captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skambantis žiemiškas džiazas ir siaučianti improvizacijų pūga

Žiemos stingdantį grožį ir džiugias linksmybes apdainuojančių kūrinių muzikos istorijoje apstu. Ką tik praėjus pusiaužiemiui, dar yra laiko pasidžiaugti žiema, tad LRT RADIJO laida „Muzikinis vidudienis“ kviečia klausytis žiemiško džiazo ir siaučiančios improvizacijų pūgos.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Ką tik buvęs pusiaužiemis, sausio 25-oji, – svarbi diena tradicijų kalendoriuje. Pagal šią dieną būsimą pavasarį prognozuodavo senoliai, su ja susiję nemažai papročių. Sakoma, kad šią dieną meška verčiasi ant kito šono ir ima žįsti kitą leteną, o savo oloje nubunda barsukas. Jei diena apsiniaukusi, barsukas išlenda iš olos ir išeina pasivaikščioti – tuomet pavasaris ne už kalnų. Jei diena pasitaiko saulėta ir iš olos išlindęs barsukas, apsidairęs ir išsigandęs savo šešėlio, smunka atgal, pavasario dar teks palūkėti.

Tačiau palikime orų prognozes barsukams ir sinoptikams. Pusiaužiemio „Muzikinis vidudienis“ kviečia dar pasidžiaugti žiema – jums skamba žiemiškas džiazas ir siaučia improvizacijų pūga. Žiemos stingdantį grožį ir džiugias linksmybes apdainuojančių kūrinių muzikos istorijoje apstu. Vienas jų – Claude`o Thornhillo pjesė „Snowfall“, kurią balsams pritaikė ir perkūrė Ray Charlesas bei jo grupė „Ray Charles Singers“.

Gražiausių žiemos dedikacijų paradą tęsia Vokietijoje reziduojantis Kanados pianistas Chilly Gonzalesas ir jo žiemiškas intermezzo, pavadintas „WinterMezzo“.

Ch. Gonzaleso snyguriuojantis „WinterMezzo“ – vienas naujausių žiemiškų kūrinių. Ši fortepijoninė pjesė sukurta jau XXI a., 2012-aisiais, ir įrašyta soliniame pianisto ir kompozitoriaus albume, pelniusiame „Polaris Music Prize“ nominaciją.

Iš XXI a. kelkimės į XVIII a. ir prisiminkime vieną žymiausių muzikos istorijoje žiemos dedikacijų. Tai – Antonio Vivaldi Koncertų smuikui ciklas, kuriame apdainuojami visi keturi metų laikai. Šiame ankstyvosios programinės simfoninės muzikos kūrinyje žymusis italų kompozitorius, naudodamas „garsų tapybos“ metodą, muzikos priemonėmis perteikė gamtos garsus. Beje, koncerto partitūroje užfiksuotas ne tik muzikinis siužetas, bet ir šio kūrinio programą atskleidžiantys, manoma, paties A. Vivaldi keturi sonetai.

„Žiemos“ dalyje rasime tokias eilutes: „Kaip gera ramybėje ir palaimoje leisti laiką prie židinio, kai lauke merkia lietus“. Tokia neįmantri programa parašyta prie vidurinės koncerto dalies „Largo“. Ją, kaip ir visą populiarųjį A. Vivaldi koncertų ciklą „Metų laikai“, šiandien galime išgirsti ne tik klasikinių, bet ir džiazo kūrėjų repertuaruose. Pasiklausykite, kaip netikėtai šį A. Vivaldi kūrinį perkuria fleitistas Wouteris Kellermanas ir „Soweto Gospel“ choras.

Ši įspūdingai aranžuota A. Vivaldi kompozicija – iš Wouterio Kellermano albumo „Love Language“, kuris prieš metus buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui kaip geriausias šiuolaikinis instrumentinis albumas. Tiesa, nugalėtojų laurai tąsyk atiteko grupės „Snarky Puppy“ darbui.

Kaip ir A. Vivaldi, visus keturis metų laikus apdainavo argentiniečių kompozitorius ir bandonijos virtuozas, naujojo tango kūrėjas Astoras Piazzola. Tik baroko muzikos klasikas visus metų laikus įrėmino instrumentinio koncerto žanre, o žymusis argentinietis šiam tikslui pasirinko Keturių tango ciklą. Štai jo tango „Žiema Buenos Airėse“.

A. Piazzola tango „Žiema Buenos Airėse“ atliko paties kompozitoriaus iniciatyva dar 1986 m. suburta grupė „Camerata Portena“, ir šiandien garsinanti žymiojo tango kompozitoriaus kūrybinį palikimą.

Sniegas ir sustingusios gamtos grožis apdainuojami daugybėje įvairių krypčių, žanrų, stilių kūrinių, juos atlieka dainininkai ir vokaliniai ansambliai, solo muzikantai ir orkestrai. O aš siūlau pasiklausyti pianistų, virš kurių instrumentų sukasi snaigės.

Žiemai savo solinį albumą skyrė norvegų pianistas, klavišininkas, kompozitorius ir prodiuseris Bugge Wesseltoftas. Pagarsėjęs kaip naujosios džiazo koncepcijos filosofas, nu jazz ir elektroninio džiazo kūrėjas, savo kūryboje lydantis džiazo, šokių, elektroninės bei klubinės muzikos raiškos priemones, apdainuodamas žiemą B. Wesseltoftas atsiskleidė netikėtomis spalvomis. Jis pasirinko akustinį fortepijona – fortepijoną, ant kurio sninga. Jo albumas taip ir pavadintas – „It's Snowing On My Piano“.

O štai dar vienas apsnigtas fortepijonas – kelkimės į JAV, Šiaurės Karoliną, ir pasiklausykime elegantiškojo Wayne`o Gratzo ir jo pjesės „Sninga“ iš albumo „Place without Noise“.

Kasmet klausytojų teismui pristatomos kaip iš gausybės rago byrančios dedikacijos žiemai, apdainuoja ne tik sustingusį gamtos grožį, kai smagiau šildytis prie jaukios ugnelės nei lįsti į žvarbų lauką, bet ir nepakartojamas žiemos linksmybes. Tad štai kelios smagios žiemiškos dainos ir pjesės, papildžiusios džiazo standartų aukso fondą.

Pradėkime nuo 1934 m. Felixo Bernardo ir Richardo Smitho sukurtos dainos „Winter Wonderland“, kurią atlieka 6-ajame dešimtmetyje atkurtas Glenno Millerio orkestras.

O štai pačiame praėjusio amžiaus viduryje sukurta Walterio Jacko Rollinso ir Steve`o Nelsono daina „Frosty the Snowman“ tapo garsaus animacinio serialo pagrindine melodija. Iš daugybės jos vokalinių ir instrumentinių versijų jums parinkau Michaelo Buble interpretaciją.

Sprendžiant pagal švytinčią saulutę, žiemužė dar užsitęs. Tad, regis, žiemos džiaugsmais pasidžiaugti dar turėsime laiko. Na, o pusiaužiemio „Muzikinį vidudienį“ baigia Franko Sinatros išpopuliarinta Juliano Styne`o daina „Let It Snow“, kurią žaismingai perkūrė vienas žymiausių ir mįslingiausių šiandieninio muzikinio avangardo lyderių, amerikiečių saksofonininkas, kompozitorius ir prodiuseris Johnas Zornas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...