captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politikai premjerą ragina reaguoti į prezidentės pastabas

Premjeras Saulius Skvernelis nebegalės prisidengti kitais ministrais, todėl jam reikės imtis darbo arba trauktis. Taip LRT RADIJUI, komentuodamas prezidentės metinį pranešimą, sako Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Į prezidentės kritiką vyriausybei ir premjerui dėmesį atkreipė ir kiti politikai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

R. Žemaitaitis: neaiškus „metinio pranešimo“ žanras

Paklaustas, koks įspūdis susidarė išgirdus prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą, Remigijus Žemaitaitis sako, kad žanras „metinis pranešimas“ yra neaiškus: „Nežinia, kas Seime turi būti pasakyta. Šiame pranešime, sakyčiau, buvo labai stipri kritika arba pastebėjimas Ramūno Karbauskio atžvilgiu – kad jo neveiklumas ir siūlomi neprotingi įstatymo projektai sukelia labai didelę sumaištį valstybėje.“

Anot R. Žemaitaičio, primityvus kelias riboti vieną ar kitą dalyką tik sukels priešingas reakcijas. „Buvo rengti „valstiečių“ projektai norint apriboti žurnalistų teisę dirbti žurnalistinį darbą, rašyti apie politikus, informuoti žmones. Dar vienas dalykas, kurį akcentavau, yra Viktoro Pranckiečio pasakymas viešojoje erdvėje, kad prezidentė juo labai pasitiki ir jis turi tam tikrus kreditus. Tačiau V. Pranckiečio atžvilgiu buvo pasakyta kritikos“, – tvirtina pašnekovas.

Kaip aiškina R. Žemaitaitis, Seime yra jau penktas pasiūlymas, kaip pertvarkyti švietimo ir mokslo studijų reformą, kokius universitetus jungti: „Vyriausybėje buvo sudaryta darbo grupė, o visą švietimo reformą ir siūlymus siūlo būtent V. Pranckietis. Labai džiaugiuosi ir sveikinu prezidentę, kad ji pasisakė dėl partinės atsakomybės. Ne judėjimai ar sąjūdžiai gali prisiimti ilgalaikę atsakomybę, bet partija ir jos vaidmuo, politikų skaidrumas ir konkretūs darbai.“

Dar vienas dalykas, į kurį atkreipė dėmesį R. Žemaitaitis, tai, kad labai didelės kritikos sulaukė premjeras Saulius Skvernelis su finansų ministru Viliumi Šapoka. „Net užsirašiau tokį pastebėjimą, kad, kadangi Lietuvos valstybė finansiškai stabili, kokio velnio kišatės į PVM lengvatą, kitas mokesčių reformas. Tai gali sukelti sumaištį pačioje valstybėje, be to, atsiras labai daug socialinių pašalpų prašytojų ir administratorių“, – pastebi Seimo narys.

Pranešime jis teigia labai pasigedęs dėmesio žemės ūkiui.

Taip pat prezidentė, kaip pastebi R. Žemaitaitis, išreiškė didelę abejonę dėl energetikos sektoriaus, dujų terminalo neveiklumo, šių metų minusinio pelno. „Nebuvo kalbama ir apie socialinę atskirtį. Tarsi buvo bandoma pasakyti, kad socialinė atskirtis yra didelė ir tai reikia spręsti, bet ne Darbo kodeksas gali tai daryti“, – mano Seimo narys.

Anot jo, didelė kritika buvo išsakyta ir Ūkio ministerijai: „Lietuva yra inovatyvi. Kaip pasakė prezidentė, investuoti milijardai į visokius slėnius, mokslo studijas, bet mes nepritraukiame migrantų, išvykusių lietuvių. [...] Žinoma, aktualus ir politinės valios nebuvimas – tai labai akcentuota.“

Remigijus Žemaitaitis. BNS nuotr.

