captcha

Jūsų klausimas priimtas

B. Obamos vizitas Europoje – įspėjimas D. Trumpui

Per susitikimą su Angela Merkel Barackas Obama detaliai aptarė svarbiausius klausimus ir kartu norėjo užtikrinti, kad būtent šiais klausimais Baltųjų rūmų pozicija neturėtų keistis. Taigi tai buvo ir įspėjimas Donaldui Trumpui, kad jis nemėgintų keisti politikos tarpžemyniniais klausimais, LRT RADIJUI sako politikos mokslų daktaras Joergas Forbrigas. „Vis dėlto abejonių liko. [...] per daug prieštaravimų tarp D. Trumpo kalbų per rinkimų kampaniją ir nuosaikesnio tono po pergalės. Taigi manau, kad Vokietijos visuomenė nebuvo įtikinta“, – pastebi politologas, tiriantis transatlantinius ryšius ir Centrinę bei Rytų Europą.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

– Daug kur žiniasklaidoje buvo teigiama, kad vienas pagrindinių B. Obamos vizito į Europą tikslų – nuraminti vokiečius ir visus europiečius dėl D. Trumpo pergalės prezidento rinkimuose. 

– Tiesa, D. Trumpo tema kybojo ore per visą B. Obamos vizitą Europoje. Naujai išrinktas prezidentas Europoje yra nerimą keliantis nežinomasis. B. Obama atvyko siekdamas užtikrinti europiečius, kad JAV išliks patikimos ir įsipareigojusios Europai, kad niekam nereikėtų baimintis dėl didelių lūžių pasikeitus prezidentui.

Neabejoju, kad B. Obama taip pat patarė Europos lyderiams, kaip būtų geriausia elgtis valdant D. Trumpui, kad šie turėtų prisiimti daugiau papildomų atsakomybių, kad jie būtų kuo mažiau priklausomi  nuo JAV ekonomikos, politikos ar kariniais klausimais.

Per susitikimą su Angela Merkel jie labai detaliai aptarė visus svarbiausius klausimus: klimato kaitą ir Paryžiaus susitarimą, Rusiją, prekybos susitarimus ir kt. Kartu B. Obama norėjo užtikrinti, kad būtent šiais klausimais Baltųjų rūmų pozicija neturėtų keistis. Taigi tai buvo ir įspėjimas D. Trumpui, kad jis nemėgintų keisti politikos kurso šiais tarpžemyniniais klausimais.

– Vis dėlto ar B. Obamai pavyko nuraminti europiečius?

– Labai sunku pasakyti, ypač dėl to, kad, kaip ir minėjau, šis vizitas buvo privatesnis. Tačiau per labai ilgą interviu Vokietijos visuomeniniam transliuotojui B. Obama dar kartą patikino, kad tarpžemyninė politika nesikeis.

Vis dėlto abejonių liko. Per daug dalykų lieka vis dar neaiškūs, per daug prieštaravimų tarp D. Trumpo kalbų per rinkimų kampaniją ir nuosaikesnio tono po pergalės. Taigi manau, kad Vokietijos visuomenė nebuvo įtikinta ir netikrumas išliks tol, kol D. Trumpas neatsisės į Baltųjų rūmų prezidento kėdę. 

– B. Obama ir A. Merkel buvo vertinami kaip pagrindiniai Vakarų lyderiai, ant kurių laikosi demokratinės vertybės ir žmogaus teisės. Ar A. Merkel pajėgs jas išlaikyti, jeigu tai jai reikės daryti vienai? 

– B. Obamos ir A. Merkel santykiai matė ir karšto, ir šalto. Kai B. Obama buvo išrinktas 2008 m., A. Merkel laikėsi tam tikro atstumo. Ji turėjo pastebėti kilusią didelę susižavėjimo B. Obama bangą, kuri neaplenkė ir Vokietijos. Tačiau A. Merkel išliko santūri, racionali ir pasakė – palaukime ir pažiūrėkime, koks jis iš tiesų ir ką gali.

