captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Garastas: atsikalbinėti galima, bet pasivaikščioti reikėtų

Atsikalbinėti, kodėl žmogus neužsiima fiziškai aktyvia veikla, galima visaip, tačiau pasivaikščioti reikėtų. Taip LRT RADIJUI sako Europos Komisijos inicijuoto projekto „BeActive“ (liet. „Būk aktyvus) ambasadoriumi tapęs krepšinio treneris Vladas Garastas. Anot jo, būtina nuolat prižiūrėti savo sveikatą ir girtis nežinant, kas yra gydytojas, nėra dėl ko: „Tai tas pats, lyg pasakyti – dešimt metų nevalau dantų. Blogai. Privalai apie save žinoti viską.“
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Projekto „BeActive“ atstovai tikisi, kad pozityvus trenerio pavyzdys paskatins Lietuvos senjorus keisti savo kasdienę veiklą ir dažniau užsiimti fizine veikla.

Svarbiausia – išlikti aktyviam

Anot trenerio V.Garasto, seniai žinoma, kad fizinis aktyvumas itin svarbus sveikatai: „Nieko neveikiantieji patys save sunaikina. Gyvenimas yra duotas. Mes jį patys sutrumpiname. [...] Norint, kad būtų gerai, reikia judėjimo. [...] Sako, sveikatos nenusipirksi. Teisingai. Kaip yra, taip yra, bet ją galima išlaikyti. Svarbiausia, kad žmogus iki pat karsto lentos būtų darbingas.“

V. Garastas pabrėžia – jei žmogus sportuoti pradeda tik vyresniame amžiuje, jis tikrai patirs sunkumų: „Vienu metu buvo toks „bėgimas nuo infarkto“. 50 proc. „pribėgo infarktą“, nes iki tol niekada nieko nedarė. Žmogus nesusipažinęs, ką reikia daryti, bet pradeda bėgti. Žinoma, tai daro įtaką širdies darbui. Nori ar nenori, sutrinka širdies veikla ir rezultatas būna labai liūdnas.“

Trenerio nuomone, pirmiausia žmogui reikia turėti žinių apie save, savo sveikatos būklę. Be to, tvirtina V. Garastas, būtina palaikyti sveiką gyvenimo būdą: nerūkyti, per dieną nueiti bent 3 km arba 30 min. skirti fizinei veiklai.

„Su amžiumi širdis nebeįstengia padaryti to, ką galėjo, kai buvai jaunas. Norint sužinoti, koks gali būti maksimalus tavo širdies plakimas, pulsas, reikia iš 220 atimti savo amžių. [...] Kartais žiūriu į bėgantį žmogų ir, pagal jo veido išraišką, man atrodo, kad jis beveik prikaltas prie kryžiaus“, – sako V. Garastas.

V. Garastas: būtina sportuoti nuosekliai

V. Garasto nuomone, sulaukus 40 metų, bent kartą per metus būtina pasitikrinti sveikatą, nes būtina žinoti, kokia tavo sveikatos būklė. Anot trenerio, besigiriantys, kad jau metų metus nežino, kas yra gydytojas, daro didelę klaidą.

„Tai tas pats, lyg pasakyti – dešimt metų nevalau dantų. Blogai. Privalai apie save žinoti viską. Nuo tų žinių reikia ir pradėti. Be žmogaus judėjimo jis dar turi ir galva dirbti. Smegenys turi dirbti. Seniems žmonėms patariama – mokykis svetimos kalbos. Kai kurie galvoja – kam man tai reikalinga? Reikalinga, kad veiktų protas“, – sako pašnekovas.

Pradėjus sportuoti, teigia V. Garastas, svarbu nepersistengti. Kai kurie nori iš karto pasiekti aukštų rezultatų, tačiau po to sportą užmiršta mėnesiui. Trenerio tvirtinimu, geriau kelis kartus per savaitę nuplaukti 500 m, nei nuplaukti 2 km ir į baseiną nebesugrįžti savaičių savaites.

„Turi būti nuoseklumas. [...] Būna ir tokių, kurie išeina į pensiją ir svajoja, kaip žuvaus, medžios, keliaus. Vietoje to jis tris kartus per dieną plauna indus virtuvėje, ir viskas“, – pastebi V. Garastas.