A. Butkevičius: daugiau kritikos vyriausybei negu Seimui

Seimo narys socialdemokratas Algirdas Butkevičius mano, kad daugiau kritikos prezidentė išsakė vyriausybei nei Seimui. „Reikia pripažinti, kad dalies įstatymų projektų Seime nesulaukėme. Daugeliui naujų politikų trūksta politinės patirties, todėl jie nesupranta, kad pirma reikia pristatyti frakcijose, koalicijoje, gauti bendrą pritarimą ir paskui jau daryti pateikimą, kad nebūtų prieštaravimo arba blokavimo, priimant įstatymus“, – pastebi jis.

Struktūrinė reforma, kalba A. Butkevičius, reikalauja labai daug išminties, proto, drąsos ir ryžto ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose šalyse: „Mes, palyginti su Estija, struktūrinių reformų aspektu atsiliekame keletą kartų. Tad nesistebėkime, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažesnis.“

A. Butkevičius teigia, kad, kalbant apie skaidrumą, kai kurios institucijos, atsakingos už viešuosius pirkimus, nėra vertinamos: „Puikiai žinau, kad Generalinė prokuratūra kai kuriuos tyrimus, pavyzdžiui, dėl „auksinių šaukštų“, vykdo labai ilgai, nors Krašto apsaugos ministerija dėl to kreipėsi jau praėjusioje kadencijoje. Bet mes vis neturime jokio atsakymo. Taip matomi dvigubi standartai.“

Pasak A. Butkevičiaus, Darbo kodekso socialinis modelis tikrai yra struktūrinė reforma. „Manau, kad reikalingas didesnis vyriausybės vadovo susitelkimas su prezidente ir Seimo pirmininku ieškant tam tikrų prioritetinių veiklos krypčių, kurios būtų iki tam tikro laiko tikrai įgyvendintos. Tada būtų galima pasakyti, kad visos valstybės atsakingos institucijos deda didžiules pastangas. Manau, kad po šio pranešimo neigiamas emocinis laukas dar labiau sustiprės“, – tvirtina pašnekovas.

Paklaustas, ką dabar turėtų daryti S. Skvernelis ir jo vyriausybės nariai, A. Butkevičius teigia, kad Seime turėtų būti steigiamos ne laikinojo tyrimo komisijos: „Turi būti aiškiai nubrėžti įstatymai, kuriuos reikia įgyvendinti artimiausiu metu. Jie turi būti išskirtiniai, prioritetiniai Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėse. Tuomet tikrai pasimatys politikų kompetencija ir atsakomybė, kai įstatymus reikia priimti.“

Algirdas Butkevičius. BNS nuotr.

R. Tamašunienė: politikai turi reaguoti į kritiką

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narė Rita Tamašunienė sako prezidentės metinį pranešimą vertinanti teigiamai: „Tai aštuntasis pranešimas. Per antrą prezidentės kadenciją, vadovaujant mūsų šaliai, forma ir struktūra mažai keičiasi. Tačiau man atrodo, kad prezidentė metiniame pranešime pagrindinius dalykus, kurie rūpi piliečiams ir visuomenei, akcentavo.“

Anot R. Tamašunienės, kritikos ji nepasigesdavo ir kituose pranešimuose. „Atpažinome kritiką švietimo sistemos pertvarkai, taip pat pasirinktam keliui kovoti su alkoholizmu, kas, mano įsitikinimu, suveiks. Man atrodo, kad prezidentė per kritiką nori motyvuoti darbui, sutelkti pajėgas, kad reformos būtų įgyvendintos greičiau, nei vyksta dabar“, – aiškina pašnekovė.

Paklausta, ar į tokią kritiką S. Skvernelis galėtų nereaguoti, R. Tamašunienė tikina, kad politikai nieko negali nuleisti negirdomis: „Reaguoti reikia. Man atrodo, vyriausybė su savo kabinetu turi pagalvoti. Rinkiminiai pažadai ir tai, kas yra vyriausybės programoje, turi būti įgyvendinami aiškiau, efektyviau, pateikiant kažkokį tolesnį matymą, neapsiribojant kosmetinėmis korekcijomis. Paminėto chaoso, matomo įgyvendinant vieną ar kitą reformą, tikrai yra. Manau, kad po tokio pranešimo vyriausybė pasidėlios savo veikimo planą ir strategiją.“

R. Tamašunienė tikina nesutinkanti su A. Butkevičiaus nuomone, kad vyriausybė per mažai bendrauja su Seimu, nes instrumentų bendrauti yra.

