captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kokius užkandžius reikėtų valgyti darbe

Vakarienę valgyti galima tuomet, kai dieną maitinamės tinkamai, bet turintieji sveikatos problemų vakare neturėtų rinktis sūrios žuvies. Taip LRT RADIJUI sako sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė. Anot jos, dauguma iš mūsų ne tik netinkamai valgome, bet ir geriame žaliąją arbatą – nenorint perdozuoti kofeino, žoleles užpilti reikia kelis kartus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Kaip paprastai jaučiasi žmogus, visą dieną dirbdamas ir užkandžiaudamas?

– Kaip jaučiasi, žino kiekvienas iš mūsų. Darbų daugėja, atsiranda lėtinis nuovargis, energijos stoka, ypač – antroje dienos pusėje. Netinkami užkandžiai dažnai labai kaloringi, tačiau jie ir skatina alkį. Tad kuo daugiau jų valgome, tuo daugiau valgyti norime. Tai sukelia nutukimą ir su tuo susijusias ligas. Ypač alkani žmonės būna vakare, nors, suskaičiavus per dieną gautas kalorijas, valgyti vakare lyg ir nereikėtų. Vakarienę valgyti galima tuomet, kai dieną maitinamės tinkamai.

– Amerikiečių mokslininkai išskyrė dešimt produktų, kuriuos reikėtų valgyti mažai judantiems žmonėms. Patariama vartoti daug uogų. Kuo jos ypatingos?

– Uogose yra labai daug antioksidantų, ypač laukinėse – mėlynėse, spanguolėse, bruknėse ir t. t. Taip pat ir natūraliai užaugintose mūsų soduose – tai agrastai, serbentai ir pan. Kiekviena uoga yra kitokios spalvos, o tą spalvą suteikia skirtingas antioksidantas. Dėlto reikėtų valgyti skirtingas uogas.

Antioksidantai – medžiagos, kurios padeda organizmui susidoroti su tuo, ką blogo jam padarome. Galbūt kvėpuojame netinkamu oru, suvalgome ką nors prasto, organizme įvyksta uždegiminiai procesai. Antioksidantai padeda su visu tuo susitvarkyti.

– Kaip valgyti uogas – ar reikia jas dėti į košes?

– Kai kurie gali dėti į košes, jiems tai virškina, bet kitiems sukelia pilvo pūtimą. Dažnai su uogomis į košę dedama ir cukraus, tada tai  paverčiama desertu. Jei uogos rūgščios, rekomenduočiau jas sumaišyti su saldžiais vaisiais. Arba įsidėti į jogurtą, valgyti su varške.

– Mokslininkai rekomenduoja valgyti riešutus ir riebią žuvį. Kiek mums naudingi šie produktai?

– Riešutai, taip pat alyvuogių aliejus, riebi žuvis ir linų sėmenys turi antiuždegiminių savybių. Riešutus rekomenduoju valgyti per pavakarius, tačiau nedaryti klaidos ir nevalgyti kepintų. Didžioji dalis naudingų medžiagų kepintuose riešutuose būna suirusios, išskyrus – žemės riešutuose. Reikėtų valgyti nesūdytus, nekepintus ir neaplietus šokoladu riešutus. Jų suvalgyti galima apie 20–40 gramų. Dideliam vyrui galima ir 50 gramų, moteriai rekomenduojama 20 gramų. Kiekis svarbus, nes tai – kaloringi produktai.

Kodėl riešutai rekomenduojami per pavakarius? Tai ypač gerai, nes suteikia sotumo jausmą ir iki vakarienės nepraalkstama. Tuomet galima ją ramiai pasigaminti, suvalgyti ir nepersivalgyti. Riešutai gali padėti tiems, kurie valgo mažai vaisių ir uogų. Jei su vaisiumi ar uogomis suvalgomas vienas ar du riešutai, jausmas visiškai kitoks, atsiranda alkio jausmas.

Kalbant apie riebią žuvį, silkė yra vertingesnė, nes turi daugiau omega 3 nei lašiša. Be to, ji pigesnė. Reikia prisiminti, kad rūkytas produktas turi kancerogeninių medžiagų ir jie nerekomenduojami. Riebi žuvis suteikia omega 3, tai – labai stiprus priešuždegiminis elementas, skatinantis smegenų veiklą, svarbus smegenų ląstelėms ir nervinei sistemai.

– Kada reikėtų valgyti riebią žuvį – pietums ar vakarienei?

