captcha

Jūsų klausimas priimtas

Daiktų internetas skatins kurti naujas darbo vietas

Nemažai telekomunikacijos įmonių dairosi į daiktų internetą, Lietuvai šios srities specialistų reikia jau seniai – prognozuojama, kad 2020 m. pasaulyje bus keli šimtai milijardų daiktų interneto prietaisų. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Telekomunikacijų inžinerijos katedros vedėjas Darius Guršnys. Tačiau, anot jo, daiktų internetas nėra saugiausias dalykas – prie interneto prijungti įrenginiai lengvai gali tapti atakos objektais.
AFP / Scanpix nuotr.
AFP / Scanpix nuotr.

Daiktų internetas – galimas atakų objektas

Įsivaizduokite, kad dirbate, mokotės ar keliaujate, o tuo metu jūsų namuose laistomos gėlės, skalbiami drabužiai ar pildomos šaldytuvo atsargos. Atrodo, kad tai nerealu, bet, pasak docento Dariaus Guršnio, tokia yra netolima ateitis. Už tokį reginį namuose dėkoti reikės daiktų internetui.

Kaip sako D. Guršnys, daiktų internetas – bet kokie įrenginiai ar tiesiog daiktai, besikeičiantys informacija interneto tinklu: „Tai gali būti išmanusis telefonas ar naujesnis televizorius, kurį galime prijungti prie interneto. Apskritai, tai gali būti bet kas, nuo virdulių, šaldytuvų, skalbyklių iki kelio ženklų, gatvės šviestuvų ir net šiukšliadėžių – bet koks daiktas, prijungtas prie interneto ir siunčiantis arba priimantis tam tikrą informaciją.“

Pasak pašnekovo, daiktų internetas nėra viena konkreti technologija, kiekvienu atveju reikalingos skirtingos priemonės. „Daiktų internetas aprėpia daug atskirų technologijų. Pavyzdžiui, jei mes norime rinkti duomenis, mums reikalingi sensoriai. Turime kažkaip apdoroti informaciją iš sensorių ir perduoti į serverį. Čia mes neišsiversime be elektronikos, be telekomunikacijų“, – aiškina D. Guršnys.

Kaip teigia pašnekovas, duomenims patekus į serverį, mums reikia kai ką su jais nuveikti: „Pirmiausia, mums reikia juos apdoroti, išgauti reikalingą informaciją. Paskui – atitinkamai suformuluoti arba valdymo signalus, arba priimti kitus sprendimus. Čia atsiranda dar vienas – informacinių technologijų – sektorius. Taip pat jau girdėti pavadinimai – debesų kompiuterija, didieji duomenys ir pan. Daiktų internetas yra technologijų arba sričių tokia visuma. “

D. Guršnio tvirtinimu, susiduriama ir su tam tikromis problemomis. „Daiktų internetas nėra pats saugiausias dalykas pasaulyje. Prie interneto prijungti daiktai labai lengvai gali tapti atakos objektais. Todėl reikia išspręsti daug klausimų, kaip tuos daiktus apsaugoti, kaip visą daiktų interneto tinklą padaryti atsparų atakoms. Tikėtina, kad nemažai sensorių, renkančių informaciją apie miškų gaisringumą, turėtų būti maitinami iš baterijų, o piktavaliai galėtų priversti tuos sensorius pernelyg greitai išeikvoti baterijas“, – sako specialistas.

Nauda – didesnė nei pavojai

Būtent saugumo problemą, kaip didžiausią 2017–2018 m. daiktų interneto iššūkį, išskiria Amerikos tyrimų kompanija „Gartner“. D. Guršnys, aptardamas kitas problemas, tikina, kad ateityje bus matoma bėda dėl duomenų kiekio: „Didelis daiktų kiekis į serverius atsiunčia didelį informacijos kiekį. Todėl reikia rasti būdų, kaip tą informacijos kiekį suvaldyti, apdoroti, kaip iš to kiekio išgauti visą reikalingą informaciją.“

Dar vienas iššūkis, anot D. Guršnio, yra standartai. „Daiktų interneto sąvoka – gana nauja. Nors dauguma įvairių pasaulio įmonių jau dabar kuria savo sprendimus, skirtus daiktų internetui vystyti, kiekviena kompanija tuos sprendimus interpretuoja savaip. Standartų, nurodančių, koks yra daiktų internetas, dar neturime“, – tvirtina pašnekovas.

