captcha

Jūsų klausimas priimtas

Čekijai pavyko rekordiškai pagerinti parduodamo benzino ir dyzelino kokybę

Egzistuoja viena strateginė prekių kategorija, kurioje pati Čekija pripažįsta visiškai priešingus rezultatus ir prisiskiria sau sąjunginę pirmenybę. Čekijos prekybos inspekcijos duomenimis, per pastaruosius 15 metų šalyje parduodamo benzino ir dyzelino kokybė taip pagerėjo, kad net atsidūrė žemiau brokuotų pavyzdžių vidurkio visoje ES, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Čekijos verslo naujienas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Tik 1,1 proc. visų pernai patikrinti paimtų degalų mėginių Čekijoje buvo pripažinti nekokybiškais. Sąjungos vidurkis – 1,8 proc. Čekijoje parduodamo benzino rodikliai dar palankesni – 0,7 proc., palyginti su 2,7 proc. Europos vidurkio.

Dyzelino tyrimų rezultatai kiek mažiau palankūs Čekijai, bet, pasak vietos inspekcijos, jie atspindi tai, kad šalyje tikrinama daugiau parametrų nei kitose valstybėse.

Prekybos inspekcijos nuomone, kokybę gerinti itin padėjo nuolatinis klastotus ar prastus degalus parduodančių degalinių viešinimas – nuostolis dėl prarastų klientų esą smarkiai pranoksta net šimtatūkstantines baudas.

Atgaivintas dvigubo kokybės standarto klausimas

Spalį Čekijos laukia parlamento rinkimai, o kitų metų pradžioje – prezidento. Vidurvasariui įprastas politinis įmygis, tad šalyje tai beveik nepastebima, o kadangi pirmyn gena rinkimų vajus, dažnai naujam gyvenimui prikeliamos seniai išsivadėjusios temos.

Greta Čekijoje beveik neegzistuojančių migrantų problemos, atgaivintas ir vadinamojo dvigubo kokybės standarto klausimas. Čia, kaip ir daugelyje kitų pokomunistinių ES valstybių, paplitusi nuomonė, esą tarptautinės bendrovės gamina skirtingos kokybės maisto produktus, priklausomai nuo jų numatomos rinkos. Neva senosiose ES valstybėse to paties pavadinimo kava arba skalbimo milteliai bus geresnio skonio ir geriau skalbs nei skirtieji ES naujokėms, kur, be to, dažnai dar ir daugiau kainuos.

Nepaisant oficialių ir privačių apklausų, tyrimų ir aptarimų, bendros nuomonės šia tema nėra nei Prahoje, nei Briuselyje. Tačiau praėjusią savaitę Čekija šį klausimą pastūmėjo aukščiau – jis svarstytas Višegrado ketverto (Čekijos, Slovakijos, Vengrijos ir Lenkijos) grupės premjerų posėdyje Budapešte.

Ten nuspręsta, kad ketvertas pokalbiui šiuo klausimu su Europos Komisijos prezidentu Jeanu-Claude`u Junckeriu deleguos Slovakijos premjerą Robertą Ficą, kuriam pavesta reikalauti rimtų žingsnių padėčiai taisyti. Įdomu, kad būtent tokius žingsnius jau daugelį mėnesių žengia ir daug apie tai kalba EK narė teisingumo, vartotojų teisių ir lyčių lygybės klausimams Vera Jourova iš Čekijos.

Paminėtina, kad menamoji problema eskaluojama Višegrado ketvertui nepalankiomis politinėmis aplinkybėmis – dalis ketverto valstybių bylinėjasi su Briuseliu dėl migrantų kvotų, o Varšuvai gresia balsavimo teisių Europos Taryboje suspendavimas dėl tenykštės nacionalistinės vyriausybės žingsnių.

Auga ginklų pramonė

Sekasi ir Čekijos ginklų pramonei, kuri eksportuoja net 90 proc. produkcijos. Palyginimui, kitose ginklų pramonę turinčiose ES valstybėse eksportas tesudaro iki 30 proc. gamybos. Palyginti su 2015 m., Čekijos ginklų pramonės eksporto apimtis išaugo daugiau nei 100 mln. eurų ir pasiekė 691 mln. eurų.

Daugiausia ginkluotės Čekija pardavė Irakui, po jo – Jungtiniems Arabų Emyratams, Slovakijai ir Egiptui. Dėl dvigubos paskirties technologijų Čekija daugiausia pardavė Rusijai, Kinijai ir Indijai.

Šalies gynybos ir saugumo pramonės asociacijos duomenimis, eksportas augs ir šįmet, tačiau jį pristabdys beveik nulinis nedarbo lygis Čekijoje, kuris smarkiai riboja įmonių galimybes samdyti daugiau darbo jėgos ir patenkinti augančią paklausą.

Triukšmas dėl M. Zemano „projektų“

Aliejaus politinėn ugnin liepą įpylė žinios iš Vidurio Azijos, kur dažnu svečiu, greta Kinijos, tapo Vakarų valstybių nebekviečiamas Čekijos prezidentas Milošas Zemanas. Jo komandai Kirgizijoje pavyko „prastumti“ čekišką įmonę „Liglass Trading“ milžiniškam hidroelektrinių statybų projektui įgyvendinti.

Kirgizijos prezidentas Almazbekas Atambajevas pasišovė iki savo kadencijos pabaigos ant Naryno upės pastatyti dvi stambias ir dešimtis smulkesnių hidroelektros stočių. Kadencija baigiasi šįmet spalį, tad A. Atambajevas spėjo projektą bent jau patvirtinti sutartimi su rangovu, nors, stebėtojų nuomone, jis projektą prižiūrėti veikiausiai galės ir po kadencijos, nes laukiama, kad iš prezidento jis persės į premjero krėslą, kurio įgaliojimus smarkiai praplėtė neseniai rengtu referendumu.

Vien pirmame statybų etape Čekijos įmonei teks investuoti 230 mln. dolerių. Bėda ta, kad pačioje Čekijoje įmonė iki šiol buvo negirdėta, tad iškilo klausimų dėl jos patirties bei lėšų šaltinio.

Panašus triukšmas kilo ir Kirgizijoje. Negana to, atsišaukė Rusija – Biškekas prieš pusantrų metų nutraukė sutartį su rusų įmone „RusGidro“, nes šioji neva neturėjo pakankamai lėšų statyboms.

Prezidentas A. Atambajevas nuramino pareiškimu, esą čekai rusams sumokės 37 mln. dolerių, kad „nutildytų tą nesibaigiantį lojimą“, o jis pats savo sprendimo teisingumu įtikinęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Beje, niekam negirdėtos čekų firmos netikėtą sėkmę Kirgizijoje dalis Čekijos stebėtojų priskyrė draugiškiems M. Zemano santykiams su V. Putinu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...