis BBC korespondentas S. Majumderis sako, kad tai pirma stovykla, kur pabėgėliai gali prisiglausti, tai pirmasis kaimas, kurį galima pasiekti kirtus sieną: „Čia jie gali pasislėpti nuo lietaus, pasigaminti valgyti. Tačiau čia jie pasilieka laikinai, vienai ar dviem dienoms, o tada keliauja į pagrindinę pabėgėlių stovyklą, kur vyriausybinės ir humanitarinės organizacijos gali suteikti jiems daugiau pagalbos.“

Kritikuojama faktinė Mianmaro vadovė

Situacija Mianmare panašėja į etninį valymą – šitaip rohinjų etninės mažumos persekiojimą savaitės pradžioje pavadino Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos vadovas. Bangladešo vyriausybės atstovai agentūrai „Reuters“ patvirtino, kad pasienio ruože Mianmaro kariškiai dėlioja minas – nuo jų žuvo trys rohinjai, dar du neteko galūnių.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių stebėjimo biuro vadovo atstovas Rupertas Colville`as teigia, kad situacija komplikuota: „Yra ši karinė grupuotė, jie užpuolė (nemanau, kad kas nors laiko tai išsigalvojimu) policijos postus prieš kelias savaites ir nužudė kelis pareigūnus. Normalu, kad buvo imtasi atsakomųjų priemonių, tačiau jų mastai ir rohinjų žmonėms daroma žala daug didesnė, negu galima apibrėžti kaip apsaugos operaciją.“

Reuters/Scanpix nuotr.

Jungtinės Tautos negali išsiaiškinti situacijos Mianmare, nes šalis neįsileidžia žmogaus teisių stebėtojų. Anot ekspertų, žuvusiųjų ir šalį palikusių rohinjų skaičiai gali būti netikslūs, nukentėjusiųjų gali būti daug daugiau.

Tarptautinės bendruomenės kritikos sulaukė faktinė Mianmaro vadovė, Nobelio taikos premijos laureatė Aung San Su Či. Šią savaitę buvo pranešta, kad ji nedalyvaus kitą savaitę vyksiančiame Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdyje.

Viešai pasmerkti smurtą ir ieškoti taikaus situacijos sprendimo ją ragina ne tik kiti Nobelio taikos premijos laureatai  Dalai Lama ir Malala Jusufzai, bet ir į protestus susirinkę tūkstančiai žmonių, skanduojantys „nustokite žudyti Birmos musulmonus“.

Aung San Su Či tyla nuvylė milijonus pasekėjų

Aung San Su Či yra viena mylimiausių ir gerbiamiausių asmenybių Mianmare. Jos tėvas kovojo už Mianmaro, tuo metu vadinto Birma, nepriklausomybę nuo Britų Imperijos. Jis buvo nužudytas politinių oponentų, kai Aung San Su Či tebuvo dveji metai. Jos karjera prasidėjo 1988-aisiais, kai po ilgų metų, praleistų užsienyje, grįžo į tėvynę.

Mianmare politikė įkūrė Nacionalinę demokratinę lygą – ši partija ir laimėjo rinkimus. Tačiau kariuomenės vadai anuliavo rezultatus, o partijos lyderei skyrė namų areštą – nelaisvėje ji praleido 20 metų.

Šaliai pradėjus perėjimą nuo karinio prie pilietinio valdymo, Nacionalinei demokratinei lygai leista dalyvauti rinkimuose, juose partija laimėjo 12 vietų parlamente, o Aung San Su Či tapo žymiausia šalies politike. Tačiau jai uždrausta dalyvauti prezidento rinkimuose – karinis režimas įvedė konstitucijos pataisas, draudžiančias žmonėms, kurių artimieji turi užsienio šalies pilietybę, eiti aukščiausias valstybines pareigas.

Aung San Su Či pelnė Mianmaro pagarbą dėl savo pasiaukojimo ir noro kurti gražesnę ateitį, todėl jos tyla nustebino ir nuvylė milijonus pasekėjų. Šalies lyderė ne kartą minėjo, kad situacija nėra etninis valymas ir smurtą patiria tiek musulmonai, tiek budistai.

„Tai nėra etninis valymas. Musulmonai buvo puolami, bet budistai taip pat patyrė smurtą. Baimė yra abiejose pusėse. Iš čia kyla visos problemos, todėl norime, kad pasaulis suprastų – budistų reakcija taip pat paremta baime. Prietarai ir neapykanta nėra taip paprastai panaikinami. Bet mes galime dirbti kartu, ir aš esu įsitikinusi, kad dauguma žmonių šioje šalyje nori taikos“, – kalbėjo Aung San Su Či.

Smurtą gali nutraukti tik kariuomenės vadai

Situaciją stebintys ekspertai sako, kad toks Aung San Su Či elgesys reiškia, jog ji yra tapusi savotiška kariuomenės vadų įkaite ir kad vienintelis būdas jai išsaugoti pasaulinį autoritetą būtų atsistatydinti, kol konfliktas nebus išspręstas demokratiškai. Jungtinių Tautų atstovo R. Colville`o teigimu, smurtą šalyje gali nutraukti tik kariuomenės vadai.

„Vyriausybės atstovai, ypač kariuomenės atstovai, turi pripažinti, kas vyksta, ir, manau, svarbiausia problema yra neigimas, prielaidų siūlymas, kad patys rohinjai padega savo namus ir naikina kaimus. Tai yra nesąmonė“, – pabrėžia R. Colville`as.

AFP/Scanpix nuotr.

Jo teigimu, tai viena persekiojamiausių grupių pasaulyje, Mianmaro valdžia net nepripažįsta jų vardo „rohinjai“, nuo 1982 m. buvo palaipsniui mažinama jų populiacija, pilietinės teisės, įskaitant ir pilietybę: „Taigi, situacija kelia nerimą, nes kyla daug kliūčių norintiems grįžti namo – juk jie oficialiai net neegzistuoja. Žinoma, šalyje gyveno ištisos jų kartos, todėl Mianmaro vyriausybė turi būtinai imtis priemonių, ir šiuo metu jiems yra daroma daug spaudimo – pirma, nustoti smurtą prieš rohinjus ir užtikrinti jiems priklausančias teises.“

Sprendimas, kaip išspręsti sustiprėjusį konfliktą, kol kas nėra priimtas, žmogaus teisių gynimo organizacijos turi rasti bendrą kalbą su Mianmaro valdžia. Tačiau namus palikę rohinjai nepraranda vilties ir nori kada nors grįžti į šalį, kurioje bus mažiau smurto.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...