captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Lučiūnas: televizija nėra tokia nekokybiška, kaip madinga šnekėti

Reiklesni televizijos žiūrovai pasižiūri į tai, kas rodoma, pasišlykštėja ir papildo nežiūrinčiųjų gretas – dauguma televizijų rodo tiems, kurių namuose stovi seni kineskopiniai, musių nutupinėti televizoriai. Taip LRT RADIJUI sako žurnalistas Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Anot prodiuserio ir muzikos vadybininko Lauro Lučiūno, apie televiziją madinga šnekėti kaip apie nekokybišką dalyką, bet toks jis nėra.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Stinga resursų, kuriais naudotųsi televizija

Negražiai sakant, televizija – didelis parazitas, teigia LRT tarybos pirmininkas, profesorius Žygintas Pečiulis. Pasak jo, televizija yra tarsi kaupėjas: „Televizija negali gyventi be to, kas vyksta aplinkui. Jei nėra orkestrų, dainininkų, politikų, intelektualų ir pan., televizija neturi pajėgų. Ji pati nekuria nei intelektualų, nei humoristų, nei viso kito. Taigi, reikia naudotis tuo, ką turi. O kai kelios televizijos ir dar kino kūrėjai naudojasi tais pačiais resursais, pastarųjų, be abejo, stinga.“

R. Sadauskas-Kvietkevičius teigia nesutinkantis su teiginiu, kad televizijoje atsispindi visuomenės būklė. „Televizijoje atsispindi tos visuomenės dalies būklė, kuri tebežiūri televiziją. Jei prieš 10–15 m. buvo pavienių keistuolių, kurie nežiūrėdavo televizijos, dabar už mane jaunesnėje kartoje kas antras net neturi televizoriaus. Tradicinės televizijos, kai įsijungiama ir stebima tai, kas transliuojama, žiūrovų vis mažėja“, – aiškina pašnekovas.

Anot R. Sadausko-Kvietkevičiaus, tai, kad nė viena kita televizija, išskyrus LRT, netransliuoja didelės raiškos vaizdo, rodo, kad žiūrovams to nereikia: „Kitos televizijos rodo tiems, kurių namuose stovi seni kineskopiniai, musių nutupinėti televizoriai, kuriems vaizdas nėra toks svarbus. Tai yra auditorijos pasirinkimas ir tokia auditorija siaurėja. Reiklesni pasižiūri į tai, kas rodoma, pasišlykštėja tuo ir papildo televizijos nežiūrinčiųjų gretas.“

Nesutinka, kad televizijos turinys – nekokybiškas

Kaip teigia L. Lučiūnas, televizijos žiūrimumas nėra nukritęs ir, palyginus su 2015-aisiais, net paaugo. „Manau, kad visi prodiuseriai nori turėti kuo kokybiškesnį turinį. Apie turinį galima kalbėti dvejopai. Viena vertus, tai vaizdas, technika, kaip viskas perteikiama. Tokių sąlygų, kokios yra dabar, niekad nebuvo, techninės galimybės gerokai didesnės nei bet kada“, – aiškina pašnekovas.

Kitas svarbus dalykas, pasak L. Lučiūno, yra turinio kokybė: „Kadangi dirbu su muzikinėmis laidomis ir muzikantais atskirai, nekokybiška muzika palaipsniui dingta iš eterio. Buvo atsiradę grupių, kurių ir tebuvo tiek, kiek jos atsidurdavo televizijoje. Dabar žmonės nori gyvo garso, kad būtų dainuojama gyvai. Manau, kad prie to labai prisidėjo ir komercinių televizijų pramoginės laidos, tokios kaip „X faktorius“, „Lietuvos balsas“ ir pan.“

L. Lučiūnas pastebi, kad šiuo metu vyksta „Eurovizijos“ atrankos ir sako abejojantis, ar komisijos nariai joje nori šokiruoti. „Atvirkščiai, kiekvienas jų yra savo srities profesionalas, norintis išlaikyti tą įvaizdį. Manau, kad visi komentuoja padoriai ir sako, tai, ką galvoja. Scenarijuje nereikia numatyti, kaip turi būti komentuojama viena ar kita daina“, – aiškina pašnekovas.