– Jei valgoma sūdyta žuvis, tai priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės. Žmogui, turinčiam problemų su širdimi, inkstais, padidėjusiu kraujospūdžiu, žuvį reikėtų valgyti dieną. Tuo metu esame aktyvesni, geriame daugiau skysčių, viskas puikiai susidėlioja. Jei sūdyta žuvis valgoma vakare, gali užsilaikyti skysčiai ir kitą dieną kilti sveikatos problemų.

Jei sveikatos problemų nėra, žuvį drąsiai galima valgyti ir vakare, taip pat – net ryte. Pavyzdžiui, sotus sumuštinis iš pilno grūdo duonos, pomidoro, salotos lapo ir riebios žuvies suteiks daug naudingų medžiagų.

– Amerikiečių mokslininkai dar mini ananasus, alyvuogių aliejų, avokadus.

– Ananasai daug kur vertinami kaip turintys medžiagų, deginančių riebalus. Aš į tokius dalykus žiūriu atsargiai. Juk jei mityba netvarkinga, suvalgius ananasą riebalai nesudegs. Svarbus ir bendras kontekstas.

Kalbant apie priešpiečius, rekomenduoju valgyti vaisius, rinktis sezoninius. Nebūtina būti specialistu, užtenka nueiti į parduotuvę ir pažiūrėti, kokių vaisių daugiausiai – toks ir sezonas. Svarbiausia valgyti juos skirtingus, dėl jau minėtų antioksidantų.

Avokadas – labai puikus priedas ir į salotas, ir į grūdų košę, ant sumuštinių. Nedidelį jo kiekį galima suvalgyti pavakariams. Reikėtų stengtis kuo ilgiau palaikyti avokadą burnoje. Kai riebūs produktai būna burnoje, į smegenis siunčiamas signalas ir taip ir gaminasi laimės hormonas. Dėl to daug žmonių ir mėgsta riebų maistą. Tačiau reikia žinoti, kad riebus maistas suteikia tą efektą tik tol, kol būna burnoje.

– Tarp rekomenduojamų produktų minima ciberžolė. Kas joje ypatingo?

– Ciberžolė gerina virškinimą, ypač šaltuoju sezonu. Taip pat padeda grožiui ir yra stiprus antioksidantas. Mums, lietuviams, nauji skoniai ne visuomet patinka. Ciberžolė puiki tuo, kad neturi intensyvaus skonio, bet suteikia nuostabią geltoną spalvą, turi begalę naudingų savybių.

– Labai giriamas česnakas. Kokios gerosios jo savybės?

– Dėl česnako vyrauja kontroversiškos nuomonės. Vieni yra už jį, kiti prieš. Česnakas turi daug intensyvių eterinių aliejų, suteikiančių efektą. Kartais česnakas vadinamas natūraliu antibiotiku. Vartojant jį, reikėtų atsižvelgti į savo organizmą. Svarbu pajusti, kaip jaučiamės jo pavalgę. Kai kurie žmonės česnako nevirškina, tuomet nebūtina jo valgyti dėl to, kas sveika. Česnako viduryje yra tokia šerdelė ir kartais, ją išėmus, poveikis tampa daug lengvesnis. Siūlau tai pabandyti.

– Koks yra vaistinių žolelių galiojimo terminas ir koks jų veiksmingumas?

– Labai skirtingai. Kai kurios žolelės galioja metus, kai kurios – dvejus ar trejus. Vieno atsakymo nėra. Skiriamas ir jų rinkimo laikas, kada būna geriausias efektas ir pan. Žolelių arbatos taip pat stiprus antioksidantas. Jei žmogus nori gerti arbatą dėl malonumo, o ne ligos, reikia kai ką žinoti. Pavyzdžiui, ramunėlių arbatos galima išgerti vieną puodelį per dieną. Jei arbatos norima dar, reikia rinktis mėtas ar čiobrelius. Vaistažolių arbatos galima gerti vieną puodelį, kitu atveju, ji ims veikti kaip vaistas ir gali pradėti veiki net atvirkščiai.

– Daug gerų dalykų žinome apie žaliąją arbatą. Kiek rekomenduojama išgerti jos?

– Yra daug niuansų. Kai kurie neteisingai ją užpliko naudodami verdantį vandenį. Reikia ne užvirusio, o apie 90 °C. Kai užplikoma arbata, žmonės geria pirmąjį jos užpylimą, kuris turi būti nupilamas ir nevartojamas. Kultūrose, kuriose žalioji arbata svarbi nuo senų laikų, užplikomos tos pačios žolelės ir vėl geriama.

Kai mes kaskart geriame naują ir pirmą užpylimą, gauname tam tikrų nereikalingų medžiagų, daug kofeino. Galima perdozuoti kofeino ne geriant kavą, o žaliąją arbatą. Tačiau pirmiausia reikia išmokti ją gerti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...