captcha

Jūsų klausimas priimtas

Premjeras: Darbo kodeksas tikrai bus priimtas

Darbo kodeksas bus priimtas, LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, socialdemokratų pirmininko tvirtinimas, kad dėl Darbo kodekso dar nėra sutarta, nėra teisingas, nes sprendimai jau priimti Trišalėje taryboje. „Naujasis socialdemokratų pirmininkas nedalyvavo procesuose, kurie vyko ir šiuo metu vyksta. Jis tik dabar įsijungė. Manau, jeigu socialdemokratų ir partija, ir frakcija norės keisti savo nuomonę, jie turi teisę tai daryti, bet kol kas [dėl Darbo kodekso] susitarta“, – teigia S. Skvernelis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Seimui teikiamas Darbo kodeksas. Naujasis socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas LRT TELEVIZIJAI sakė, kad dėl kodekso dar tikrai nėra sutarta. Socialdemokratai, pasak jo, tikrai registruos pataisas. Iš jūsų pastaruoju metu girdėjome, kad dėl visko susitarta. Tai kaip iš tiesų yra – susitarta ar ne?

– Susitarta su dabartine Seimo frakcija. Šiandien yra pateikimas. Po teikimo turėtų būti pritarta ir susitarta dėl bendro principo. Koalicinėje taryboje buvo pasitarimas. Esminis dalykas, kad būtent Trišalėje taryboje ir vyksta socialinis dialogas.

Pataisos, dėl kurių sutarta, suderėta, kurioms pritarta, turėtų būti adaptuotos Seime. Antradienį taip ir bus padaryta. Atitinkami įstatymų projektai bus pateikti.

Visa tai, dėl ko nėra sutarta, registruojamos pataisos ir gauti pasiūlymai, bus perkelti į Trišalę tarybą, kad būtų galima toliau derėtis.

– Valstiečių frakcijos Seime narys Tomas Tamilinas praėjusią savaitę teigė, kad atidėtas Darbo kodeksas buvo parašytas verslo pageidavimu, norint lengviau atleisti darbuotojus. Skamba žiaurokai ir susidaro įspūdis, kad Darbo kodeksu ginami verslo interesai. Ką jūs manote?

– Tiktai taip nėra. Manau, kad pasiektas balansas. Darbo santykių reguliavimo srityje turime pažiūrėti į realybę. Nebenoriu kartoti argumentų, kad šiuo metu galiojantis sovietinis darbo kodeksas yra visiškai neveikiantis. Susiklostė kitokia praktika. Popierinėmis garantijomis, kurios įtvirtintos, darbuotojai negali pasinaudoti.

Jomis lygiai taip pat negali pasinaudoti verslas, kuris negali turėti logiškai pagrįstos rizikos, negali, atsižvelgdamas į situaciją rinkoje, lanksčiai reaguoti į pokyčius. Dėl to [verslas] bijo tam tikros rizikos, negali nei plėstis, nei kurti papildomų darbo vietų.

Manau, kad šio Darbo kodekso esminis dalykas – subalansuoti darbdavio ir darbuotojų interesus. Turi būti pasiekta, kad, viena vertus, būtų garantuotas ekonomikos augimas, skatinamas verslo kūrimas, darbo vietų kūrimas (ir ne tokių darbo vietų, kur mokamas minimalus atlyginimas). Darbuotojams turėtų būti suteiktos realios garantijos, pagal kurias jie galėtų būti ginami. Profesinių sąjungų galių užtikrinimas, manau, Darbo kodekse gana aiškiai pažymėtas.

Visa tai – socialinio dialogo išdava. Tas įstatymas tikrai nėra tobulas. Turbūt tobulo teisės akto, ypač, kai kalbame apie darbo santykius ir interesų apsaugą, nesukursime. Tačiau, manau, kad tas pusmetis, kai sprendimas buvo atidėtas, leido pasiekti, kad įstatymas būtų tobulesnis.

Galiausiai tai leido pasiekti esminį dalyką – dėl Darbo kodekso sutarta Trišalėje taryboje ne spaudimo, bet derybų būdu. Be to, svarbu, kad Trišalėje taryboje [...] ir toliau bus galima ir privaloma diskutuoti dėl tų dalykų, dėl kurių nebuvo sutarta. Susitarus tai bus perkelta į įstatymus.

G. Paluckas. BNS nuotr.

– Vis tiek tada neaišku, kodėl Socialdemokratų partijos pirmininkas sako, kad apskritai dar nėra sutarta. Ar jūs tikite, kad tas Darbo kodeksas bus priimtas?

– Tikrai manau, kad jis bus priimtas. Naujasis Socialdemokratų pirmininkas nedalyvavo procesuose, kurie vyko ir šiuo metu vyksta. Jis tik dabar įsijungė. Manau, jeigu socialdemokratų ir partija, ir frakcija norės keisti savo nuomonę, jie turi teisę tai daryti, bet kol kas susitarta taip, kaip minėjau.