Abiejų lyderių santykiai patyrė nuosmukių. Kontroversiškai buvo vertinamas Vokietijos sprendimas neprisijungti prie intervencijos Libijoje. Labai daug kritikos iš JAV Vokietija sulaukė dėl euro krizės valdymo, o vienas didžiausių šalių santykius sukrėtusių skandalų buvo dėl šnipinėjimo, kai pasirodė, kad amerikiečių slaptosios tarnybos klausėsi daugelio pasaulio lyderių pokalbių telefonu, taip pat ir Vokietijos lyderės.

Taigi buvo didelių išbandymų, o nuo 2013 m. A. Merkel ir B. Obamos santykiai labai sustiprėjo. Viena pagrindinių priežasčių neabejotinai buvo Rusijos agresija Rytų Ukrainoje, vėliau intervencija į Siriją. Manau, kad B. Obama ir A. Merkel instinktyviai suprato, jog ši situacija reikalauja labai artimų ir gerai koordinuotų JAV ir Europos veiksmų. Taigi dėl nuolatinių pasitarimų jie labai suartėjo.

B. Obamai baigus kadenciją, A. Merkel turi puikią progą pratęsti savo valdymą net ir po rinkimų kitais metais. Tačiau jai dabar reikės spręsti labai daug susidariusių įtampų, o prie to prisideda ir tai, kad visi kiti Europos lyderiai per paskutinius metus labai susilpnėjo. Po „Brexito“ labai sumažėjo Didžiosios Britanijos įtaka ir dalyvavimas sprendžiant Bendrijos klausimus. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as paskutiniais metais, galima sakyti, yra neįtikėtinai silpnas, žinoma, ir dėl to, kad šalis susiduria su ekonominiais iššūkiais.

– Per pirmą vizitą Berlyne 2008 m., būdamas tik kandidatas į prezidentus, B. Obama kalbėjo juo susižavėjusiems vokiečiams. Per paskutinį apsilankymą jis nepasirodė publikai? Ar vokiečių nuomonė apie jį pasikeitė nuo to karto, todėl B. Obama nesirodė didelei publikai?

– Galima sakyti, kad požiūris į B. Obamą išgyveno visą evoliuciją. Kai B. Obama buvo išrinktas, lūkesčiai buvo milžiniški. Vokietijoje ir kitose šalyse jis buvo laikomas beveik mesiju. Bet iliuzijos labai greitai išsisklaidė ir pasirodė, kad B. Obama taip pat yra tik žmogus, kad ne visi lūkesčiai bus įgyvendinti ir kad net dalį problemų jam bus sunku išspręsti.

Vėliau buvo jau minėtos įtampos tarp Vokietijos ir JAV. Maždaug penktaisiais B. Obamos kadencijos metais vokiečiai pradėjo skeptiškai vertinti ne tik JAV, bet ir jų prezidentą, beveik taip pat, kaip buvo vertinamas George`as Bushas paskutiniais kadencijos metais. Tačiau kai per paskutinius metus sustiprėjo B. Obamos ir A. Merkel santykiai, vokiečiai suprato, kokia ir kodėl svarbi jų partnerystė tiek Vokietijai, tiek visai Europai. Ir dabar, galima sakyti, vokiečius jau apėmė savotiška nostalgija, nes žinome, kas pakeis B. Obamą. 

O kalbėdamas apie B. Obamos santykį su visuomene per šį vizitą, manau, tam yra svarbi diplomatinė priežastis. Bet koks B. Obamos viešas pasirodymas visuomenei gali suveikti kaip priminimas ir kontrastas naujajam prezidentui bei kelti dar daugiau nerimo ir nusivylimo. Bet koks B. Obamos viešas pasisakymas, kuris būtų interpretuojamas kaip įspėjimas dėl naujojo JAV lyderio, būtų didelė jo klaida. Jo pareiga yra gerbti rinkimų rezultatus ir užtikrinti sklandų prezidentų pasikeitimą. Taigi ramiu vizitu B. Obama išreiškia pagarbą prezidento institucijai, ir tai nereiškia, kad jis bijojo pasirodyti vokiečiams ir pamatyti, kad galbūt jie jo taip nebešlovina, kaip prieš aštuonerius metus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...