captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ko trūksta, kad užsieniečiai susidomėtų ir lietuviškomis kalėdinėmis mugėmis

Nors įkvėpti kalėdinės dvasios galime įkvėpti didžiuosiuose Lietuvos miestuose vykstančiose mugėse, ši tradicija mūsų šalį pasiekė visai neseniai. O šimtmečius skaičiuojančios Vakarų ir Šiaurės Europos mugės kasmet traukia lankytojų srautus iš viso pasaulio. Kelionių organizatoriai pastebi, kad šiemet skanauti kalėdinių gardėsių ir pasivaikščioti po lemputėmis apšviestą miestelį į užsienį jau nuo lapkričio plūsta ir lietuviai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kaip sako kelionių agentūros „Novaturas“ Pažintinių kelionių skyriaus darbuotoja Lilijana Degutytė, Kalėdų tradicijos labiausiai puoselėjamos Šiaurės Vokietijoje, o šiemet ypač daug lietuvių vyksta į muges Dresdene, Niurnberge. O pačius Naujuosius metus lietuviai noriai sutinka Romoje, Berlyne, Paryžiuje, Amsterdame, Prahoje, Vienoje, Budapešte.

Patyręs keliautojas Robertas Pogorelis, ne kartą aplankęs seniausias Europos Kalėdų muges, taip pat išskiria Vokietijos ir Prancūzijos miestelius. Pasak jo, būtent šių šalių mugės kasmet sugeba nustebinti dekoracijomis, nors nuo jų neatsilieka ir arčiau Lietuvos esančios valstybės.

„Kalėdų mugės vyksta įvairiuose bent šiek tiek didesniuose Vokietijos miestuose, bet gražios mugės ir aplinkinėse šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Švedijoje. Ko gero, pačios gražiausios mugės, kokias esu matęs, Strasbūre (Prancūzijoje, Elzaso regione), bet ten labai daug vokiškos įtakos. Kitas miestas – Achenas, esantis Vokietijoje, pasienyje su Belgija ir Olandija. Ten teko paskanauti netgi bulvinių blynų su obuolių džemu, o Strasbūre galima paragauti ne tik karšto vyno, bet ir karštų obuolių ar apelsinų sulčių“, – pasakoja R. Pogorelis.

Taip pat jis pamini ir šalia Strasbūro esantį Kolmarą bei Varšuvos mugę, kurioje savo produkcija prekiauja ir daug lietuvių.

Mugėse siūlomos įvairios pramogos: čiužinėjimas pačiūžomis, vaidinimai, įvairi veikla vaikams. Štai Hamburge kelis kartus per dieną virš minios praskrieja Kalėdų Senelis, kuris vėliau susirinkusiems prie eglutės seka pasakas. Prekiautojai ir amatininkai kviečia įsigyti rankų darbo dovanų ir suvenyrų.

Pasak R. Pogorelio, mugėse verta paieškoti ypatingų skanėstų, nes kiekviename mieste jie būna skirtingi. O Lietuvoje veikiančiose mugėse netrūksta vaflių, sausainių, karšto šokolado ir kisieliaus, ko greičiausiai nerastume Vakaruose.

Be to, pastebi keliautojas, kaip Vilniaus ar Kauno eglės yra vienos gražiausių pasaulyje, taip ir mugės labai neblogos, tiesiog reikia daugiau reklamos, nes žmonės apie tai mažai žino: „Reikėtų, kad ir Lietuvos turizmo departamentas, ir privačios turizmo agentūros darytų daugiau reklamos, daugiau pasakotų apie jas užsieniečiams. Manau, kad Vilniaus mugė ne blogesnė nei Rygos. Svarbu, kad kiekvienoje mugėje būtų kažkas autentiško, lietuviško, savito, o ne vien kitų šalių produktų pakartojimas.“

Nors Kalėdų mugės – populiari kryptis šventiniu laikotarpiu, keliautojai renkasi ir aktyvų laisvalaikį, pavyzdžiui, važiuoja slidinėti. O L. Degutytė pastebi dar vieną tendenciją – vykti į užsienį po Naujųjų metų, kai prekybos centruose vyksta didieji išpardavimai. Anot jos, keliauja ir šeimos, ir draugai, ir pavieniai žmonės. Beje, priduria ji, nemažai lietuvių siekia pabėgti nuo žiemiškų orų ir renkasi poilsines keliones šiltuosiuose kraštuose.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...