captcha

Jūsų klausimas priimtas

Medikė: katarakta susergama ne tik dėl senatvės

Dažnai galvojama, kad katarakta yra senatvės liga, bet ją sukelti gali ir kitos priežastys, LRT RADIJUI sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikos Dienos chirurgijos skyriaus vadovė prof. Dalia Žaliūnienė. Be to, pabrėžia medikė, labai klysta tie, kurie delsia kreiptis į gydytoją – kataraktai subrendus, didėja rimtų komplikacijų tikimybė, regos pagerėjimą stabdo kitos akių ligos.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Kas lemia kataraktos vystymąsi?

– Dažniausia priežastis yra amžius, nes amžius mums labiausiai kenkia, tad ši liga vadinama amžiaus arba senatvės liga. Tačiau gali būti ir kitų priežasčių – pastebėta, kad lęšiukas pradeda anksčiau drumstėti trumparegiams, žmonėms, persirgusiems kokiu nors akių uždegimu, sergantiems cukralige, rūkantiems, turintiems aukštą kraujospūdį, antsvorį ar ilgai vartojantiems tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, hormoninius preparatus.

– Žmogus pats pajunta, kai suprastėja regėjimas, o išoriškai katarakta ar matoma?

– Kataraktą galima pastebėti, jeigu jau yra visiškai sudrumstėjęs lęšiukas – subrendusi baltoji katarakta. Tada vyzdys yra ne juodos, o baltos spalvos. Tokių atvejų pasitaiko, bet vis rečiau.

– Ar būna, kad viena akis suserga katarakta, o kita ne?

– Kartais taip atsitinka – dažniausiai tada, jei viena akis būna patyrusi traumą. Tada vystosi vienos akies trauminė katarakta.

– Koks šios ligos gydymas?

– Gydymas vienintelis – tik chirurginis. Pašalinamas sudrumstėjęs natūralus akies lęšiukas ir implantuojamas dirbtinis lęšis.

– Žmonės, ypač vyresni, kartais neskuba operuotis. Ar yra priemonių, kurios padėtų stabdyti šį procesą?

– Klysta tie, kurie delsia ir nesikreipia į gydytoją, nes kataraktai subrendus didėja rimtų operacijos komplikacijų tikimybė, regos pagerėjimą stabdo kitos akių ligos, o ir prisitaikyti prie įprasto socialinio gyvenimo būna daug sunkiau. Deja, bet negaliu pasakyti nė vienos liaudiškos priemonės, kuri sustabdytų lęšiuko drumstėjimo procesą.

– Koks dažniausias jūsų pacientas?

– Pacientų amžius labai įvairus. Ilgą laiką akių lęšiukai išlieka skaidrūs, bet, žmogui sulaukus maždaug 50 metų, lęšiuko medžiagų apykaita kinta, prasideda negrįžtamas jo drumstėjimo procesas. O kai drumstis ima trikdyti regą, tada diagnozuojama katarakta.

– Esate Dienos chirurgijos skyriaus vadovė. Vadinasi, kataraktos operacija atliekama Dienos chirurgijos centre ir kitą ar net tą pačią dieną žmogus važiuoja namo?

– Paciento priežiūra užtikrinama iki 24 val. Žmogus namo gali vykti tą pačią dieną, po operacijos praėjus 2–3 val. Arba gali vykti ir kitą dieną, po operacijos praėjus 24 val. Jei pacientui reikalinga ilgesnė priežiūra, ji gali būti pratęsta iki 48 val.

– Ar po gydymo žmogus turi kažkaip kitaip gyventi, kažko atsisakyti?

– Laikotarpis po operacijos tęsiasi mėnesį. Būtina lašinti lašus, kuriuos paskiria operavęs gydytojas, ir, žinoma, yra tam tikri įprasto gyvenimo būdo apribojimai: apie dvi savaites nevairuoti, neskaityti, apie mėnesį nekelti daugiau kaip 5 kg. Vėliau žmogus grįžta į įprastą savo gyvenimo ritmą.

– Ar gali būti, kad, vieną kartą pakeitus lęšiuką, reikėtų jį keisti dar kartą?

– Paprastai lęšiukas implantuojamas kartą per gyvenimą. Kartais dėl įvairių priežasčių, kurių yra nemažai, ima vystytis antrinė katarakta. Bet antrinė katarakta gydoma lazeriu, lęšiukas nekeičiamas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...