captcha

Jūsų klausimas priimtas

Energetinis skurdas Ispanijoje: nebeišgali susimokėti už vandenį, elektrą ir dujas

Ant sofos su vilnone antklode ar prie viryklės su kepure – taip žiemą Ispanijoje gyvena net 7 mln. žmonių. Kitaip tariant, net 17 proc. Ispanijos gyventojų neturi lėšų susimokėti už pagrindinių patogumų paslaugas: vandenį, elektrą bei dujas, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Ispanijos verslo naujienas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Nors pietinis klimatas nėra labai atšiaurus, beveik penktadalis Ispanijos gyventojų namuose žiemą vis tiek šąla. Šis Ispanijoje nuolat augantis reiškinys jau turi savo vardą – energetinis skurdas. Nuo 2013 m. elektra Ispanijoje pabrango 83 proc., vanduo  – 65 proc. Todėl statistika pritrenkiama – 2012 m. vien Katalonijoje elektros tiekimo įmonė „Endesa“ atjungė elektrą daugiau nei 0,5 mln. būstų.

Dėl šios priežasties Ispanijoje išpopuliarėjo naujas reiškinys – nelegalus prisijungimas prie elektros tinklų. „Aš nesijaučiu blogai nelegaliai vartodama elektrą. Gaunu bedarbės pašalpą, kuri nesiekia nė 400 eurų per mėnesį. Kaip iš tokios sumos kas du mėnesius galėčiau mokėti po 70 eurų už elektrą ir dar tiek pat už vandenį ir dujas?“ – klausia Madride gyvenanti argentinietė.

Kairiųjų partijų atstovai ir įvairios socialinės organizacijos Ispanijoje kovoja už tai, kad tuose namuose, kurių gyventojai gauna itin mažas pajamas, dėl nemokumo nebūtų atjungtas vanduo, elektra ar dujos. „Prieš troškulį, šaltį ir tamsą!“ – tokį šūkį savo svetainėje paskelbė Katalonijoje įsikūręs aljansas prieš energetinį skurdą.

Anot jo atstovų, elektros, dujų ir vandens tiekimas yra elementarios paslaugos ir teisę į jas privalo turėti visi Ispanijos gyventojai. Barselonos merė Ada Colau, pagarsėjusi kaip arši vargšų gynėja, žada didžiulėmis finansinėmis baudomis bausti  tas kompanijas, kurios atjungia paslaugas už jas susimokėti negalintiems miesto gyventojams.

Barselona turistų nebenori

Visus metus šalį kankinęs politinis nestabilumas nepaveikė pagrindinės Ispanijos pramonės: praėjusią vasarą turizmas Ispanijoje sumušė visų laikų rekordą. Analitikai net pakrikštijo šią vasarą „Ispanijos aukso amžiumi“. Jei turistai ir toliau taip įnirtingai atakuos, Ispanija turistų skaičiumi netrukus gali pralenkti net ir JAV.

Jūros, šilto klimato, gero maisto ir vyno ieškoti čia per vasarą suplaukė net 74 mln. turistų – 6 mln. daugiau nei pernai. Atostogų metu kas sekundę po 12 turistų lėktuvu atvykdavo į Ispanijos oro uostus. Daugiausia vasaros atostogas Ispanijoje renkasi vokiečiai, anglai ir rusai. Manoma, kad tokia atostogautojų banga užplūdo Ispaniją, nes ją turistai laiko saugesne šalimi už Egiptą, Turkiją, Tunisą ir Prancūziją. 

Šiose šalyse dėl džihadistų išpuolių turistinių vizitų skaičius pastaruoju metu smuko. Nors turizmas padeda pakelti šalies ekonomikos lygį, jis turi ir žalingų pašalinių efektų. Štai populiarioji Barselona nebeatlaiko milžiniško miestą aplankyti pasiryžusių turistų skaičiaus. „Tourists go home“ („Turistai, važiuokite namo“) – tokie užrašai kabo ant senamiesčio namų balkonų, o Barselonos merė Ada Colau skelbia karą nelegaliai turistams išnuomojamiems butams bei kelionių svetainei „AirBNB“. 

Mažėja bedarbių

Turistų rekordas padėjo ispanams pagaliau išsivaduoti iš ilgą laiką  20 proc. viršijusio bedarbių skaičiaus. Po sėkmingos vasaros nedarbo rodikliai pagaliau nukrito iki 18,5 proc., ko Ispanija nematė nuo 2009 m.

Antrai kadencijai spalio 30 d. Ispanijos Kongreso išrinktas ministras pirmininkas Mariano Rajoy didžiuojasi tokiu pasiekimu ir tvirtina, kad nukritęs nedarbas rodo, jog Ispanija ekonomiškai atsigauna. Profesinės sąjungos prieštarauja tokiam pareiškimui argumentuodamos, kad  nedarbas buvo tik sezoninis ir po vasaros vėl išaugs. Profesinių sąjungų vadai pabrėžia, kad darbo sąlygos Ispanijoje prastėja ir nuolat daugėja laikinųjų darbo sutarčių. 

Odisėja buto beieškant

Neseniai Katalonijos dienraštis „Ara“ paskelbė, kad Barselonoje beveik nebeįmanoma išsinuomoti gyvenamojo būsto. Kainos – milžiniškos, paklausa – didžiulė, o butų trūksta. Todėl, kai į  nekilnojamojo turto agento rankas pakliūva tuščias butas, jis yra tikras, kad po 12 valandų butas jau bus išnuomotas.

Tuomet prie nuomojamo buto driekiasi eilės desperatiškai nusiteikusių ieškotojų. Jiems siūlomos sąlygos bus prastos, o kaina – milžiniška. Bet taisyklė tokia – „nenori – nereikia, išnuomosiu kitam“. Pamažu Barselonoje buto ieškantys žmonės nusileidžia savininkų diktatui ir praranda viltį už gerą kainą išsinuomoti nuostabų kampelį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...