Tačiau, pabrėžia ji, reikia sutikti su kritika finansų ministrui dėl šildymo lengvatos panaikinimo, nes tai tik didins skurdą: „Dabar nėra krizės, kad reikėtų tokį žingsnį žengti. Tai palies daug gyventojų ir išaugins didesnį skaičių prašytojų.“

Todėl, atkreipia dėmesį Seimo narė, svarbiau ne lengvatų naikinimas ir apmokestinimas sektoriaus, kuris ir taip negeneruoja didelių pajamų, o nekilnojamojo turto, prabangos mokesčio vengimo problemos. „Čia būtent ta sritis, kuriai daugiau dėmesio turėtų skirti Finansų ministerija ir siekti socialinio teisingumo“, – kalba LLRA narė.

Pasak R. Tamašunienės, svarbus prezidentės pasiūlymas skelbti Vaikų gerovės metus, nes tikrai visos šeimos ir visi vaikai valstybėje turi jaustis svarbūs. „Galvoju, kad ta šeimos politikos kūrimo kryptis ne visai efektyviai veiks pirmuoju etapu, bet Finansų ministerijos ir vyriausybės žingsnius vertiname teigiamai.“

Rita Tamašunienė. BNS nuotr.

G. Landsbergis: prezidentė bedė pirštą į pagrindinį asmenį vyriausybėje

TS-LKD partijos pirmininkas G. Landsbergis mano, kad prezidentės pranešimas puikus: „Tiksliai sudėliotos visos detalės ir akcentai. Jei vienu sakiniu, tai prezidentė pasakė, kad karalius nuogas. Pasakė tai, ką minėjome jau keletą mėnesių: kad ši vyriausybė reformoms nepasirengusi, Seimo palaikymo, savų Seimo narių palaikymo ji neturi. Tai tik didina visuomenės nusivylimą ir diskredituoja bet kokią reformų reikalingumo idėją.“

Kodėl Seimui ir vyriausybei nesiseka rasti bendrą kalbą, G. Landsbergio nuomone, geriausiai nusakė prezidentės frazė, kad jėgos neužtenka, reikia proto. „Neužteks tik atnešti dokumentą, nutėkšti jį ant stalo Seime ir tikėtis, kad Seimo nariai išsirikiuos kaip žąsiukai ir balsuos. To nebūna. Čia ir premjerui, ir ministrams reikia rodyti išmintį, žmogiškai, normaliai įtikinti Seimo narius, palaikyti kai kuriuos sprendimus“, – pastebi TS-LDK pirmininkas.

Opozicija, priduria jis, ne vieną sykį sakė, kad yra pasirengusi balsuoti už svarbiausius darbus, bet nebuvo nei derinimosi, nei bandymo ieškoti kontakto: „Akivaizdu, kad premjerui tai tiesiog nerūpi. Kaip jis pasiruoš prezidento rinkimams, man net sunku pasakyti.“

S. Skverneliui prisidengti tuo, kad ministrai nepatyrę ir nedirba gerai, jau nebėra galimybės, mano G. Landsbergis. „Dabar jis pats turi prisiimti atsakomybę už nebevykstančią aukštojo mokslo reformą, naujas Seimo iniciatyvas, už tai, kad su alkoholio problema kovojama tik draudimais. Akivaizdu, kad prezidentės pirštas bestas būtent į pagrindinį asmenį vyriausybėje – į premjerą“, – teigia politikas.

Anot jo, anksčiau premjeras, atidavęs ministrams daryti savo darbus, daugiau laikėsi nuošalyje, jis netgi išeidavo su tokiais pareiškimas, kad „aš savo ministrų programai nepritariu“: „Akivaizdu, kad tas laikas baigėsi. Dabar turi būti prisiimta atsakomybė ir premjeras turi pasakyti, ką jis žada padaryti, kad reformos nestrigtų ir eitų į priekį tiek dėl aukštojo mokslo, tiek bendrojo lavinimo, tiek sveikatos klausimų.“

Gabrielius Landsbergis. BNS nuotr.

