captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar žinote, kodėl kiekviena diena šiek tiek ilgesnė už praėjusią?

Dėl Žemės sukimosi kasdien dangaus skliaute panašia trajektorija judanti Saulė lėmė tai, kad pirmasis laiką skaičiuojantis prietaisas buvo Saulės laikrodis. Jis fiksavo ryškiausios dangaus žvaigždės judėjimą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Tačiau 1948 m., sukūrus pirmąjį ypač tikslų atominį laikrodį, paaiškėjo, kad Žemės sukimasis yra ne tik nereguliarus, bet dar ir lėtėja. Taigi Žemės planeta tapo netiksliu laikrodžiu.

Pirmasis mechaninis laikrodis sukonstruotas Kinijoje XI a., jis turėjo vandens jėga sukamą ratą ir tik vieną, valandinę, rodyklę. Reikėjo daugiau nei 500 metų, kol laikrodžio sandarą papildė ir minutes skaičiuojanti rodyklė.

Tikrai tikslūs laikrodžiai pradėti gaminti XVII a., kai Christianas Huygensas sukūrė pirmąjį nusisekusį laikrodį su švytuokle.

Haroldo Lyonso 1948 m. sukurtas pirmasis atominis laikrodis buvo toks tikslus, kad jo netikslumą reikėjo sukurti dirbtinai. Pirmoji pridėtinė sekundė buvo įvesta 1972 m., kai pasaulio laikrodžiai buvo suderinti, kad eitų drauge nepastoviu astronominiu laiku.

G. G. Marquezas jau 18 metų buvo kūrė romaną, tapusį pasaulinio šedevro pamatu

Garsiausio Gabrielio Garcia Marquezo kūrinio „Šimtas metų vienatvės“ ištakos yra rašytojo bandymas būnant 18 metų sukurti romaną „Namas“, kurio veiksmas vyktų Buendijų namuose. Tačiau tam neužteko patirties, trūko įkvėpimo ir technikos, prisipažino viename pokalbyje Lotynų Amerikos literatūros klasikas. Jam norėjosi sukurti poetinį liudijimą apie savo vaikystės pasaulį, apie liūdnus namus, kuriuose gyveno daugybė giminaičių vienodais vardais.

Tačiau pats sumanymas nedavė ramybės ištisus 15 metų. G. G. Marquezas vis nerado įtikinamos tonacijos. Ir sykį, važiuodamas su žmona Mercedes ir vaikais į Akapulką, jis staiga suprato, kad viską reikia pasakoti taip, kaip kalbėjo jo močiutė pasakodama įvairias istorijas, o pradėti reikia nuo tos dienos, kai senelis jį nusivedė pažiūrėti ledo.

Rašytojas, tai suvokęs vienu akimirksniu, apsukęs automobilį atgal namo ir iškart sėdo prie rašomojo stalo rašyti.

Ivano Žiauriojo motina buvo Lietuvos didiko duktė

Maskvos valdovai nuo seno giminiavosi su Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais. Už Maskvos kunigaikščio ištekėjusi Vytauto duktė Sofija jam pagimdė sūnų, kurio tiesioginiai palikuonys Rusiją valdė iki XVI a. pabaigos. Tačiau tai nebuvo vienintelė Maskvos monarchų giminystė su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojais.

1508 m. totorių kilmės Lietuvos kunigaikštis Mykolas Glinskis prieš Lenkijos ir Lietuvos valdovą Žygimantą Jogailaitį surengė maištą, kuriam nepavykus turėjo bėgti į Maskvą. Su juo kartu pasitraukė ir artimi giminaičiai, tarp jų – brolis Vasilijus. 1526 m. jo grožiu garsėjusią dukterį Eleną vedė tuometinis Maskvos valdovas Vasilijus III.

Norint pabrėžti aukštą jaunosios kilmę, buvo sukurta genealoginė legenda apie Lietuvos totorių Glinskių kilmę iš Čingischano giminės. Po kelerių metų Vasilijui III mirus, Elena tapo dviejų mažamečių sūnų globėja. Ši išsilavinusi ir ambicijų nestokojusi moteris pasižymėjo aktyvia veikla ir nepaisė neigiamo Rusijos visuomenės požiūrio į „moterį soste“.

O vienas iš tų jos sūnų buvo vėliau liūdnai pagarsėjęs Ivanas IV Žiaurusis. Beje, dėl savo giminiškų ryšių su Lietuvos valdovais jis netgi pretendavo į išmirusių Jogailaičių paliktą sostą, tiesa, nesėkmingai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...