captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvės išradimas: dienos vitaminų norma – viename rutuliuke

Kamuoliukas, kuriame yra ne tik vaisių bei daržovių, bet ir visa vitaminų dienos norma – tokią idėją siūlo produkto dizainerė Barbora Adamonytė-Keidūnė. Interviu LRT RADIJUI ji tvirtina, kad tokį produktą, kaip „Beatdrops“, galima sukurti jau dabar ir jis puikiai tiktų ieškantiems greito, bet sveiko užkandžio.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

„Beatdrops“ – „Raffaello“ saldainio dydžio užkandis, pagamintas iš vietinių trintų daržovių ir vaisių, o gabaliuko kevalas, gaminamas iš augalinės želatinos, taip pat valgomas ir leidžia geriau įsisavinti maistines medžiagas. Visai neseniai šis projektas pateko į tarptautinio idėjų inovatyviems namams konkurso „Electrolux Ideas Lab“ geriausiųjų 50-tuką. 

– Kaip kilo mintis sukurti „Beatdrops“?

– Ši mintis gimė prieš metus. Tada dar studijavau gaminio dizaino magistrą Vilniaus dailės akademijoje. Viena iš kurso užduočių buvo tarsi startuolio užduotis – kartu su vadybos studentais sukurti projektą, produktą. Tas projektas vėliau taip ir nugulė į stalčių, nebuvo įgyvendintas.

Žinoma, tada, prieš metus, buvo susidomėjusių, bet šiemet sugalvojau tą projektą tiesiog patalpinti į „Electrolux“ skelbiamo konkurso platformą. Dabar viskas užvirė iš naujo. Iš tikrųjų ne pirmą kartą patekau į tokį pusfinalį. Praeitą kartą tai buvo 2012 m. Tada buvo šiek tiek kita užduotis, labiau skirta technikos projektams.

Šiemet pasikeitęs tiek pats balsavimas, tiek koncepcija. Konkursas vadinasi „Ideas Lab“ – „Idėjų laboratorija“, o anksčiau būdavo tik dizaino. Šias idėjas galima įgyvendinti po 50 metų, bet aš kažkaip mėgstu kurti dabarčiai. Tas projektas yra toks šių dienų gaminio prototipas.

Kai kuri kokį nors objektą, dažniausiai pradedi žiūrėti nuo savęs, nuo to, kas tave supa. Pati stengiuosi kuo sveikiau maitintis ir gyventi, atsirinkti produktus, atsižvelgti, kaip jie gaminami. Pasitaiko elementari situacija – užėjus į parduotuvę norisi labai greitai kažko užkąsti. Tas greitas maistas šiomis dienomis... mes žinome, kaip jis atrodo. Norisi to šlapumo, kurį turi daržovės ar vaisiai, norisi tų vitaminų. Taip pat norisi, kad virškinimo procesas nebūtų apsunkintas ir užkandis netaptų sunkiąja dalimi dienoje, kai nuslopinama bet kokia energija.

Užėjusi į parduotuvę pasigedau šių produktų. Kažkaip pagalvojau – taip, galime suvalgyti ką tik nusipirktą bananą, bet kaip yra su burokėliu? Jį reikia apdoroti: nuplauti, nuskusti ir tik tuomet valgyti. Taip pat yra su, pavyzdžiui, morkomis. Žinoma, yra pirkti mažyčių morkų parduotuvėse, bet nėra pakankamo vitaminų kiekio, kiek būtų galima gauti iš vieno užkandžio, kuriame yra dvi daržovės.

– Tai kaip vis dėlto atrodo tas produktas ir kuo toks užkandis galėtų būti naudingas?

– Jis pagamintas iš vietinių medžiagų, vietinės žaliavos – daržovių bei vaisių. Kuo  jis kitoks? Visų pirma, tai dizaino projektas. Jis buvo kuriamas ne tiek norint sukurti maisto produktą, kiek galvojant apie pakuotę, įpakavimą, kurį būtų galima išmesti, kuris nebūtų popierinis ar, dar blogiau, plastikinis, kad jis būtų suyrantis.

Pradėjau mąstyti nuo kito galo – apie pakuotę. Pasirinkau natūralią, augalinės kilmės agaro želatiną. Tai iš jūros dumblių pagaminta želatina. Pradėjau eksperimentus namie. Tiesiog bandžiau išgauti kevalo formą, į kurios vidų būtų galima sutalpinti tuos vaisius ir daržoves, pati juos smulkinau. Taip pat atsižvelgiau į tai, kad galbūt nepakanka to mažo kiekio daržovių ar vaisių, reikia papildomų vitaminų, natūralių vitaminų.

