captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kalėdinė euforija nuo lapkričio – it mėnesį kasdien valgomas tortas

Net labai mėgstančiam tortą žmogui nusibostų valgyti jį keturias savaites, tad nieko keisto, kad nusibosta eglutės ir kalėdinės mugės. Taip LRT RADIJUI sako etnologė Gražina Kadžytė. Anot jos, seniau lietuviams būtų nesuprantama dėl poros savaičių įgeidžio kirsti gyvą žalią medį ir temptis jį, statyti kuriame nors kambario kampe – juk galima išeiti į lauką ir papuošti augančią eglę.  
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Kaip lietuviai dekoruodavo namus prieš Kalėdas?

– Advento metu taip pat dekoruojama. Advento vainikai pas mus sugrįžę per Mažąją Lietuvą, Klaipėdos kraštą, lietuvininkų žemę. To meto žurnalistai lėkė į Šilutę, Klaipėdą, kitus kraštus žiūrėti, kaip gyvena tie mūsų broliai, kurie buvo atskirtyje, kokios jų tradicijos.

Didžiausią įspūdį jiems ir padarė tai, kad lietuvininkai advento metu visada rasdavo laiko kas vakarą susėsti prie advento vainiko, išgerti kavos, arbatos, pasišnekėti apie dienos darbus, rūpesčius, džiaugsmus. Vainikas dažniausiai būdavo iš pušies ar eglės šakų supintas žalias ratas, o jame kryžmai įstatytos keturios žvakės.

Pavyzdžiui, Adutiškio krašte, visai kitoje Lietuvos vietovėje, seniausi žmonės atsiminė, kad jų seneliai turėję iš medžio išskobtą geldelę. Joje būdavo pripilta avižų ar kitokių grūdų, įsmeigtos keturios žvakės, kurias irgi uždegdavo kiekvieną sekmadienį.

Suvalkijos krašte žinoma ir kitokių dalykų. Kai kurie tiesiog turėdavo vieną didelę gražią žvakę, kaip bažnyčioje, ją papuošdavo žalumynais ir pan. Ta žvakė būdavo padalinta į keturias padalas. Tie žalumynai, žvakių liepsnelė, šviesa ir žmonių susiėjimas turi prasmę – prasideda Kalėdų šventės laukimas.

Vėliau languose pasirodo karpinukų ir karpoma ne šiaip bet kas. Angelėliai karpomi, nes jie skelbia džiugią žinią. Varpeliau – nes Kalėdų varpai taip pat yra džiugios žinios skelbėjai. Žvaigždės – nes jos atveda mus pažinti, kur gimęs Dievo kūdikėlis. Langų karpiniai, be abejo, negali būti labai senas dalykas, nes karpyti pradėta tada, kai jau turėta pakankamai popieriaus, jis tapo ne toks brangus.

Anksčiau augo daugiau rugių, to gražaus geltono šiaudo. Ir kiekvienoje šeimoje žmonės – vieni dailiau, kiti ne taip dailiai – tamsiais vakarais pindavo įvairias žvaigždutes, paukštukus. Kabindavo jų kuo daugiau palei langus ir palubėje, kad ta pirkia nušvistų.

– Kodėl svarbu pačiam tą dekoraciją pasidaryti, kad ir paprastą?

– Tiems papuošimams mieliau ten, kur tavo namai. Kur viskas sušildyta tavo paties rankų šiluma, tavo paties geromis mintimis. Gali būti, kad karpai vieną žvaigždelę ar snaigę, galvoji apie vieną žmogų. Karpai kitą ir galvoji apie kurį nors savo gyvenimo epizodą. Šios dekoracijos ne tik blizgutis, tai prasminga.

– Kada lietuviai pradėjo statyti Kalėdų eglutes?

– Ši tradicija į Lietuvą atėjo gana vėlai. Lietuvoje žmonės, gyvendami tokioje gražioje gamtoje, mokėjo ją mylėti. Daugeliui būtų buvęs nesuprantamas dalykas dėl poros savaičių įgeidžio kirsti gyvą žalią medį ir temptis jį, statyti kuriame nors kambario kampe. Juk čia pat galima išeiti, čia pat žaliuoja miškas, galima apkabinti gyvą medį. Jei miškas toliau, eglutę galima pasisodinti prie savo namų.

Man gražu, kai važinėji po Lietuvą ir matai, kad prie namų yra eglutės, jos ir yra puošiamos. Bet nuo XX a. pradžios jau įsitvirtinę, kad eglutė stovi mūsų namų viduje, ją puošiame žaisliukais. Daug kur, etnokultūros centruose, mokoma, kaip pasidaryti šiaudinių žaisliukų ir karpinių. Taip buvo iki XX a. antrosios pusės.

Ant eglutės kabindavo nedidelius obuoliukus, o jei vaikai gaudavo saldainių blizgančiais popierėliais, juos taip pat pirmiausia kabindavo ant eglutės. Iki pat Trijų karalių eglutė būdavo ne tuščia puošmena, o veiklioji namų dvasia. Jei vaikas padarydavo gerą darbą, galėdavo nuo eglutės nusikirpti, ko norėdavo – ar obuoliuką, ar saldainį, ar kokį sausainuką. Anksčiau juos kepdavo su imbieru ar cinamonu.

Didžiųjų miestų aikštėse jau lapkričio pabaigoje papuošiamos eglės, kalėdinė nuotaika trunka visą gruodį. Kaip vertinate, kad tai prasideda taip anksti?

– Tos eglutės ir kalėdinės mugės, savaime suprantama, turi nusibosti, nes trunka keturias savaites. Jei kas labai mėgsta tortą ir gautų tik jo ištisas keturias savaites, vėliau jis kokius ketverius metus nenorėtų į tortą ir žiūrėti. 

Einame per miestą ir matome, kas vyksta, bet savo namus palikime tokiame gražiame laukime. Kalėdos, dieviškojo Kūdikėlio gimimas, šviesos ir džiaugsmo į mūsų širdis sugrįžimas stebuklingiausias tada, kai ateina į mūsų namus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...