– Jūsų sudaryta darbo grupė antradienį pristatys siūlymus dėl aukštojo mokslo pertvarkos. Ar universitetai jau susitaikė, kad jungtis vis dėlto reikės?

– Vėlgi bandome iš kitos pusės žiūrėti. Universitetų jungimasis nėra tikslas. Tikslas visiškai kitoks. Aukštojo mokslo reformos tikslas yra studijų kokybės perkėlimas į visiškai kitą lygmenį. Norint tai pasiekti, reikės (ir tai bus padaryta pirmiausia) pertvarkyti finansavimo sistemą, pakeisti kokybės užtikrinimo sistemą.

Tik tada bus kalbama apie paties tinklo reagavimą į naujas sąlygas. Tikėtina, kad, norint pasiekti tai, kas numatyta finansavimo sistemos pertvarkoje, ir užtikrinti kokybę pagal tuos kriterijus, kuriuos nustatysime, tinklas turėtų optimizuotis, kad jo veikla būtų efektyvi ir būtų pasiekta sinergija.

– Ar aišku, kiek po optimizavimo liks aukštųjų mokyklų?

– Kalbant apie finansavimo sistemos pertvarką, numatyta, kad bus sudarytos sutartys su aukštosiomis mokyklomis ir bus orientuojamasi į rezultatus. Mes kalbame apie tai, kad bus įtvirtintos ir nemokamos bakalauro studijos.

Toliau, pakeitus kokybės užtikrinimo sistemą, bus vertinamas ne studijų procesas, o rezultatas, studijų atitikimas mokslo lygio bei profesijos standartams. Bus sutvarkytas studijų programų vertinimas, išorinis aukštųjų mokyklų vertinimas.

Automatiškai tos mokyklos, kurios norės išlikti, turės galvoti apie galbūt jungimąsi, galbūt veiklos pertvarkymą. Tikrai nemanome, kad nustatymas, kiek turi būti universitetų, yra pagrindinis dalykas. Visiškai ne tai yra esminis dalykas.

BNS nuotr.

– Seimas praėjusią savaitę atmetė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos registruotą siūlymą Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas perkelti į Kauną. Prieš šį projektą balsavo ir tokią pertvarką žadėję „valstiečiai“. Jūs minėjote, kad pačios ministerijų perkėlimo idėjos vis dėlto neatsisakoma. Kokia dabar vizija?

– Vizija yra tokia, kokia ir buvo nuo pat vyriausybės programos patvirtinimo pradžios. Ji išlieka. Mes kalbame, kad šių metų paskutiniame ketvirtyje dėl viešojo sektoriaus tinklo optimizavimo bus apsispręsta ir tie sprendimai bus nuosekliai įgyvendinti.

Dėl Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, kaip ir dėl kitų ministerijų, ateities bus priimti sprendimai. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, kuri deklaravo prieš rinkimus šias idėjas, jų tikrai neatsisako. Darbotvarkėje šių ministerijų iškėlimas į Kauną tikrai yra.

– Kada jos galėtų būti iškeltos?

– Kaip ir minėjau, kalbant apie visą viešojo sektoriaus tinklo optimizavimą, tai bus padaryta. Žiūrėsime ir žiūrime kompleksiškai, įvertindami ir iškėlimo kaštus.

 – Dar vienas klausimas – vyriausybė priemonių plane yra numačiusi, kad balsavimo internetu informacinė sistema būtų sukurta 2018 m. antrajame ketvirtyje. Teisingumo ministerija teigia, kad pirmą kartą internetu lietuviai balsuoti galėtų 2019 m. savivaldos rinkimuose. Prezidentė sako, kad balsavimas internetu Lietuvoje neužtikrintų slaptumo ir saugumo. Ką jūs apie tai manote?

– Manau, kad jau ne pirmo Seimo toks tikslas keliamas. Lygiai taip pat buvo kalbama ir rinkimų metu. Tai atsidūrė mūsų rinkiminėje programoje, todėl tikrai sieksime, kad tokia sistema būtų sukurta.

Be abejo, turime vertinti pagrindinius dalykus. Vienas jų – sistemos patikimumas ir saugumas. Negali būti jokių abejonių, kad kažkas galėtų iš išorės pakeisti mūsų žmonių valią, kuri buvo pareikšta rinkimuose.

Žinome, kas dabar vyksta pasaulyje. Matome intervencijas į kitų valstybių sistemas, nors ten net ir nėra elektrinio balsavimo, bet tam tikros grėsmės kyla.

Turime pasiekti ir užtikrinti tokios sistemos sukūrimą, kuris garantuotų absoliutų saugumą. Tai pagrindinis tikslas. Darbuosimės.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...