captcha

Jūsų klausimas priimtas

Siūloma mokesčių pertvarka nukreipta tik į mažiausiai uždirbančius asmenis?

Vyriausybės tikslas mažinti skurdą šalyje – gera kryptis, bet siūlomi pakeitimai nukreipti tik į mažiausiai uždirbančius asmenis, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto docentas Audrius Bitinas. Ekonomisto Gitano Nausėdos nuomone, negalima teigti, kad siūlomi mokesčių pakeitimai yra neteisingi arba ne ten nukreipti, bet vis dėlto jie nėra tokie radikalūs, kad galima būtų kalbėti apie esminio status quo pasikeitimą Lietuvos padangėje.  
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Išskiria dvi priemonių grupes

Negalima tvirtinti, kad dabar siūlomi mokesčių pakeitimai neteisingi ar ne ten nukreipti, bet jie nėra radikalūs, kad galima būtų kalbėti apie esminio status quo pasikeitimą Lietuvos padangėje, LRT RADIJUI sako Gitanas Nausėda. Jis teigia pritariantis ekonomistės Ingridos Šimonytės nuomonei, kad Vyriausybės siūlymai – ne mokesčių reforma, o tik bandymas padidinti mažai uždirbančiųjų pajamas.

Pasak G. Nausėdos, galima išskirti dvi priemonių grupes: „Pirmoji nukreipta į socialinės atskirties mažinimą, bet tik siaurai darbuotojų daliai, t. y. pačias mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Antroji dalis, kuri per šias mokesčių sistemos pertvarkymo perturbacijas nelabai keitėsi, – inovacijų ir technologijų skatinimas Lietuvoje.“

G. Nausėda teigia, kad viešojoje erdvėje dėmesio dažniausiai nusipelno antriniai veiksmai ar sprendimai. „Mes nematome svarbiausio – kad Lietuva, kad ir nedaug, investiciniu požiūriu taps patrauklesnė. Tikėtina, kad ateityje pritrauks daugiau tiek užsienio, tiek vidaus investuotojų dėmesio“, – aiškina specialistas.

Pakeitimai nukreipti tik į mažiausiai uždirbančius

Paklaustas, ar siūlomi pakeitimai gali padėti pasiekti Vyriausybės tikslą – mažinti skurdą šalyje ir didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas – Audrius Bitinas teigia, kad siūlomos mintys yra geros, einama teisinga kryptimi. Visgi, priduria jis, tai nukreipta tik į mažiausiai uždirbančius asmenis: „Ir šios dienos pristatymuose man teko girdėti, kad bus kažkokių reformų ir vidurinei klasei. Bus šnekama apie pensijų fondus, darbo apmokestinimą.“

Anot A. Bitino, reikėtų pristatyti visą reformą ir visus pakeitimus iš esmės. „Per tokias „reformas“, kai priimamas vienas teisės akto paketas, po metų – kitas, jie pradeda prieštarauti vienas kitam ir mūsų teisinė sistema tokia ir būna – lopas ant lopo. Nesakau, kad viskas blogai, su skurdu tikrai reikia kovoti. Tačiau man trūksta kompleksinio požiūrio į socialinės paramos reformas, išmokas, socialines paslaugas“, – tvirtina pašnekovas.

A. Bitinas sako, kad būtų buvę tikslinga visapusiškai peržiūrėti visą šią temą, kaip padaryta su Darbo kodeksu ir socialinio draudimo sistema: „Apie DK ir socialinio draudimo sistemą buvo diskutuota trejus metus, bet tikslas yra pasiektas. Pokyčiai iš tiesų buvo kardinalūs ir rimti. Manau, kad šiuo atveju nereikia tikėti, jog ši reforma – esminė. Nėra gerai, jei Vyriausybė sako, kad kažkas mūsų dar laukia, dar bus kažkokios reformos. Juk pasitikėjimas socialine sistema yra vienas svarbiausių elementų.“