Yra įvairūs vaisių milteliai, išgauti natūraliu būdu. Papildžius vieną kamuoliuką tais vitaminais kartu su ten jau esančiomis daržovėmis gaunama reikiama dienos norma. Kiek pati išsiaiškinau ir pasiskaičiau, per dieną žmogui reikalinga suvalgyti penkis augalinės kilmės produktus. Taip pat yra toks įdomus apsektas – spalvų valgymas. Per dieną reikia suvalgyti penkias spalvas. Tai mane įkvėpė mąstyti apie tokį žaidybinį elementą, todėl šie kamuoliukai ir tapo kamuoliukais.

– Ar galvojate apie tokio produkto įgyvendinimą? Ar matote, kad tam produktui būtų paklausa?

– Po šaunaus žiniasklaidos rodomo dėmesio ir visuomenės supažindinimo tiek su tokiais konkursais, projektais, tiek su lietuvių darbais atsirado iš tikrųjų susidomėjusių gaminti šį produktą. Tai lietuvių gamintojai, kurie užsiima natūralių produktų gamyba. Šiuo metu deriname bendradarbiavimo galimybes.

Manau, kad kiekvieno tiek produkto dizainerio, tiek grafinio ar interjero dizainerio tikslas turėtų būti galvoti apie galutinį tikslą, kad jis pasiektų žmogų. Šį projektą galima įgyvendinti dabar. Nemanau, kad reikia kažko laukti, nes poreikis tokių produktų yra.

– Pats konkursas, jo tema yra produktai, kurie prisidėtų prie tvaraus gyvenimo. Kaip prisideda jūsų kuriami „Beat drops“?

– Visą laiką manau, kad svarbiausia – mintis, idėja, kad ji tarnautų žmogui, pasiektų jį per visus tuos etapus. Galų gale pats gamybos procesas turėtų būti tvarus, nekenkti mus supančiai aplinkai. Įvairios medžiagos turėtų būti išnaudojamos maksimaliai.

Šiuo atveju produkto pagrindas nėra sultys. Pagrindas – pačios skaidulos, kurios dažniausiai išmetamos kaip išspaudos, o jose ir lieka vitaminai. Tas pačias medžiagas galima dar praturtinti įvairiais vitaminais. Visa tai apgaubia kevalas, kuris yra arba suvalgomas, arba išmetamas. Stengiuosi, kad kiekviena dalelė, įeinanti į produktą, būtų panaudojama.

Labai dažnai kuriant patį produktą ar projektą jis būna tokiame idėjiniame lygmenyje. Aš pati savomis jėgomis stengiausi maksimaliai išsiaiškinti, ko reikėtų, kad jis būtų kiek įmanoma natūralus, veiksmingas ir naudingas. Konsultavausi su biochemikais dėl pačios struktūros, apvalkalo. Taip pat su dietologais dėl maistinės vertės. Kai viskas ateina iki to etapo, kai reikia mąstyti apie masinę gamybą, apie laikymo sąlygas, atsiranda dar nauji aspektai, kuriuos, manau, dar reikia nagrinėti. Tai dar laukia ateityje.

– Kaip prie darnaus gyvenimo kūrimo gali prisidėti jaunieji dizaineriai? Ar jie iš tiesų prisideda realiai sukurtais produktais, o ne tik projektais?

– Viliuosi, kad taip. Taip turėtų būti. Svarbu suvokti visumą. Visų pirma, sugalvojus pačią mintį, vėliau reikia mąstyti apie jos konstrukciją, formą. Šiuo metu nekalbu apie konkretų daiktą. Mąstant apie projektą bendrai, labai svarbu, kad būtų kertinis atspirties taškas – stiprioji mintis. Tada atsiranda visa konstrukcija, forma.

Galų gale, svarbūs tekstūros sprendimai, galimybės ir t. t. Suvokiant visumą, manau, visuose tuose etapuose galima labai lengvai kontroliuoti ir daryti įtaką, siekiant, kad tai būtų tvarus dizainas, tvarus objektas. Svarbiausia, kad jis būtų naudingas, nes tų daiktų ir dalykų yra be galo daug ir jie mus supa aplink. Kartais jie labai nereikalingi.

– Ar jums pačiai yra daug įsiminusių produktų, produkto dizainų, sukurtų Lietuvoje?

– Dabar turbūt arčiausiai esančio kolegos Igno Survilos paspirtuko – oranžinio „Pigeon“ – pavyzdys atmintyje iškyla. Jis dabar visur šmėžuoja, todėl turbūt iš iškilo prieš akis. Iš I. Survilos žinau labai daug pavyzdžių ir apie labai daug gamybos etapų. Jis stengiasi kiekviename etape atsižvelgti į mus supančią aplinką. I. Survila deda didžiausias pastangas, kad visa tai būtų padaryta kuo švariau ir labai džiaugiuosi, kad jis savo masinę paspirtukų gamybą perkėlė į Lietuvą iš Kinijos. Tai žavus aspektas – pradėti kurti ir gaminti projektus čia.

