captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos universitetams siūlo sėkmingą Suomijos pavyzdį

Kiekvienas universitetas Seime turi savo prietelių – atstovą, kuris iš paskutiniųjų stengiasi, kad viena aukštoji mokykla nebūtų prijungta prie kitos. Taip LRT RADIJUI sako žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas. VDU rektorius, profesorius Juozas Augutis teigia, kad mechaniškas universitetų jungimas vertės neturi, reikia turėti tikslą ir gerinti sritis, kurių kokybė stipriai nukritusi. Anot G. Serafino, dėmesį reikėtų atkreipti į Šiaurę, kur susijungimai jau įvykdyti sėkmingai, o sujungti universitetai užkopia į geriausiųjų reitingus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pritraukė daug užsienio studentų

LRT RADIJO korespondentė Rūta Kupetytė sako, kad Suomijoje esantis Aalto universitetas, kurio pavyzdžiu tikimasi sekti Lietuvoje, yra labai jaunas. „Jis įsteigtas prieš šešerius metus, sujungus tris nekonkurencingas aukštąsias mokyklas. Šis universitetas užima 115 vietą pasaulyje. Suomijoje šis jungimosi procesas vyksta jau kelerius metus ir iš 21 aukštosios mokyklos likę 15“, – tvirtina korespondentė.

Pasak R. Kupetytės, toks procesas vyksta visoje Europoje, tačiau lyderės – Danija ir Suomija. Žurnalistės tikinimu, Aalto universitete yra nemažai lietuvių: „Daugiausia tai doktorantai. Apskritai, po susijungimo Suomijos universitetai pritraukė labai daug užsienio studentų. Aalto universitete trečdalį visų studentų sudaro užsieniečiai.“

R. Kupetytė pasakoja bendravusi su Aalto universitete besimokiusiu lietuviu Povilu Valiauga. „Jis teigė, kad Suomijoje taip pat buvo pasipriešinimas jungimui, tik kalbama, kad tai praėjo visai gražiai. Po visko matomos geros perspektyvos“, – teigia žurnalistė.

Pirmenybė teikiama studijuojantiems

P. Valiaugos teigimu, studijuodamas inžineriją KTU jis suprato norintis pakeisti kryptį ir įgyti kitokių žinių: „Norėjau įgyti šiek tiek verslo vadybos, dizaino žinių, Aalto universitetas turėjo tam tinkamą programą. Universitetas buvo susikūręs vos pusę metų prieš tai, kai atvažiavau aš, tai buvo eksperimentas ir išbandymas.“

Pasak P. Valiaugos, kad ir kas vyksta Aalto universitete, studentai ten visuomet svarbiausi. „Aalto turi tokį posakį – „student comes first“. Tai reiškia, kad studentas visuomet svarbiausias, o dėstytojai ir personalas jį palaiko ir skatina ką nors daryti, ieško galimybių padėti“, – dalijasi patirtimi pašnekovas.

Paklaustas, ar Lietuvos aukštosioms mokykloms reikia jungtis, P. Valiauga teigia, kad mokyklų reiktų mažiau, bet svarbu ir kelti jų studijų kokybę: „Kai kurios mokyklos turėtų susijungti, tačiau negaliu pasakyti, kurios konkrečiai.“

Pokyčiai vyksta, bet jų nedaug

Kalbant apie aukštąjį mokslą, Lietuvoje tam tikri pokyčiai taip pat vyksta, negalima sakyti, kad sėdime pelkėje, LRT RADIJUI sako G. Sarafinas. Jo teigimu, per pastaruosius dvejus metus matėme kelis pokyčius: „Pavyzdžiui, prie Vilniaus universiteto (VU) prisijungė Tarptautinė verslo mokykla. Tai reiškia, kad yra vienu universitetu mažiau. ISM vadybos ir ekonomikos universitetą įsigijo Kauno technologijos universitetas (KTU). Nors šiandien jis dar savarankiškas, sąsaja atsiras.“

G. Sarafinas tvirtina, kad šiuo metu diskutuojama apie KTU susijungimą su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU). Kalbos, anot jo, materializuojasi ir iki maždaug 2020 m. iš kelių universitetų liks vienas.

 „Kaip žinome, Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) stulbinamai nukraujavo – nuo 12 tūkst. iki 4 tūkst. studentų. Jis sumažėjo tris kartus ir nusprendė jungtis prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), lįsti po jo sparneliu. Taigi tai dar vienas junginys“, – aiškina G. Sarafinas.

Kaip tikina G. Sarafinas, reikia turėti omenyje ir tai, kad Lietuvoje nemažai privačių aukštųjų mokyklų, ypač kolegijų: „Joms jungimasis negresia, nes privačios aukštosios mokyklos pačios nuspręs, ko nori. Visi gali įsteigti naują, privačią kolegiją, pasikviesti kiek norisi studentų, jei tik pavyks išgyventi, klestėti.“

Universitetų susijungimai, kaip aiškina G. Sarafinas, įvykdyti į šiaurę nuo Lietuvos. „Pastaruosius septynerius metus mūsų šalyje nieko panašaus nėra, nes universitetai neturi tokio intereso. Kiekvienam norisi būti savarankišku ir kiekvienas universitetas Seime turi savo prietelių, atstovą, kuris iš paskutiniųjų stengiasi, kad aukštoji mokykla nebūtų prie nieko prijungta“, – sako pašnekovas.

Jis teigia neabejojantis, kad taip bus ir po šių Seimo rinkimų: „Dabar minimi keli kandidatai į švietimo ministro postą. Vienas jų – labai didelis reformatorius. Jei jis ateis, tikrai įvyks lūžis. Tačiau, jei ateis tam tikri su sovietmečiu susiję žmonės, ir toliau plauksime pasroviui, universitetų mažės labai lėtai.“

Mano, kad reikia turėti tikslą

Lietuvos studentų sąjungos vadovas Paulius Baltokas tvirtina, kad universitetai susideda iš trijų komponentų. „Turi būti pakankamai gerų studentų, studijuojančių gerus dalykus. Taip pat – dėstytojų, mokslininkų, doktorantų, kurie atliktų tyrimus ir dėstytų. Galiausiai, turi būti administracija, kuri tvarkytųsi protingai“, – aiškina pašnekovas.

Jei viena iš dalių veikia netinkamai, kaip sako P. Baltokas, krinta studijų kokybė. Tačiau esmė, anot jo, yra ne universitetų susijungimas: „Reikia turėti tikslą, kokio universiteto norime. Kai jungėsi Aalto universitetas, tikslas nebuvo vien tarptautinis reitingas. Tikslas buvo tarptautinis universitetas su tokiais studentais. Jei tokį tikslą turėsime ir Lietuvoje, galėsime drąsiai žengti tuos žingsnius.“

VDU rektorius, profesorius Juozas Augutis, paklaustas, ar universitetų sujungimas padėtų, sako, kad pats sujungimas pridėtinės vertės nekuria. „Tai neturi vertės, jei daroma mechaniškai, tik fiziškai. Tačiau turint tikslą ir idėją, kaip pakelti studijų kokybę, galima tai pasiekti. Lietuvoje yra sričių, kuriose kokybė neleistinai nukritusi. Viena jų – mokytojų rengimas“, – aiškina pašnekovas. Ano jo, universitetams reikėtų imtis iniciatyvos ir sukurti naujos kokybės mokytojų rengimo sistemą.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...