captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologai apie E. Macrono pergalę: naujosios politikos šauklys įklimps į senos politikos liūną

Per dvejus metus, būdamas ekonomikos ministru, Emmanuelis Macronas Prancūzijos problemų neišsprendė ne dėl kompetencijos stokos, bet dėl to, kad ko vieni nori, tam kiti prieštarauja, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto profesorius Kęstutis Girnius. „Problema ta, kad jis yra kitokios, naujoviškos politikos žaidėjas. Jis bus priverstas derėtis už uždarų durų, nusileisti, daryti kompromisus, gal atsisakyti vieno ar kito principo. Taip naujosios politikos šauklys įklimps į senos politikos liūną“, – mano politologas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Pagrindo atsipūsti nėra

„The Guardian“ antraštė „Sėkmės, pone Macronai, jums jos prireiks“ gana taikli, nes nuvilnijęs džiaugsmas, deja, tikrai nėra be šešėlių, sako Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė. „Tai tikrai nėra nei Marine Le Pen, nei jos Nacionalinio fronto (nors ji galvoja ir apie pavadinimo keitimą bei transformacijas) pabaiga ir nėra pagrindo atsipūsti“, – pastebi politologė.

Anot jos, nors M. Le Pen pralaimėjo, Nacionalinio fronto augimo potencialas stebimas jau daugelį metų: „2002 m. jos tėvas surinko dvigubai mažiau balsų. Tai reiškia, kad dabar potencialas išaugo beveik du kartus.“

Gauti 33,9 proc., R. Urbonaitės nuomone, tikrai iškalbingi, ir didžiausias iššūkis, kad šios rinkėjų žinutės politikai neperskaitytų kaip populistų, radikaliųjų dešiniųjų nugalėjimo. „Bijau, kad tą kablelį politikai tiesiog gali perstumti ir elgtis taip, tarsi M. Le Pen būtų gavusi 3,39 proc. Tad svarbu, kad būtų aiškiai suvoktas tos politinės jėgos augimo potencialas“, – pabrėžia MRU lektorė.

Taip, priduria ji, rinkėjai už E. Macroną balsavo ir bijodami blogo Prancūzijos įvaizdžio pasaulyje, ir dėl tam tikrų naujų jo idėjų, bet didžioji dalis balsavo būtent prieš M. Le Pen: „Mes turime rekordinį šioje šalyje sugadintą biuletenių skaičių (11,5 proc.) ir didžiausią nuo 1969 m. neatėjusių balsuoti žmonių dalį. Taigi akivaizdu, kad iššūkių labai daug.“

E. Macronui, primena R. Urbonaitė, reikės spręsti labai rimtas problemas. „Taip, jis iš dalies laimėjo būdamas daugiabriaunis, kitaip tariant, hibridiškas, nes nori ir padėti verslui, ir rodyti socialinį jautrumą. Tai leido jam šiek tiek patraukti mases, bet jis paveldėjo labai sudėtingą situaciją, iššūkių labai daug, todėl švęsti pergalę laiko, deja, net nėra“, – mano politologė.

Naujos politikos žaidėjas bus priverstas nusileisti

Vilniaus universiteto profesorius K. Girnius, paklaustas, kaip vertinamos E. Macrono galimybės sutelkti veikiančią daugumą parlamente po ateinantį mėnesį vyksiančių visuotinių rinkimų, sako, kad tikimybė maža. Anot jo, iškovoti senas pozicijas ir sutelkti buvusius rinkėjus bandys dešinieji ir socialdemokratai: „Tie radikalūs kairieji, vadovaujami Jeano-Luco Melenchono, pirmame rinkimų rate laimėjo 19 proc. balsų, M. Le Pen laimėjo 21 proc. balsų. Kad visi žmonės pereitų į E. Macrono pusę – maža tikimybė.“

Pasak K. Girniaus, stebuklas neįvyks ir E. Macronas turės stengtis suburti koaliciją ir laiduoti, kad ji vieningai dirbtų. „Problema tai, kad jis yra kitokios, naujoviškos politikos žaidėjas. Jis bus priverstas derėtis už uždarų durų, turės nusileisti, daryti kompromisus, gal atsisakyti vieno ar kito principo. Taip naujosios politikos šauklys įklimps į senos politikos liūną. Iššūkiai dideli, o problemos – neišsprendžiamos“, – tvirtina pašnekovas.

Kaip aiškina profesorius, reikia prisiminti ir tai, kad E. Macronas dvejus metus buvo ekonomikos ministras dabartinėje vyriausybėje: „Per dvejus metus tų problemų jis neišsprendė. Ne dėl blogos valios ar kompetencijos stokos, bet dėl to, kad problemos tikrai sudėtingos. Ko vieni nori, tam kiti prieštarauja.“

Paklaustas, kokio poveikio šie rinkimai gali turėti Lietuvos ir Prancūzijos santykiams, K. Girnius teigia manantis, kad didesnio poveikio neturės. „Lietuvoje vyrauja toks primityvus polinkis ir pirmas užduodamas klausimas – ar kurios nors šalies politikos rinkimai sumažins ar padidins spaudimą Rusijai. Ar jie padės palaikyti sankcijas, ar palengvins“, – aiškina pašnekovas.

K. Girniaus teigimu, E. Macronas yra už sankcijų palaikymą, bet svarbesnis klausimas – kaip tai paveiks vidaus politiką ES: „Jis yra dviejų greičių Europos šalininkas, kalba apie galimybes euro zonai turėti savo biudžetą, gal ir savotišką finansų ministrą. Jei būtų judama tokia linkme, Lietuvai tai būtų nenaudinga.“

Pasak profesoriaus, kai kurios Lietuvos kaimynės, pavyzdžiui, Švedija ar Lenkija, nepriklauso euro zonai. „Dabartinė padėtis ES Lietuvai labai naudinga. Didesni pokyčiai tik pakenktų. Taigi E. Macronas gali būti prieš Rusiją, bet jei jis imtųsi dviejų greičių Europos ir didesnio integravimo, Lietuvai tai būtų nenaudinga“, – sako K. Girnius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...