captcha

Jūsų klausimas priimtas

Saugumą keliuose užtikrintų autonominiai automobiliai

Jeigu eismas ir visi automobiliai būtų autonominiai, saugumas keliuose artėtų prie 100 proc. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros docentas Vidas Žuraulis. Anot žurnalisto Ramūno Fetingio, manoma, kad maždaug 2020-aisiais autonominiai automobiliai bus visiškai paruošti naudoti.  
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Išbandyti jau prieš porą metų

Pirmieji žmonės autonominį „Google“ automobilį, būdami ne įmonės darbuotojais, išbandė jau daugiau nei prieš porą metų. Vairo laikyti jiems nereikėjo, automobilį labai tiksliai valdė autonominė sistema. Tokiomis „Google“ transporto priemonėmis Jungtinėse Amerikos Valstijose nuvažiuota daugiau nei 2 mln. kilometrų. Tiesa – griežtai prižiūrint vairuotojui, kuris, jei prireiktų, perimtų valdymą.

V. Žuraulis, paklaustas, kaip veikia autonominis automobilis, sako, kad jį valdyti – nesudėtinga: „Nesunku valdyti pavaras, vairą, pedalus, o į tai, kaip tą valdymą organizuoti, turėtų gilintis informatikai ar informacinių sistemų specialistai.“

V. Žuraulio teigimu, tokiuose automobiliuose veikia jutiklinė sistema – tai sensoriai, stereokameros, lazeriniai ultragarso, infragarso radarai, linarai ir pan. „Tai sistemos, kurios fiksuoja mūsų aplinką. Reikia paminėti ir komunikacijos duomenis, kuriuos būtina surinkti. Turint visą informaciją, algoritmas pradeda veikti, ima siųsti signalą į valdymo įtaisus. Tam, kad būtų galima valdyti pavarą, vairą, signalus ir pan., taip atstojant vairuotojo veiksmus“, – aiškina pašnekovas.

Gamintojai ir vyriausybė nesutaria

Autonominius automobilius bando ne tik „Google“, tuo aktyviai užsiima ir kompanija „Apple“, automobilių gamintojos „Ford“, „Tesla“, „Audi“, „Mercedes“ ir kt. Pasak žurnalisto, laidos ,,Autopilotas“ vedėjo R. Fetingio, kompanijos skuba ne veltui – praėjusią savaitę Didžiojoje Britanijoje, netoli Londono esančiame miestelyje, pėsčiųjų zonoje buvo paleista 40 savaeigių automobilių.

R. Fetingis tikina, kad daugybė automobilių gamintojų į autonominius automobilius investuoja labai daug pinigų: „Dauguma mano, kad maždaug 2020-aisiais tokie automobiliai bus visiškai paruošti naudoti. Visi gamintojai stengiasi įšokti į tą traukinį pirmieji.“

Kol kas gamintojams pradėti prekybą visiškai autonominiais automobiliais, anot R. Fetingio, trukdo dar nesukurta teisinė bazė. „Visas pasaulis dabar žvelgia į Kaliforniją, kur turėtų būti priimtas pirmas normalus įstatymas. Jis dabar svarstomas, vyksta diskusijos. Vyriausybė nesutaria su automobilių gamintojais dėl vieno dalyko“, – teigia pašnekovas.

Žurnalisto tvirtinimu, nesutariama dėl to, kad automobilių gamintojai sako prisiimsiantys atsakomybę, jei kažkas atsitiks, o vyriausybė su tuo nesutinka: „Kaip teigia vyriausybė, atsakomybę už viską turi prisiimti automobilio savininkas, kitaip – automobilio valdytojas. Vienintelė principinė įstatymo leidėjų sąlyga – kad automobilyje sėdintis žmogus bet kuriuo metu perimtų valdymą.“

Tai reiškia, sako R. Fetingis, kad automobilio valdytojas turi sėdėti prie valdymo prietaisų ir būti pasiruošęs reaguoti į bet kokį įvykį. O automobilių gamintojai mano, kad galbūt nereikia gaminti vairo, pedalų, gal užtektų vos vieno mygtuko.

Autonominiai automobiliai užtikrintų didesnį saugumą

Pasak autonominius automobilius gaminančios „Google“, 94 proc. avarijų šalyje įvyksta dėl žmogiškųjų veiksnių. Pasak V. Žuraulio, avarijų pavyktų išvengti tam tikrais būdais taikant autonomines sistemas. „Jeigu visi automobiliai būtų autonominiai ir jei visas kelių eismas būtų autonomiškas, būtų tikrai saugu – saugumo koeficientas artėtų prie 100 proc.“, – įsitikinęs pašnekovas.