Mano, kad premjero juokelių nebeužteks

G. Landsbergis, paklaustas, ar bus kokių nors pasikeitimų ministrų kabinete, teigia, kad kol kas to nesitiki: „Manau, kad premjeras gelbės situaciją, bandydamas dar kokiu nors būdu pateisinti nevykstančias reformas, tačiau akivaizdu viena – ir prezidentės, ir visuomenės pasitikėjimo kreditas išseko. Nemanau, kad bus kokių nors greitų pertvarkų.“

Anot G. Landsbergio, ketvirtą mėnesį iš eilės krentantys „valstiečių“ reitingai rodo, ką apie tokį kritikos ignoravimą, matomą iš politikų, galvoja visuomenė. „Mano nuomone, prezidentė kalbėjo opozicijos žodžiais, daugiau visuomenės žodžiais. Daug žmonių visuomenėje taip galvoja, nusivylimas tikrai auga. Pats važinėju po Lietuvą, kiekvieną savaitę būnu vis kitame miestelyje. Iš tikrųjų, to nusivylimo tikrai gausu. Žmonės girdi smulkmenas. Jie girdi ginčus Seime dėl tikrai menkų dalykų“, – tvirtina pašnekovas.

Kaip aiškina G. Landsbergis, nėra aiškios programos, ką vyriausybė darys, kad žmonės gyventų geriau, kad jais būtų pasirūpinta, kad jų vaikai grįžtų iš užsienio: „Manau, kad tas nusivylimas augs. Spaudimas S. Skverneliui taip pat didės. Jis prisidengia ministrais arba tuo, kad jam neįdomu, arogancija ir pasipūtėliškumu. Jis nebegalės to daryti. Juokelių nebeužteks, reikės imtis darbo arba trauktis.“

Paklaustas, ar S. Skvernelis ruošiasi būsimiems prezidento rinkimams, G. Landsbergis sako manantis, kad kalbos suponuoja trajektoriją šia kryptimi. „Gal todėl nenorima prisiimti svarbių arba sudėtingų darbų. Manoma, kad galima išsaugoti savo reitingus – geriau nedaryti sudėtingos reformos, nes, neduok, Dieve, kris reitingai ir tada prezidento rinkimuose gali nepasisekti“, – teigia politikas.

G. Landsbergio manymu, tokiu būdu premjeras atsiduria žirklėse: „Jei nieko neįgyvendinsi, būsi ir prastas prezidentas. Kita vertus, jei pradėsi įgyvendinti, yra tikimybė, kad žmonės nepadėkos už tavo vykdomas reformas. S. Skverneliui gali tekti pasirinkti. Manau, kad tą pasirinkimą matysime kur kas greičiau nei jis planavo. Galbūt jis tai norėjo pranešti likus metams iki rinkimų. Manau, kad šis klausimas Seime jau dabar tampa tikrai aiškus.“

Pasak G. Landsbergio, daug kas kalba apie premjero atsistatydinimą. „Tai būtų Rolando Pakso variantas, kai buvęs premjeras savo paties sukeltu fejerverkiniu išėjimu iš vyriausybės katapultavosi į prezidento postą. Galbūt S. Skvernelis laukia aštriausio taško, kai galės pasakyti – reformos nevyksta, nes man trukdo žiniasklaida, opozicija, Landsbergis ar dar kas nors. Tada iš ten jis katapultuosis į prezidentūrą“, – svarsto pašnekovas.

Kaip aiškina G. Landsbergis, tokia argumentacija tiko R. Paksui, bet S. Skverneliui ji gali ir nepadėti: „Žmonės iš tikrųjų nori pokyčių. Praėjusių metų rinkimai tai parodė – žmonės balsavo, tikėdamiesi tikrų pokyčių, aiškaus pažado, kad jų gyvenimas gali taisytis, kad jų vaikai gali gauti geresnį išsilavinimą, aukštąjį ar bendrąjį, bet to dabar nematome. Kaip sakė prezidentė, matome trumpėjančias vasaros atostogas.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...