captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Klimka: Kaziuko mugė – ne tik šaukštai ir puodai

Kaziuko mugė nėra vien tik šaukštai ir puodai, ji – geriausias būdas parodyti pasauliui lietuvių ir Lietuvos tautinių mažumų etninį savitumą ir kūrybiškumą, istorines krašto tradicijas. Taip LRT RADIJUI sako etnologas Libertas Klimka. Anot jo, istorinė mugės tradicija labai įdomi – prasidėjo nuo karalaičio Kazimiero vėliavos, o prieš 190 metų pirkliams leista šurmuliuoti net tris dienas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tiek Vilniaus miestelėnų, tiek sostinės svečių laukia įdomus savaitgalis, su Kaziuko muge miestas pasitinka pavasarį, sako L. Klimka. Kaip teigia jis, istorinė tradicija labai įdomi: „Viskas prasidėjo, kai miestelėnai pasitiko iš Vatikano atsiųstą šventojo karalaičio Kazimiero vėliavą. 1604 m. įvyko pirmoji procesija, ją lydėjo prekyba, tai ir davė pradžią Kaziuko mugei. Laikui bėgant, prekyba išaugo iki trijų dienų mugės. Prieš 190 metų pirkliams buvo suteikta privilegija – galima šurmuliuoti tris dienas.“

Anot L. Klimkos, Kaziuko mugė stebina meistrų išmoningumu ir tautodailės grožiu. „Europoje tokių meistrų tikrai reikėtų paieškoti, o mes turime gilią tradiciją. Į kvietimą dalyvauti mugėje jau atsiliepė ir meistrai iš kaimyninių šalių, tad žinia apie mugę plinta vis labiau. Tai – geriausias būdas parodyti pasauliui lietuvių ir Lietuvos tautinių mažumų etninį savitumą ir kūrybiškumą, istorines krašto tradicijas“, – aiškina etnologas.

Pasak L. Klimkos, Kaziuko mugė – neatsiejama nuo tautinės tapatybės: „Manau, kad Kaziuko mugė – ne tik šaukštai, puodai ir rakandai. Jos metu skambės folkloras, vyks tradicinė meistrų eisena, kuri gaivins istorinį pojūtį. Bus daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, lankytojai galės stebėti, kaip skaptuojama medinė klumpė milžinui – tokiam, kokie mums supylė piliakalnius. Mugė yra svarbus etninės kultūros reiškinys ir renginys.“

Vienas iš Kaziuko mugės organizatorių Vytenis Urba tikina, kad mugė kasmet modernėja: „Atsiranda galimybė atsiskaityti kortele. Be to, vystosi nauji projektai, pavyzdžiui, Katedros aikštėje susiburs bažnytinio paveldo atstovai, vienuolijos. Tačiau nors šventė modernėja, tautinis savitumas ir gilios tradicijos yra pagrindinis dalykas, dėl kurio esame Europoje, kaimyninėse šalyse.“

V. Urba aiškina, kad šiemet Kaziuko mugė suskirstyta į tam tikras zonas. „Pagrindą sudaro tautinio paveldo atstovai, jie užims beveik visą Gedimino prospektą. Bus amatininkų, kalvystės, tekstilės, keramikos zonos. Kai kuriems kaimyninių šalių atstovams pritrūko laiko vizoms gauti, tad galbūt ir nesulauksime tokio svečių skaičiaus, kaip planuota“, – teigia pašnekovas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...