Siūlo sekti prancūzų pavyzdžiu

Paklaustas, kaip vertina Vyriausybės nurodomą pokytį, kad gausiantys 380 minimalią mėnesio algą nemokės Sodros ir GPM, A. Bitinas tvirtina, kad toks noras geras. „Norima, kad skurdžiau gyvenantys žmonės į rankas gautų didesnes sumas. Tačiau aš čia neliesčiau socialinio draudimo įmokų. Tai galima mažinti per neapmokestinamąjį pajamų dydį, galima per pajamų mokestį, bet kuo čia dėtos „Sodros“ įmokos? „Sodra“ yra darinys, kuris reiškia, kad žmogus moka tam tikrą įmoką ir ateityje, iš tų sukauptų įmokų, jis gaus naudos. Daryti įmokas per „Sodrą“, mano nuomone, yra keistai pasirinktas metodas“, – aiškina pašnekovas.

Pasak A. Bitino, yra ir daugiau keistų dalykų, pavyzdžiui, vaiko pinigai: „Kodėl dabar reikia visiems, nepriklausomai nuo tėvų pajamų, mokėti? Šito nesuprantu. Yra du pagrindiniai dalykai. Pirmas – pajamų testavimas. Reikia turėti normalias duomenų bazes, kad matytume, kiek žmogui reikia. Reikia nusistatyti minimalias ribas. Antra – reikia sudėti lengvatas nuo trečio vaiko.“

A. Bitinas sako, kad galima žiūrėti į prancūzišką pavyzdį. „Demografija ten ne tokia, kokios norėtųsi, bet gana nebloga. Viskas prasideda nuo trečiojo vaiko. Jei turi vieną ar du vaikus, lengvatų nėra tiek daug. Tačiau nuo trečiojo vaiko gauni tikai daug  – ir būsto, ir mokesčių, ir kt. manau, kad reikia sekti tokia kryptimi, o ne siekti kažkokios lygybės“, – įsitikinęs specialistas.

„Sodros“ lubos svarbesnės žvelgiant į ateitį

Prezidentė atkreipia dėmesį, kad pasiūlymų pakete išlieka šildymo kainų didinimas gyventojams ir 40 mln. eurų „Sodros“ lubų dovana tiems, kurie labai gerai uždirba. Tačiau G. Nausėda pastebi, kad „šildymo kainos pas mus jau demonizuotos tiek, kad daugiau neįmanoma, ir kodėl niekas nekalba, kad gamtinių dujų kainos svyruoja gerokai daugiau nei 6 procentiniais punktais“.

Šiuo atveju, mano ekonomistas, matyt, pasirinktas kompromisas – palikta šildymo lengvata, bet ji de facto padidinta ir žmonėms, palyginti su ankstesne situacija, teks mokėti šiek tiek daugiau: „Bet dabar, kai ši lengvata tapo nuolatine, įteisinta, tikrai visai pagrįstai kyla klausimas – o kodėl tik centralizuotam šildymui. Ir kai kurios partijos šį klausimą jau kelia.“

O dėl „Sodros“ lubų nustatymo, priduria G. Nausėda, reikėjo sugrąžinti tam tikras proporcijas: arba panaikinti išmokų lubas (nes žmonės, kurie sumokėdavo didžiules sumas „Sodrai“, vėliau negalėdavo tikėtis nieko panašaus ar bent jau į tą pusę), arba nustatyti lubas „Sodros“ įmokoms.

„Tos lubos nustatytos labai aukštos ir šiuo metu galios labai nedidelei daliai Lietuvos dirbančių asmenų, samdomų darbuotojų. Bet man jos svarbesnės jau žvelgiant į ateitį, t. y. vertinant Lietuvos investicinį patrauklumą ir patrauklumą didelę pridėtinę vertę kuriančioms verslo šakoms“, – pabrėžia G. Nausėda.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...