captcha

Jūsų klausimas priimtas

Programuotojai ragina žaisti: tai natūraliausias mokymosi būdas

Žaidimas žmonėms yra pats natūraliausias mokymosi būdas, LRT RADIJUI sako programuotojas Darius Ašeriškis. Anot jo, žaidžiant pavyksta pasiekti geresnių rezultatų negu tiesiog bandant kažko išmokti. Su tuo sutinka įmonės „TinyLab Productions“ įkūrėjas Artūras Šlajus. Jo teigimu, žmonėms taip pat būdinga ir kurti taisykles, kurių visi turi laikytis, kad tikslai būtų pasiekti.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Norint sulieknėti sportą siūlo sužaidybinti

Anot A. Šlajaus, žaidimai gali padėti lavinti įvairius įgūdžius. „Strateginiai žaidimai, „tycoon“ tipo žaidimai, kuriuose turi sukurti, pavyzdžiui, savo transporto sistemą ar kokį nors pasilinksminimų parką, manau, netiesiogiai padeda lavinti planavimo įgūdžius, padeda išmokti numatyti į priekį. Tai po to gali padėti ir profesiniame gyvenime“, – įsitikinęs A. Šlajus.

Pastaruoju metu žaidimų naudą galima pajusti ir kitaip, kur kas konkrečiau. Pasaulyje populiarėja vadinamasis sužaidybinimas – įvairių žaidimų elementų perkėlimas į kasdienį gyvenimą. Sunku prisiversti sportuoti, mokytis ar laikytis darbo grafiko? O kam lengva? Tačiau, jei ta pati užduotis bus pateikta žaidimo forma, žmogus pasieks kur kas geresnių rezultatų.

Pavyzdžiui, už kiekvieną išspręstą matematikos uždavinį kompiuteryje ar mobiliojoje programėlėje mokinys gauna taškų, pakyla į naują lygį ar pelno kitokių virtualių apdovanojimų. Tai visai kaip herojai kompiuteriniame žaidime. Kaip teigia A. Šlajus, šis paprastas metodas – „vykdyk užduotis, gauk prizų“ – išties veikia.

„Pavyzdžiui, žmogus nori numesti svorio. Žmonės pabando ir sako – ai, man reikia prisiversti, man sportas nelabai patinka. Tačiau, jeigu sportą sužaidybini, pavyzdžiui, pradedi sekti savo svorį ar svarmenų, kuriuos pakeli sporto salėje, svorį, jeigu pradedi sekti, kiek nubėgai, per kiek laiko tai padarei, tada imi matyti tuos skaičius, įsijungia psichologinė grandinė, kuri sako – žiūrėk, tu kažką darai, galbūt tau tai nėra labai malonu, bet tu matai rezultatą. Iš to kažką gauni, kažkokį apdovanojimą. Iš esmės tai ir pavirsta žaidimu“, – aiškina A. Šlajus.

Anot jo, tada žmogus į sporto salę eina ne dėl to, kad jam labai patinka sportuoti, bet dėl to, kad pamatytų didesnį skaičiuką. Rezultatas, tikina A. Šlajus, galiausiai būna teigiamas – žmogus sportuoja, nors kitu atveju jau seniai šią veiklą būtų metęs.

Žaidimas paskatino pasiekti geresnių rezultatų

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) studento programuotojo D. Ašeriškio, žaidimams būdingus elementus – taškus, ženklelius, reitingavimą – galima taikyti įvairiose srityje. D. Ašeriškio, šiuo metu rašančio daktaro disertaciją apie sužaidybinimą, teigimu, šie elementai dabar labai populiarūs ir yra gausiai naudojami.

Paklaustas, kokie sėkmingiausi tokio metodo pavyzdžiai, D. Ašeriškis pasakoja apie internetinę kalbų mokymosi programą „Duolingo“. Skaityti žodyną ir „kalti“ teoriją daug kam nuobodoka, bet spręsti testus ir vykdyti vis naujas užduotis – jau kas kita.