Tačiau, priduria V. Žuraulis, tai nėra visai realu iš karto, turi būti tam tikri pereinamieji etapai, o juose kilsiantys uždaviniai inžinieriams, informatikams ar programuotojams – rimti. Anot pašnekovo, visiškas saugumas taptų pasiekiamas sukūrus atskirą kelių infrastruktūrą, jei, pavyzdžiui, tarp Vilniaus ir Kauno turėtumėme atskirą kelio juostą autonomiškai valdomiems automobiliams. Tada jie puikiai susitvarkytų ir tų žuvusiųjų ar sužeistųjų ten būtų labai mažai.

Kaip teigia V. Žuraulis, kai į įvykį įsikiša eismo dalyvis, t. y. žmogus, jo sprendimai nėra pagrįsti vien tik loginiais algoritmais. Žmogus, anot jo, gyva būtybė, tad kompiuteriui jį suprasti gerokai sudėtingiau, reikia platesnio ir sudėtingesnio algoritmo.

Autonominiai vilkikai – netolima ateitis

Epizodas iš 10-ojo legendinio animacinio serialo „Simpsonai“ sezono, sukurto 1999-aisiais, rodo, kaip Houmeris įsipareigoja laiku pristatyti krovinį į kitą miestą. Norėdamas neužmigti, jis suvartoja daug energiją skatinančių vaistų, tačiau, vilkikui sukant ties skardžiu, užmiega. Houmerį ir jo sūnų Bartą išgelbsti autonominė sistema, kuri sunkvežimį nuvairuoją į reikalingą vietą.

Šis vaizdas atrodė labai neįtikėtinai, tačiau ir JAV, ir Europos kelius jau bando autonominiai „Volvo“ vilkikai. V. Žuraulis įsitikinęs, kad tai nėra labai tolima ateitis. „Vilkiko vairavimas arba krovinių transportavimas pakankamai mechanizuotas, automatinis procesas. Dabar yra išbandomos vilkikų kolonos, kai per  tam tikrą atstumą sekamas pirmasis vilkikas“, – aiškina jis.

V. Žuraulio nuomone, tos transporto sferos, kur yra mažai laisvės ir užduotis konkreti, greičiausiai perims autonomines sistemas. Jis teigia, kad apie darbo jėgų perskirstymą logistikos specialistams arba transporto įmonėms reikia galvoti jau dabar.

Perspektyvą mato ir žemės ūkyje

Anot R. Fetingio, autonomines sistemas lengvai galima diegti viešajame transporte, taip pat – žemės ūkyje: „Japonai olimpiados metu pasiryžę pristatyti autonominius taksi automobilius ir autonominį viešąjį transportą dalyviams, žurnalistams ir svečiams. Manau, kad tai bus pirmas didelis veiksmas. Tai yra ir daug lengviau, nes daugelyje miestų autobusai turi savo eismo juostas, važiuojama daug  ramiau, o technologija beveik tokia pati.“

Didelių perspektyvų, anot R. Fetingio, galima įžvelgti ir žemės ūkio transporte. „Pavyzdžiui, autonominiam daiktui nuimti javus yra labai paprasta. Jau dabar atliekami eksperimentai, kai naudojamos GPS koordinatės ir traktorius sau dirba“, – svarsto pašnekovas.

Įsivaizduoja oro transportą, kuriame nebūtų grūsčių

V. Žuraulis, paprašytas įsivaizduoti autonominių sistemų ateitį, sako įsivaizduojantis, kad po kokių dešimties metų kasdienis važiavimas pasikeis: „Pavyzdžiui, važiuodamas į darbą, įprastos kelionės metu, galėsiu nesivarginti prie vairo, bet automobilyje atlikti tam tikrus darbus kaip keleivis. Vairavimas tuomet liktų kaip malonumas – tam tikromis kelio sąlygomis arba uždarose teritorijose. Pats važiavimas taptų visiškai automatizuotas, tai nėra didelė fantastika.“

Pasak V. Žuraulio, autonominiai automobiliai pradės važinėti ir Lietuvoje. „Vilniaus Gedimino technikos universitete atliekame tiek teorinius, tiek praktinius autonomiškų sistemų bandymus, analizuojame tam tikras sistemas. Į Lietuvą tai ateis – gal vėluojant, o gal ne, nes tai priklauso ne nuo automobilių pramonės, o informacinių technologijų, kurios greitai keičiasi“, – svarsto pašnekovas.

Žurnalistas R. Fetingis ateities transportą sako įsivaizduojantis ore: „Visas transporto priemonių grūstis išspręstų paprastas dalykas – reikia keltis į orą. Ten nėra kelių, yra daugybė vietos ir, viską sudėliojus, oro transportas veiktų kaip dabar.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...