captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV siena su Meksika: ar Kongresas pritars D. Trumpui dėl 15 mlrd. sumos

Dar nespėjęs apšilti kojų, naujasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi vykdyti savo priešrinkiminius pažadus ir nurodė pradėti sienos su Meksika statybas, teigdamas, kad už tai sumokės Meksika. Ilgai delsęs Meksikos prezidentas Enrique Penja Nietas ketvirtadienio naktį paskelbė atšaukiantis kitą savaitę numatytą vizitą į Vašingtoną ir dar kartą pakartojo, kad už sienos statybas Meksika tikrai nemokės. JAV savo ruožtu iškėlė idėją 20 proc. apmokestinti prekes iš Meksikos ir taip padengti sienos statybas. Ar planuojama siena tarp Meksikos ir JAV gali ilgam pakenkti svarbiems kaimyninių valstybių santykiams ir jų ilgalaikiam bendradarbiavimui?
AFP / Scanpix nuotr.
AFP / Scanpix nuotr.

Sienos su Meksika statybų pradžia – mėnesių klausimas

Ginčas dėl sienos su Meksika tapo pirmuoju D. Trumpo užsienio politikos testu. Šio konflikto baigtis turės pasekmių tiek abiejų šalių vidaus politikai, tiek ekonomikai. Įtampa tarp D. Trumpo ir Meksikos įsižiebė vos per parą, kai abiejų šalių prezidentai apsikeitė žinutėmis „Twitteryje“. Kai trečiadienį E. P. Nietas pareiškė, kad Meksika nemokės už sienos statybas, D. Trumpas savo pamėgtame socialiniame tinkle patalpino žinutę, kad Meksikos prezidentui geriau neatvykti į numatytą susitikimą. Po kelių valandų E. P. Nietas „Twiteryje“ pranešė Baltuosius Rūmus informavęs apie atšauktą vizitą.

Dėl šių ginčų krito Meksikos peso vertė dolerio atžvilgiu. Skaičiuojama, kad Meksikos valiutos vertė po D. Trumpo pergalės prezidento rinkimuose nukrito beveik 14 proc., labiausiai baiminantis, kad naujasis prezidentas atšauks ar nuspręs persiderėti laisvosios prekybos sutarties sąlygas. Vis dėlto, po šio socialiniame tinkle pasirodžiusio kivirčo, abi pusės patvirtino vis dar esančios atviros pokalbiui.

Šią savaitę D. Trumpas paskelbė pradedantis įgyvendinti vieną pagrindinių rinkiminių pažadų – beveik 2 tūkst. mylių sienos su Meksika statybas, kuri, kaip tikima, sustabdytų nelegalią imigraciją į JAV. Interviu ABC prezidentas teigė, kad statybų pradžia – tik mėnesių klausimas. Tiesa, paaiškėjo, kad pirmiausia už sienos statybas turėtų mokėti JAV mokesčių mokėtojai, o tik vėliau pinigus kažkokiu būdu grąžintų Meksika.

Glaudūs santykiai – nuo XIX a. pabaigos

Spėjama, kad D. Trumpui gali tekti įdėti nemažai pastangų norint įtikinti savo partiečius – respublikonišką Kongresą – pritarti 12–15 mlrd. sumos reikalaujančioms statyboms. Kyla neaiškumų ir dėl 1994 m. priimto laisvosios prekybos susitarimo NAFTA tarp JAV, Meksikos ir Kanados. Nors 2015 m. prekyba tarp JAV ir Meksikos viršijo 500 mlrd. dolerių, D. Trumpas įsitikinęs, kad dėl šio susitarimo tūkstančiai amerikiečių neteko darbo vietų.

Meksika ir JAV palaiko glaudžius diplomatinius ir ekonominius santykius nuo XIX a. pabaigos. Ilga siena tarp dviejų valstybių ir stabilūs abiejų šalių santykiai daro tiesioginę įtaką milijonams žmonių – tai liečia tiek prekybą ar ekonomines reformas, saugumą, narkotikų kontrolę, tiek migraciją ar aplinkosaugą.

JAV yra pagrindinė Meksikos prekybos partnerė, o Meksika – trečia pagal dydį JAV prekybos partnerė. Maža to, skaičiuojama, kad kasdien legaliai Meksikos–JAV sieną kerta beveik milijonas žmonių. Be to, milijonas JAV piliečių gyvena Meksikoje. Meksika – lankomiausia amerikiečių turistų vieta.

JAV ir Meksikos bendradarbiavimas pasienio zonose iki šiol buvo labai intensyvus ne tik dėl sienos kirtimo klausimų, transporto, bet ir aplinkosaugos. Būtent pasienio zonos susiduria su didelėmis aplinkosaugos problemomis, kurias lemia didelis gimstamumas, urbanizacija ir industrializacija. Dvišalis bendradarbiavimas grindžiamas dešimtimis susitarimų, pavyzdžiui, JAV–Meksikos sienos programa 2012–2020 m., sienos aplinkos bendradarbiavimo susitarimas ir kitos sutartys, kurios įtraukia pasienio sveikatos, gyvūnų, migruojančių paukščių, nacionalinių parkų ir miškų, atmosferos klausimus.

Migrantai – iš Kinijos ir Indijos

Nuo 2010 m. abi šalys aktyviai bendradarbiauja pagal vadinamąją Meridos iniciatyvą. Ja siekiama sumažinti nusikalstamų grupuočių kriminalinę veiklą, užtikrinti sienų apsaugą ir kontrolę, kartu –palengvinti legalų žmonių ir prekių judėjimą.

Tačiau, kaip naujai iškilusi siena galėtų pakeisti ilgai trukusį šalių bendradarbiavimą, kol kas neaišku. Didžiausias klausimas, labiausiai neraminantis D. Trumpą – ne kriminalinės grupuotės Meksikoje ar karas su narkotikų karteliais, bet migrantai iš Meksikos JAV.

Vis dėlto, ekspertai pastebi, kad jau kurį laiką migracija iš Meksikos stabilizavosi. Maža to, daugiau migrantų į JAV atvyksta iš Kinijos ir Indijos. Pastebima, kad dalis meksikiečių sugrįžo į savo gimtąją šalį po didžiosios recesijos dėl pablogėjusių darbo sąlygų JAV, sumažėjusio gimstamumo Meksikoje ar atsigaunančios šalies ekonomikos. Lyginant su kitomis migrantų grupėmis, meksikiečiai dažniausiai turi žemą išsilavinimą, 30 proc. jų gyvena skurde.

Visgi, daugiausia diskusijų kyla dėl nelegalių migrantų iš Meksikos. Manoma, kad jų JAV – daugiau nei penki milijonai. Skelbiama, kad nelegalių migrantų iš Meksikos skaičius per pastaruosius penkerius metus sumažėjo beveik milijonu. Nepaisant to, meksikiečiai vis dar sudaro pusę visų nelegalių migrantų JAV. Daugiausia nelegalių migrantų gyvena Naujojoje Meksikoje, Arizonoje, Kolorade, Teksase, tačiau visos šios valstijos fiksavo nelegalių migrantų skaičiaus mažėjimą. 

Parengta pagal užsienio spaudą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...