captcha

Jūsų klausimas priimtas

Trys gitaros milžinai, palikę neišdildomą pėdsaką džiazo istorijoje

Gitaros dievu ir fusion krikštatėviu tituluoto Larry Coryellio netektis šių metų vasarį sukrėtė džiazo pasaulį. Deja, tai nebuvo vienintelis praradimas – besibaigianti vasara nebūtin nusinešė dar du džiazo gitaros milžinus – Johną Abercrombie bei Chuką Loebą. Visi šio liūdno sąrašo nariai, palikę milžinišką kūrybinį palikimą, aktyviai muzikavo iki pat mirties ir buvo kupini kūrybinių planų ir sumanymų, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Muzikinis vidudienis“.
D. Truninger/Unsplash.com
D. Truninger/Unsplash.com

L. Coryellis buvo vienas universaliausių kūrėjų. Labiausiai pagarsėjęs kaip fusion kūrėjas, jis grojo ir rokenrolą, ir psichodelinį roką, ir bebopą, ir latin-jazz, netgi world muziką ir klasiką. Jo kūrybos sąraše ne tik pjesės ir smulkusis žanras, bet netgi operos. Štai ir šiemet įvyko pasaulinė L. Coryellio operos pagal Levo Tolstojaus romaną „Ana Karenina“ premjera. Šiemet su atgimusia grupe „The Eleventh House“ buvo suplanuotas ir didelis turas, turėjęs pristatyti naują daugiau nei prieš keturis dešimtmečius susikūrusios grupės albumą.

Deja, šis albumas paskutinis L. Coryellio diskografijoje ir pasirodė jau po jo mirties, birželio 2 d. Vietoj atgimusios legendinės L. Coryellio grupės „The Eleventh House“ suplanuoto pasaulinio albumo pristatymo turo šis darbas tapo epitafija kaip kometa prieš mirtį sušvitusiai grupei, nebegrįžtamai nukraujavusiai netekus ne tik savo lyderio ir idėjinio vado L. Coryellio, bet ir būgnininko Alphonso Mouzono, mirusio pačioje praėjusių metų pabaigoje.

Paskutinis daugiabriaunio kūrėjo L. Coryellio albumas vainikavo bene 80 plokštelių aprėpiančią diskografiją. Joje šalia darbų su tokiais džiazo novatoriais, kaip Gary Burtonas, Stephane’as Grappelli, Charlesas Mingusas, Randy Breckeris, Chetas Bakeris ir daugelis kitų, dokumentuoti ir keli projektai su kitais gitaristais. Tarp jų – 2003 m. įgrotas albumas „Three Quitars“ su prieš savaitę mirusiu Johnu Abercrombie bei brazilų dainininke gitariste ir perkusininke Badi Assad.

Bendraamžiai ir bendraminčiai L. Coryellis ir J. Abercrombie išėjo amžinybėn vienas jau sulaukęs, o kitas eidamas 73-iuosius metus. J. Abercrombie, skirtingai nei L. Corryelis, sulaukė savo paskutinio albumo „Up and Comming“. Jis buvo įgrotas prieš metus, bet dienos šviesą išvydo tik šių metų sausį. Tyliame, subtiliame ir giliame albume skamba kaip paprastai virtuoziška J. Abercrombie gitara ir spalvingais potėpiais nuspalvintos, įmantrios jo improvizacijos. Vis dėlto pastaraisiais metais sušlubavusi J. Abercrombie sveikata, pristabdžiusi aktyvią koncertinę ir kūrybinę veiklą, paskutinį jo darbą nuspalvino akivaizdžiomis liūdesio spalvomis. Nelinksmai skamba ir paskutinį J. Abercrombie albumą pradedanti pjesė „Joy“.

Albumą „Up and Comming“ gitaristas įgrojo su nuolatiniu pastarųjų metų kolektyvu – pianistu Marcu Coplandu, bosistu Drew Gressu ir būgnininku Joey Baronu; jį, kaip ir daugybę kitų J. Abercrombie darbų, šių metų pradžioje išleido ECM. Savitu stiliumi išsiskyręs gitaristas viename interviu yra prisipažinęs, kad jam ypač artima šios legendinės leidyklos stilistika, nes ir jis pats muziką girdi būtent taip – iš lyriškosios pusės.

Su šia legendine leidykla gitaristo bendradarbiavimas prasidėjo dar 1973-iaisiais, po metų joje buvo išleistas debiutinis J. Abercrombie albumas „Timeless“, pradėjęs gausią ir turtingą diskografiją, kurią puošė ir ryškiausių ECM asmenybių vardai – Janas Garbarekas, Charlesas Lloydas, Jacckas De Johnette, Johnas Surmanas, Kenny Wheeleris, Enriko Rava, Collinas Walcottas. Gausus skirtingiems stiliams atstovaujančių kūrybinių partnerių sąrašas puikiausiai patvirtina nepaprastą J. Abercrombie gebėjimą savo unikalioje kūryboje suderinti daugybę krypčių.

Šią vasarą džiazo pasaulis neteko dar vieno gitaros genijaus – 61 metų Chucko Loebo, savo muzikoje jungusio džiazo ir brazilų muzikos tradicijas. Liepos 31 d. jis pralaimėjo kovą su vėžiu. Paskutinis jo albumo „Unspoken“ pasirodė beveik prieš metus, šiemet jis dar varžėsi dėl Geriausio šiuolaikinio instrumentinio albumo „Grammy“. Tai buvo trečia „Grammy“ nominacija per bemaž tris profesinės karjeros dešimtmečius.

Solinė Ch. Loebo karjera prasidėjo palyginti vėlai – pirmąjį albumą jis išleido 1989-aisiais, būdamas 34 metų ir jau pagarsėjęs kaip Stano Getzo ansamblio, su kuriuo 8-ojo dešimtmečio pabaigoje apkeliavo visą pasaulį, gitaristas, taip pat – kaip vienas iš kertinių grupės „Steps Ahead“ muzikantų. Šios grupės stilistika išliko artima Ch. Loebui visą gyvenimą – šalia solinės karjeros jis iki paskutinių dienų grojo smooth jazz grupėje „Fourplay“. Taip pat komponavo ir aranžavo, kūrė muziką kinui ir televizijai ir, nepaisydamas užklupusios ligos, siekė profesinių ir kūrybinių aukštumų.

Dainos „Way Up High“ autorė – Ch. Loebo dukra Lizzy Cuesta, skambėjo jo žmonos dainininkės Carmen Cuesta balsas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...