captcha

Jūsų klausimas priimtas

Respublikonai klimato kaita nesirūpins – tai užtikrins jų rėmėjai

Daugelis valdžioje esančių respublikonų priešinosi iniciatyvoms mažinti aplinkos taršą ir varžyti tas kompanijas, kurios nesilaiko taršos standartų, LRT RADIJUI Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. Anot jos, būtent iš dujų, naftos, kalnakasybos kompanijų skiriamų pinigų politinėms kampanijos 70 proc. atitenka respublikonams.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Per penkerius metus ištirpo trijų aukštų namo storio ledas

Kino aktorius Leonardo DiCaprio su filmo komanda liepos 4 d. vaikščiojo po Bafino salą, kuri yra Arkties vandenyno viduryje. Nors prie šiaurinio ašigalio turėtų būti labai šalta, saloje telkšojo balos.

„2040 m. galėsite skersai perplaukti visą Šiaurės ašigalį. Vasarą ten nebeliks jokio ledo. Mes deginame tiek daug iškastinio kuro, kad ledas tirpsta. Arktis Šiaurės pusrutulyje palaiko pastovią oro temperatūrą. Jei tai išnyks, pasikeis povandeninės srovės, orų struktūros. Dėl to sulauksime dar pražūtingesnių potvynių ir katastrofų. Tai pats dramatiškiausias visų laikų pasaulinės gamtos pokytis“, – pasakoja žurnalui „National Geographic“ atstovaujantis tyrinėtojas Enrikas Sala.

Grenlandijoje klimatologas Jasonas Boxas L. DiCaprio parodė dešimties metrų ilgio orų matavimo stoties kabelį, kuris dar prieš penkerius metus buvo po ledu. Per pastaruosius penkerius metus visame Grenlandijos paviršiuje ištirpo trijų aukštų namo dydžio ledo sluoksnis. Tokio reiškinio anksčiau nebuvo.

Apie pavojus, kurie laukia, jei žmogus nestabdys visuotinio atšilimo, ir yra didelio populiarumo sulaukęs režisieriaus Fisherio Stevenso dokumentinis filmas „Before the Flood“ – „Prieš tvaną“. Įvairūs netikėti potvyniai – filme kone dažniausiai įvardijama problema.

Užliejama sala priversta pirkti kitos salos žemes

Šiltėjant klimatui ir tirpstant ledynams, vanduo užkariauja naujas teritorijas, o tokioms saloms, kaip Ramiajame vandenyne esantis Kiribatis, gresia visiškas užliejimas. Apie tai filme pasakoja Kiribačio prezidentas Anote`as Tongas.

„Šiuo metu susiduriame su dideliu potvyniu. Jis užliejo gėlo vandens telkinius, kurie buvo geriamojo vandens šaltinis. Mokslininkai prognozuoja, kad mūsų salos atsidurs po vandeniu. Kyla klausimas – ką galime padaryti. Šiuo metu bendruomenes perkeliame iš vienų vietų į kitas, kurių vanduo dar nepasiekė, bet dėl mūsų ilgalaikės strategijos diskutuojame tarptautiniu lygiu, nes turime susitaikyti su tikrove – negalėsime apgyvendinti visų žmonių. Priėmėme orios migracijos politiką – nusipirkome dalį Fidžio salų, taigi, jei žmonės nuspręs emigruoti šiandien, jie gali tai padaryti. Jie privalo tai padaryti“, – tvirtina A. Tongas.

JAV prezidentas Barackas Obama visuotinį atšilimą yra įvardijęs kaip didžiausią šių laikų žmonijos iššūkį. B. Obama L. DiCaprio tvirtino, kad užkirsti kelią blogiausiam vis dar įmanoma.

„Jei per artimiausius 20 metų pradėsime taikyti jau esančias technologijas, kad sumažintume anglies dvideginio išmetimą ir kreivės ims pamažu keistis, tada, kai atsiras naujos technologijos, galėsime išsikelti vis ambicingesnių ir ambicingesnių tikslų kiekvienais metais. Visiškai nepanaikinsime visuotinio atšilimo, kuris dabar neišvengiamas, bet galime pasiekti, kad tai nebūtų katastrofišką“, – įsitikinęs B. Obama.

Dėl klimato kaitos gali prasidėti kariniai konfliktai

Anot B. Obamos, jį, kaip valstybės vadovą, neramina ne tik tai, kad bus užlietos žmonių gyvenamos vietos: „Didžiulė žmonijos dalis gyvena prie vandenyno. Jei žmonės pradės keltis iš savo gyvenamųjų vietų, matysime konfliktus, kylančius dėl ribotų išteklių. Dėl to Pentagonas yra pareiškęs, kad visuotinis atšilimas yra ne tik aplinkosaugos, bet ir nacionalinio saugumo problema“, – sako B. Obama.