– Tai nėra pirmas jūsų darbas, kuris siejamas su kulinarijos tema. Ką ši tema reiškia jūsų kūryboje?

– Maisto dizaino tema man tikrai nėra labai svetima. Nuo jos iš tikrųjų esu nudegusi, galbūt su tais pačiais „Beatdrops“. Kai juos sukūriau prieš metus, tiesiog užstrigau tame etape, kai jie turėjo būti pradėti gaminti masiškai. Tai iš tikrųjų atitolina nuo minčių įgyvendinimo iki galo.

Pati specialybė „produkto dizainas“ be galo plati. Galbūt reikia padėkoti ir visoms kursinėms užduotims, kurios buvo studijų metais, nes teko pačiupinėti labai daug įvairių temų, labai daug įvairių produktų – nuo baldų, šviestuvų iki pakuočių.

Pavyzdžiui, mano bakalauro baigiamasis darbas buvo kepsninė krosnelė. Tą kepsninę krosnelę gaminau pati su senelio keramiko Juozo Adomonio pagalba. Tokiu atveju idėjos įgyvendinimas būna nueinamas beveik iki galutinio etapo, jis taip pasiekia žmogų, tu matai stovintį daiktą, jį gali pačiupinėti.

Su „Beatdrops“ yra kitaip – jie po kelių dienų pradeda pelyti, irti. Tiesiog matai, kaip akyse nyksta tavo kurtas produktas. Įdomesnis aspektas, kad su maistu yra labai nepastovu, tai masinei gamybai reikia tikrai daug įvairių licencijų ir leidimų.

Į maitinimosi temą stengiuosi pažiūrėti iš įvairių aspektų. Mano magistro darbas buvo kvapų lazdelė. Kūriau projektą maitinimosi ir kvapų tematika. Dar pažiūrėjau, kaip maitinimąsi galima paveikti kvapais. Tai irgi, regis, neapčiuopiamas dalykas, bet tą maitinimąsi galima apeiti iš įvairių pusių ir sukurti ne tik valgomų produktų, bet ir darančių įtaką tam valgymui.

– Kas lemia dizaino projektų unikalumą?

– Dėstau Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje pirmakursiams. Tenka perteikti šias mintis, savo pačios kūrybos metodus. Labai įdomu stebėti, kaip jaunieji dizaineriai su tuo dorojasi. Tikiu, kad tos mintys ir įkvėpimai yra absoliučiai visur, tiesiog tam reikia labai šviežios galvos.

Reikia labai gerai išilsėti, kad sukurtum ką nors naujo ir unikalaus. Taip pat reikia nebijoti užsiblokuoti, stengtis kuo daugiau gilintis į įvairias temas, pačiupinėti kuo daugiau įvairių sričių, kad gaudytumeisi tiek su medžiagomis, tiek su darbo metodika ir tų idėjų atsiranda sėdus dirbti. Darbas darbas darbas... tai vienas iš pagrindinių atspirties taškų.

– Ar lietuviai yra pasiruošę investuoti ne tik į maisto produktą, bet ir į dizaino produktą, net jei tai kainuotų daugiau pinigų?

– Tas susidomėjimas ir vertinimas palaipsniui auga. Galu gale yra supratimas, kas tas dizainas, kodėl jis reikalingas.

Dabar skelbiami įvairūs Europos Sąjungos konkursai, kur įvairios kompanijos samdosi dizainerius, kad jie padėtų išvystyti produktą, tam skiriamos lėšos. Man atrodo, tokie projektai labai skatina tų įvairių kompanijų atsižvelgimą į tai, kad jų produktas gali būti sukurtas dizainerio, o ne „tep lep“.

Susidomėjimas auga. Jis ženkliai pastebimas. „Chocolate Naive“ – šokoladų pavyzdys. Kuriant vėlgi apie šį produktą reikia galvoti – kiek kainuos jo pagaminimas, kad tai nebūtų aukso vertės prekė. Gamybos eigoje kartais kyla tokių nesklandumų, kad tai kartais tiesiog išauga dvigubai ar trigubai. Manau, kad kiekvienos kategorijos produktų paklausa palaipsniui susiranda tą savo pirkėją, nes mūsų yra labai daug ir mes visi skirtingi, bet tą savo vartotoją tas produktas, jei jis tikrai sukurtas jam, atras.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...