captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įtakingiausiųjų sąrašo atstovams siūlo ne tik mėgautis žinomumu

Asmenys, patenkantys į įtakingiausiųjų sąrašus, turimą įtaką galėtų panaudoti geriems darbams, ne tik mėgautis, kad yra žinomi. Taip LRT RADIJUI sako žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas. Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas teigia, kad įtakingiausiųjų sąrašai yra tarsi saugiklis žmonėms – galima matyti, ar įtaka naudojama tinkamai ir pakankamai atsakingai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Siekiama objektyvaus požiūrio

Žinoti, kas yra įtakingiausi asmenys, įdomu, LRT RADIJUI sako naujienų portalo DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Jos teigimu, žinoti apie tokius žmones yra ir svarbu: „Jie vienaip ar kitaip veikia, daro įtaką mūsų gyvenimui, ar tai būtų tiesioginė ir oficiali įtaka, kokią turi valstybės vadovai, ar tai būtų popkultūros, sporto atstovai. Kai kurie visuomenės veikėjai turi itin daug sekėjų socialiniame tinkle „Facebook“ ir taip gali kreipti minias į vieną ar kitą pusę.“

Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, sudarinėjant įtakingiausiųjų sąrašus ir siekiant objektyvaus požiūrio, pristatoma ne tik elito, bet ir visuomenės apklausa. „Norime pamatyti, ką galvoja žmonės ir kaip tai skiriasi nuo asmenų, valdančių valstybę, nuomonių. Kartais jos labai skiriasi, kartais sutampa“, – aiškina pašnekovė.

Kaip teigia M. Garbačiauskaitė-Budrienė, kartais visuomenė ne visiškai supranta tam tikrų asmenų įtaką: „Gal net neturi galimybės įvertinti tos įtakos, nes yra labai nišinių dalykų, pavyzdžiui, teisė ar tai, kuo užsiima tarnautojai. Žmonės gali su tuo nesusidurti. Tarkime, galima ir neturėti tiesioginių kontaktų su Lietuvos banku ir nežinoti, ką ta institucija daro. “

Buvimas sąraše suteikia atsakomybės

Komunikacijos ekspertas A. Katauskas tvirtina, kad reitingai, kaip niekas kitas, atlieka svarbią funkciją. „Žmonės išgirdo pavardes, kurių negirdėjo. Tai bene pagrindinė nauda, kurią galima gauti. Tai aiškus įvertinimas, vienos ar kitos asmenybės arba organizacijos parodymas ir pan. Kartu tai ir įgaliojimų suteikimas vienam ar kitam pareigūnui, politikui veikti“, – aiškina pašnekovas.

Pasak A. Katausko, buvimas įtakingiausių asmenų sąraše suteikia ir nemažai atsakomybės: „Pasižiūrime į visuomenininkų sąrašą ir matome garsias pavardes. Turbūt visi tie visuomenininkai galvoja, kad tai, ką jie sako ir daro, tampa kur kas svarbiau. Tai [sąrašas] tarsi saugiklis žmonėms – ar įtakingi žmonės naudoja savo įtaką atitinkamai, pakankamai atsakingai.“

Kaip teigia A. Katauskas, apie šių sąrašų rengimą girdėti įvairių minčių. „Nuskambėjo ir nuomonių, kad tai viešųjų ryšių triukas, kad to nereikia ir pan. Taip, pristatydami organizacijų ar valstybės veiklą be komunikacijos negalime apsieiti. Taigi reitingai ne tik kalba apie įtakingiausius, bet ir parodo komunikacijos efektyvumą“, – įsitikinęs specialistas.

Anot A. Katausko, kartais vis dar sakoma, kad viešieji ryšiai ar komunikacija nereikalingi: „Tačiau tokių pasisakymų yra vis mažiau. Juk kuo geriau komunikuoja valstybės pareigūnas, visuomenininkas, popkultūros žmogus, tuo didesnę įtaką turi, tuo didesnį pokytį jis gali daryti.“

Junta žmones apėmusį narciziškumą

Žurnalo „Reitingai“ redaktorius G. Sarafinas, paklaustas, kokia sąrašų sudarinėjimo metodika, sako, kad sąrašai trumpinami, kitaip tai būtų nepakeliamas darbas. „Į politikų sąrašą patenka aukščiausi pareigūnai, ministrai, pagrindiniai merai. Žvelgiama į pozicijas. Kalbant apie verslą, taip pat patenka turtingiausi žmonės, asociacijų vadovai. Į sporto sąrašus – olimpiečiai, treneriai, asociacijų vadovai“, – aiškina pašnekovas.

G. Sarafinas teigia, kad įtaka nebūtinai yra politinė: „Didžiulę įtaką turi ir popkultūros veikėjai, visuomenininkai. Štai apklausos, parodančios politikų įtaką, atsiranda kas mėnesį. Kalbant apie verslininkus, visuomenininkus, žiniasklaidos ir kitų sričių atstovus, nieko panašaus nėra, todėl tai sužinoti svarbu.“

Pasak G. Sarafino, kalbant apie valstybės tarnybą galima pastebėti, kad nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų vasaros pasikeitė gal trečdalis pagrindinių valstybės tarnautojų. Buvusių vadovų įtakingiausiųjų sąrašuose nebeliko, o naujieji į jį kopia gana sunkiai.

„Paminėsiu dar vieną dalyką. Kai vykdome apklausas, jaučiu, kad daugumą žmonių apėmęs narciziškumas. Jie labai nori patekti į įtakingiausiųjų sąrašus, nori, kad būtų apklausti. Aš linkęs jiems priminti tą milžinišką atsakomybę. Savo įtaką šie žmonės galėtų panaudoti geriems darbams, projektams Lietuvoje, o ne tik mėgautis tuo, kad yra žinomi ir įtakingi. Ten, kur esi įtakingas, gali sukurti proveržį. Atsisakyti savanaudiško tikslo ir galvoti, kaip pasitarnauti savo įtaka“, – aiškina G. Sarafinas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close