Apie karinius konfliktus dėl geriamojo vandens bei maisto užsimena ir popiežius Pranciškus, pernai parašęs encikliką apie Žemės planetos apsaugą. Viena pagrindinių popiežiaus minčių – dėl klimato kaitos visų pirmiausia nukenčia patys vargingiausi.

B. Obama teigė, jog tai supranta, tačiau JAV jau greit valdys daugumą Kongrese užsitikrinę respublikonai ir jų lyderis – naujasis prezidentas Donaldas Trumpas. Jo požiūris į visuotinį atšilimą visai kitoks.

„Šiandien turėtų būti 20 laipsnių šilumos, bet čia labai šalta. Jūs kalbate apie visuotinį atšilimą. Kur jis? Mums reikia visuotinio atšilimo! O jie man sako – jis nieko nesupranta, tai pasaulinė problema. Ne, aš tikrai nesuprantu. Pasidarykime intelekto testus“, – per vieną iš susitikimų su rinkėjais ragino D. Trumpas.

Dėl pasikartojančių potvynių Miami Bičo gyventojai moka didesnius mokesčius

Jungtinės Valstijos – antra labiausiai atmosferą teršianti valstybė po Kinijos. Tačiau, jeigu Kinijos valdžia nutarė imtis permainų ir masiškai statosi saulės bei vėjo jėgaines, Amerika su D. Trumpu gali žengti atgal, o tai neišeitų į gera. Taip mano Mykolo Riomerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

„Prezidento B. Obamos administracija labai daug dirbo su Paryžiaus susitarimais. D. Trumpas aiškiai sako, jog jis nori, kad JAV pasitrauktų iš Paryžiaus susitarimų [Rinkimų dieną šį pažadą D. Trumpas panaikino iš savo internetinės svetainės – LRT.lt]. Pats D. Trumpas apskritai yra kalbėjęs apie tai, kad globalaus atšilimo teorija, koncepcija yra kinų išradimas, norint JAV įmones padaryti mažiau konkurencingomis. Jo noras tiek išeiti iš Paryžiaus susitarimų, tiek nutraukti finansavimą Jungtinių Tautų programoms, susijusioms su visuotiniu atšilimu, atrodo, visiškai keistų diskursą, kurį vykdė B. Obama ir jo administracija“, – atkreipia dėmesį R. Urbonaitė.

D. Trumpas teigia, kad nėra jokių visuotinio atšilimo įrodymų. Tačiau filme „Prieš tvaną“ kalbantis Majami Bičo meras Philipas Levine`as tokius skeptiškus žmones kviečia atvykti į jo kurortą, kad šie savo akimis pamatytų, kas iš tikrųjų vyksta.

„Pas mus vyksta vadinamieji saulėtos dienos potvyniai. Įsivaizduokite, graži saulėta diena, o staiga matote, kad į gatvę ima plūsti vanduo. Kai jūros lygis kyla, vanduo pasiekia paplūdimį ir plūsta į mūsų gatves per kanalizaciją. [...] Pradėjome statyti pompas. Jas statome per visą pakrantę. Per didžiausią potvynį reikėdavo kanojų“, – sako P. Levine`as.

Kelių aukštinimas, kad jų nepasiektų vanduo, ir elektrinių vandens pompų įrengimas – 400 mln. dolerių vertės projektas. Pinigai, pasak P. Levine`o imami iš miesto biudžeto, todėl gyventojams buvo padidinti mokesčiai. Tai, kaip neslepia P. Levine`as, niekada nėra geras politinis sprendimas, tačiau, jo teigimu, šių investicijų turėtų užtekti 40–50 metų.

Klimato kaitą įrodinėjančiam mokslininkui grasino mirtimi

D. Trumpas, dienraščio „Miami Herald“ žurnalistės paklaustas, ar Majami Bičo valdžia, aukštindama kelius ir takus, tą daro visai be reikalo, atsakė: „Nesu linkęs tikėti į žmogaus padarytus klimato pokyčius. Tam tikros įtakos jis gali daryti, bet nemanau, kad tas poveikis toks niokojantis. Sakyčiau, kad klimato temperatūra natūraliai svyruoja aukštyn, žemyn. Taip yra metų metus. Kas yra problema, kad verslas kenčia, ir jaučiu, kaip įvairūs suvaržymai kelia didžiulius nuostolius ekonomikai, darbo vietoms ir kitoms sritims.“

Vis dėlto filme „Prieš tvaną“ kalbinamas Pensilvanijos valstijos universiteto profesorius Michaelas E. Mannas teigia, kad net 97 proc. klimatologų sutaria, jog per pastaruosius amžius klimatas sparčiai ir  pavojingai šyla. M. E. Manno komandos sudaryta pasaulio temperatūros kreivė dabar iššovusi dvigubai aukščiau už įprastą lygį.