Pasak L. Lučiūno, apie televiziją madinga šnekėti kaip apie nekokybišką dalyką: „Kiekvienas skandalas įžiebia, grąžina mums tas pačias šnekas. Bet tą patį galima pasakyti, pavyzdžiui, apie interneto portalus. Visi juos skaitome, bet sakome, kokie jie nekokybiški. Sakome, kad muzika bloga, nes neturime tikrų žvaigždžių, o sportininkai – visiški nevykėliai. Žiūrint į bendrą televizijos turinį, nesutinku, kad jis nekokybiškas.“

Sako, kad reikia įvertinti darbą

Ž. Pečiulio teigimu, darbas televizijoje labai sunkus. „Produktą sukritikuoti labai paprasta, bet kas savaitę daryti tiesioginį trijų valandų eterį su gyvais atlikėjais, publika, elementais ir pan. – nepaprasto pasirengimo reikalaujantis darbas. Turėtume tai įvertinti. Kai norime prie ko nors prisikabinti, pamatome, kad komisija nusišneka ar dar kažkas nutinka, bet net jei lygis – pakankamai geras, vis tiek nemokame to įvertinti“, – aiškina pašnekovas.

Įvairūs dabar televizijoje matomi realybės šou, anot Ž. Pečiulio, turi savo uždavinį – tai eilinio žmogaus saviraiška: „Žmogus, atėjęs iš gatvės, neprofesionalas, per kokį nors muzikinį projektą tampa žvaigžde. Tai graži visuomenės ir televizijos funkcija – leisti žmogui įgyvendinti savo svajonę. Jei jis nėra profesionalas, mes imame sakyti, ką čia televizija rodo. Bet juk yra viršuždaviniai, kuriuos vykdo televizija, reikia tik mokėti analizuoti ir vertinti.“

Televizijos laidų režisierius Mindaugas Meškauskas tvirtina besidžiaugiantis, kad žmonės žiūri jo kuriamas laidas. „Šiais laikais yra labai geras būdas įvertinti žiūrovų skaičių, tai – reitingų matavimas. Kiekvienas prodiuseris, kūrėjas, televizija kitą dieną po laidos transliavimo laukia lentelių, parodančių, kaip tave įvertino žiūrovas, ar žiūrėjo, ar ne. Visi stengiasi, o kai kurie ir persistengia, vaikydamiesi žiūrovų, už tokius kolegas man būna nesmagu“, – aiškina režisierius.

Anot M. Meškausko, nereikia į televiziją žiūrėti kaip į kažkokį blogį: „Jei nori nežiūrėti – nežiūri, jei pasirenki išjungti kanalą – išjungi. Laidos keičiasi su kartomis. Atėjo kitokia žiūrovų karta, jai reikia kitokio turinio. Jei nepatiks, ji pasirinks internetą, juk televizija nėra vienintelis monstras. Laidos ir formatai vienodėja, nes yra tarptautiniai, taigi – patikrinti. Tai, kas sulaukia daugiausia reitingų, gauna geriausius įvertinimus, atslenka ir į Lietuvą.“

Turinį vertina savikritiškai

LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis, teigia, kad, pagal „Baltijos tyrimų“ apklausą, atliktą 2016 m. lapkričio mėnesį, LRT tarp visų Lietuvoje veikiančių žiniasklaidos grupių vertinama geriausiai keliose kategorijose. „LRT geriausiai vertinama pagal operatyvumą, patikimumą, objektyvumą, žiūrovų ugdymą ir kultūros puoselėjimą. Atsiliekame tik pagal vieną kriterijų – modernumą“, – pastebi jis.

R. Paleckio tvirtinimu, LRT turinys vertinamas labai savikritiškai: „Mes stebime užsienio visuomeninius transliuotojus. Mūsų turinys – vienas turtingiausių. Net Vokietijos ar Lenkijos, kitų šalių visuomeniniai transliuotojai nekuria tiek pozityvaus ir gero turinio, kiek kuriame mes. Pavyzdžiui, tokį projektą kaip „Nemunu per Lietuvą“ nebūtų gėda vežti į bet kokią visuomeninių transliuotojų mugę ir pan.“

Kalbėdamas apie neseniai įvykusį incidentą laidoje „Atspėk dainą“, kurios metu aktorė Asta Baukutė rodė nacistinius gestus, R. Paleckis sako nenorintis aiškintis ar teisintis. „Kaip čia pasakius, kartą per 10 metų visi paslystame, tai ir mūsų atviros visuomenės, ir pasitikėjimo tarp žmonių problema. Nemalonu, kai tave išduoda“, – teigia jis.

Anot pašnekovo, tokių akibrokštų pasitaiko demokratinėje visuomenėje, nes ją pažeisti lengviau nei diktatūrą, kurioje viskas kontroliuojama: „Tai skaudus pavyzdys, bet mes reagavome greitai ir imamės priemonių, kad tokie dalykai nesikartotų. Tačiau mums svarbiausia – žurnalistų kūrybos laisvė.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...