D. Guršnio nuomone, konkreti daiktų interneto nauda – didesnė nei kylantys pavojai: „Jei vienas iš daiktų interneto daiktų būtų šiukšliadėžės, miesto ūkio tarnybos visad žinotų, kiek tos šiukšliadėžės prisipildžiusios. Sunkvežimiai, išvežantys šiukšles, būtų taip optimizuoti, kad sutaupytų laiko ir maksimaliai greitai išvežtų šiukšles.“

Pašnekovas aiškina, kad net paskutiniai įvykiai Vilniuje, kai įvyko avarija dėl nuotekų vamzdžių, galėjo būti kitokie dėl daiktų interneto. „Jei miestiečių skalbyklės būtų buvusios išmanios ir prijungtos prie interneto, krizių valdymo centas būtų galėjęs suformuoti joms tam tikras komandas. Tai būtų atidėtas skalbimas arba pasirinkta ekonomiškesnė programa, naudojanti mažiau vandens“, – teigia jis.

Daiktų interneto specialistų reikės vis daugiau

Mokslininkas priduria, kad daiktų internetas kol kas taikomas ne pavieniams daiktams, o didesniems procesams. Nuotoliniu būdu gali būti renkami ir apdorojami duomenys, reikalingi aplinkosaugos stebėsenai, eismo reguliavimui, prekių užsakymo srauto valdymui ar viešojo saugumo užtikrinimui. Visgi jau šiandien vieną daiktų interneto pavyzdį namuose galime turėti kiekvienas.

D. Guršnys sako, kad galima nusipirkti „gudrų“ kištukinį lizdą: „Prisijungusį prie interneto kištukinį lizdą galima išjungti ir įjungti nuotoliniu būdu. Galima stebėti, kiek energijos suvartoja vienas ar kitas prietaisas, prijungtas prie to kištukinio lizdo.“

Nei tokių daiktų, nei išradimų šioje srityje Lietuvoje nėra daug. Visgi vienu jų VGTU mokslininkai gali pasigirti. Tai – alkoholio matuoklis, atpažįstantis veidus. Pasak D. Guršnio, matuoklis naudingas, nes nereikia papildomų kontrolės punktų ar prižiūrėtojo.

„Alkotesteris nufilmuoja žmogų ir iš veido atpažįsta, ar tai tikrai jis. Kadangi tai daiktų interneto prietaisas, duomenys iš jo keliauja į serverį. Taip įmonės administratorius gali peržiūrėti visus įvertinimus. Be alkoholio kiekio, fiksuojamas laikas, kada darbuotojas atėjo į darbą ar kada jis išėjo“, – pasakoja D. Guršnys.

Tokių išradimų Lietuvoje galima tikėtis ir daugiau. VGTU jau pradėta daiktų interneto inžinerijos studijų programa. Anot D. Guršnio, tai – svarbus žingsnis: „Lietuvai šių specialistų jau reikėjo anksčiau. Dabar nemaža dalis klasikinių telekomunikacijos įmonių dairosi į daiktų interneto sprendimus. Žvelgiant į visą elektronikos, telekomunikacijų, IT raidą, jos neišvengiamai jungiasi.“

Įžvelgti šios specialybės perspektyvas kol kas gali būti sunku, bet, Didžiausios tarptautinės elektros ir elektronikos inžinerijos specialistų asociacijos analitikų nuomone, tokių specialistų ateityje reikės vis daugiau. Plėtojantis daiktų internetui, iki 2020 m. pasaulyje atsiras daugiau nei milijonas naujų darbo vietų. Gali būti, kad daiktų interneto pavyzdžių kiekvieno žmogaus buityje atsiras vis daugiau.

D. Guršnys tvirtina, kad prieš keletą metų buvo prognozuojama, jog 2020 m. pasaulyje bus keli milijardai įrenginių, priskirtinų daiktų interneto įrenginiams. „Dabar tos prognozės tikslinamos ir kalbama jau ne apie keletą ar keliasdešimt, bet kelis šimtus milijardų tokių daiktų. Tad kiekvienam žemės gyventojui turi atitekti bent po keletą tokių įrenginių“, – sako pašnekovas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...