Tie patys 97 proc. klimatologų sutinka, kad ši situacija susidarė dėl tiesioginio žmogaus įsikišimo, ypač iškastinio kuro deginimo. Būtent iškastinio kuro pramonė labai nemėgsta girdėti tokių žinių. Taip nemėgsta, kad mokslininkui net grasino mirtimi:

„Mane apšmeižė „The Wall Street Journal“ redakcinis straipsnis, televizijos kanalas „Fox News“ teigė, kad esu melagis. Taip pat man grasino mirtimi taip rimtai, kad Federalinis tyrimų biuras (FTB) net turėjo atvykti į mano įstaiga, kad ištirtų man atsiųstą voką, kuriame buvo balti milteliai. Grasino ir mano šeimai. Šie žmonės žino, kad jiems nereikia laimėti mokslinių debatų. Jiems tereikia sukiršinti visuomenę“, – sako M. E. Mannas.

Respublikonai priešinasi iniciatyvai mažinti taršą

Kaip pastebi politologė R. Urbonaitė, D. Trumpo skeptiškas požiūris į aplinkosaugos problemas nėra naujiena: daugelis valdžioje esančių respublikonų priešinosi iniciatyvoms mažinti aplinkos taršą ir varžyti tas kompanijas, kurios nesilaiko taršos standartų. Taip yra dėl to, kad iškastinio kuro pramonė nuo seno turi glaudžius ryšius su respublikonais.

„Broliai Kochai yra vieni didžiausių respublikonų finansuotojų. Kalbame ne apie šimtus tūkstančių, bet dešimtis milijonų, išleidžiamų rinkimų kampanijų finansavimui. [...] Broliai Kochai į „Forbes“ sąrašus patenka kaip vieni pirmųjų pagal turimus turtus. Kitas dalykas – daugelis ekspertų atkreipia dėmesį į tai, kad broliai Kochai finansuoja ne tik politikus, išskirtinai respublikonus, bet lygiai taip pat finansuoja ir mokslo ekspertus arba mokslo centrus, kurie neigia šios problemos egzistavimą ir tai, kad apskritai net negali būti jokio mokslo apie klimato kaitą“, – akcentuoja R. Urbonaitė.

Ji priduria – būtent iš dujų, naftos, kalnakasybos kompanijų skiriamų pinigų politinėms kampanijos 30 proc. ar mažiau atitenka demokratams. Likusieji 70 proc., o kartais ir daugiau, tvirtina R. Urbonaitė, atitenka respublikonams.

Aplinkos apsaugos agentūrai gali vadovauti klimato kaitą neigiantis asmuo

Filme „Prieš tvaną“ kiekvienos šalies gyventojai kviečiami įvairiais būdais prisidėti prie aplinkosaugos stiprinimo. Viena iš priemonių – balsuoti už tuos žmones ir partijas, kurios skatina atsinaujinančią energetiką. Panašu, kad amerikiečiai šį kartą nusprendė veikti atvirkščiai.

Nerimą aplinkosaugininkams kelia ir tai, kad, kaip rašo portalas „Scientific American“, D. Trumpas pereinamuoju laikotarpiu Aplinkos apsaugos agentūrai vadovauti parinks Konkurencingo verslo instituto atstovą Myroną Ebellį, kuris žinomas kaip vienas stipriausių ir aktyviausių klimato kaitos skeptikų. Jį organizacija „Greenpeace“ net yra įtraukusi į „nusikaltėlių prieš klimatą“ sąrašą.

Energetikos departamentui pereinamuoju laikotarpiu tikriausiai vadovaus Mike`as McKenna, kuris yra respublikonų energetikos srities lobistas. Vieni iš jo klientų – jau minėta stambi kompanija „Koch Industries“

Apžvalgininkų teigimu, laukia, švelniai sakant, „įdomūs“ ir neramūs laikai. Politologė R. Urbonaitė pastebi, kad aplinkai pavojų kelia ne tik verslo interesų paisantys politikai, bet ir abejinga visuomenė.

„Joks politikas niekada neignoruos problemos, jeigu ta problema bus labai aktuali rinkėjui. Problema turbūt ta, kad apie tai garsiai mažai kalbama. Apie tai nėra pakankamai švietimo ir nėra pakankamai orientacijos į ilgalaikę perspektyvą. Pasėtos abejonės apskritai šia problema sukūrė apatiją iš rinkėjų pusės. Jiems tai nėra įdomu ir politikai gali su šia problema elgtis, kaip tinkama jų rėmėjams. Kai kas net skaičiavo, kad iš 4,5 val. debatų šiam klausimui buvo gal apie 6 min. Puikiai suprantame, koks yra požiūris į šio klausimo svarbą“, – sako R. Urbonaitė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...