„Šiuo metu itin populiari „Duolingo“ sistema, kuri leidžia vartotojams mokytis kitų užsienio kalbų. Ji išnaudoja tikrai daug žaidimų elementų, kurie taikomi dabartiniuose mobiliuosiuose žaidimuose. Ši sistema tikrai rodo gerus, pozityvius rezultatus. Žmonės labai įsitraukia, labai naudojasi ta sistema, grįžta prie jos kiekvieną dieną, lygiai taip pat, kaip jie grįžta į žaidimus“, – sako D. Ašerskis.

Anot jo, „Duolingo“ galima palyginti ir su didelio populiarumo sulaukusiu žaidimu „Candy Crush“: „Šis žaidimas kiekvieną dieną tau primena, kad reikia apsilankyti, už kiekvieną apsilankymą duoda papildomų taškų. Lygiai taip pat „Duolingo“ programėlė kiekvieną dieną tave pakviečia pasimokyti, praleisti 10–15 minučių, mokantis užsienio kalbos.“

D. Ašeriškis su komanda sukūrė sužaidybintą kompiuterinio programavimo užduočių programą, kuri, kaip jis sako, jau atnešė gerų rezultatų. „Moksleivius kvietėme mokytis programavimo. Jiems pasiūlėme neprivalomą veiklą, kuri buvo sužaidybinta, t. y. papildomas mokymasis buvo sužaidybintas“, – pasakoja D. Ašeriškis.

Pasak jo, buvo bandoma pasitikrinti, kas nutiks, jei į bendrą mokymosi sistemą bus įtraukti žaidimams būdingi elementai: ženkleliai, taškai, pirmaujančiųjų lentelės ir kt. „Norėjome pasižiūrėti, ar tai paskatins moksleivius daugiau mokytis papildomai. Pastebėjome, kad tie, kurie susidomėjo, papildomai mokėsi ir dirbo su ta sužaidybinta sistemos dalimi, pasiekė geresnių rezultatų galutiniame vertinime“, – sako D. Ašeriškis.

Sužaidybinimą naudoja ir prekybos centrai

Kodėl žaidimai nepraranda populiarumo, o jų savotišką atšaką – sužaidybinimą – įvairiose srityse išbando vis daugiau žmonių? Lietuvių įmonės „TinyLab productions“ įkūrėjas A. Šlajus mano, kad žmonėms tiesiog patinka susikurti tam tikras taisykles ir, jų besilaikant, siekti tikslų.

„Kas yra žaidimas pagal apibrėžimą? Žaidimas yra tikslo siekimas, apribojant save tam tikromis taisyklėmis, kurių susitariame laikytis. Pavyzdžiui, krepšinis. Kodėl krepšinyje reikia mušinėti kamuolį į žemę, kai bėgi? Kodėl negalima jo tiesiog neštis? Kaip ir nėra objektyvios priežasties, bet mes sukūrėme taisyklę, susitarėme, kad reikia mušinėti kamuolį į žemę. Kodėl mes ją sukūrėme? Todėl, jog norime, kad žaidimas būtų įdomesnis. Kai mušinėji kamuolį, tau sunkiau bėgti, yra galimybė, kad galbūt kažkas iš tavęs tą kamuolį atims“, – aiškina A. Šlajus.

Programuotojas D. Ašeriškis priduria, jog žaidimai – neatskiriama žmogaus egzistencijos dalis, tad natūralu, kad vienokia ar kitokia forma galime žaisti kasdienybėje.

„Jeigu pažiūrėtume iš šalies, vaikai mokytis pradeda būtent žaidimo forma. Dėl to netgi galėčiau teigti, kad tai žmonėms yra pats natūraliausias mokymosi būdas, nes mes mokytis ir susipažinti su pasauliu vaikystėje pradedame per žaidimus. Manau, kad tai – žaisti žaidimus – netgi yra dalis mūsų normalios būties“, – tvirtina D. Ašeriškis.

Galbūt kai kurie manote,  kad sužaidybinimo tema jums tolima. Tačiau prisiminkite, ar esate prekybos centre pasinaudoję akcija „pirk du, o trečią gauk dovanų“? Ar esate ieškoję prizo po gėrimo kamšteliu? Ar pirkę tik tas prekes, už kurias kasininkai duoda žaisliuką? O gal rinkote lipdukus, kad paskui galėtumėte perpus pigiau nusipirkti puodų rinkinį? Visa tai – apsipirkinėjimas su žaidimo elementais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...