Anot jo, svarbu nepamiršti, kad sveikatai gali būti naudingi ir paprasčiausi pasivaikščiojimai, tačiau reikėtų rinktis ne miesto gatvę, o vietą, kurioje daugiau gryno oro. „Atsikalbinėti galima visaip, bet pasivaikščioti reikėtų“, – apibendrina V. Garastas.

Trenerės pastabų sportuojantys netaisyklingai nesiklauso

Šiaurietiško ėjimo instruktorė Irena Gudiškienė pastebi, kad lietuviai dažniausiai fiziškai aktyvesnės veiklos pradeda ieškoti tada, kai susiduria su sveikatos problemomis.

„Kiekvienam iš mūsų reikia kažkokio spyrio. Dažniausiai taip nutinka, kai pablogėja sveikata. Tai puiku, nes žmogus supranta, kad judėjimas yra sveikos gyensenos pagrindas. [...] Kiti [į treniruotes] ateina sąmoningai. Žmogus turi įproti judėti, tačiau ta veikla, kurią jis propagavo iki šiol, jau nebetenkina arba yra per daug intensyvi. Žmogus ieško sveikesnės, ritmiškos, ciklinės veiklos“, – nurodo I. Gudešienė.

Jos pastebėjimu, taip pat dažnai reikalingas paraginimas: „Tai irgi motyvuoja. Pavyzdžiui, vaikai paragina tėvus, gydytojai paragina atėjusį pacientą, kad judėjimas iš tikrųjų yra mūsų biologinis organizmo poreikis. Tai pagerina gyvenimo kokybę. Labai imponuoja masiniai renginiai.“

Vis dėlto I. Gudešienė perspėja – nereikėtų pasiduoti masinių renginių įtakai ir užsiimti veikla, kuri žmogui netinka. „Būtina pasirinkti tinkamą judėjimą. Tam reikia specialisto. Dažnai matau, kad žmonės, pasiėmę šiaurietiško ėjimo lazdas, eina toli gražu ne taisyklingai. Matau bėgiojančius, kuriems tikrai jokiu būdu negalima bėgioti. Sustabdau kartais, pašnekinu žmogų, bandau jam nunešti kažkokią žinią. Dauguma tiesiog užsiblokuoja, neišgirsta“, – sako I. Gudešienė.

Ragina polikliniką keisti į pasivaikščiojimą parke

Anot projekto „BeActive“ koordinatoriaus Giedriaus Grybausko, kampanijos turėtų tapti tarsi vienos savaitės impulsu, kad žmonės įprastų daugiau judėti. „Trenerį V. Garastą ambasadoriumi pasirinkome neatsitiktinai. Jis yra garbingo, gražaus amžiaus ir, kaip matote, žmogus visiškai sveikas ir darbingas. Pagrindinė iš tikrųjų problematika tiek Europos regione, tiek Lietuvoje yra senstanti visuomenė. [...] Rinkdamiesi ambasadorių, norėjome pasiekti tą tikslinę grupę – senjorus“, – sako G. Grybauskas.

Apie iniciatyvą bus skelbiama Lietuvos poliklinikose. Pašnekovo nuomone, V. Garasto pavyzdys turėtų paskatinti senjorus, apsilankiusius poliklinikoje, susimąstyti apie savo fizinį aktyvumą.

„Gal kai kas supyks, bet kartais žmonės tikrai nueina į polikliniką pasėdėti ten penkias ar šešias valandas vien tam, kad pasišnekėtų. Kartais taip būna. Nesakau, kad visada, bet žmonės kartais tiesiog nori pabendrauti ir randa savo bendraamžius poliklinikose. Mes sakome, kad geriau vaikščioti po parką, geriau pasivaikščioti su kolegomis, bet ne sėdėti poliklinikoje ir laukti, kol gydytojas priims ir tu pasipasakosi, kaip sako, pasibėdavosi“, – atkreipia dėmesį G. Grybauskas.

Jo nuomone, jei yra įprasta skleisti informaciją, nuo kokių ligų kokius vaistus derėtų vartoti, taip pat privalu skleisti žinią, kad būtina keisti ir kasdienį elgesį. „Būtina kasdien judėti pagal savo galimybes, sveikatą. Tai būtina. Kasdienis judėjimas būtinas kaip ligų prevencija“, – atkreipia dėmesį G. Grybauskas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...