captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas pasikeis įsigaliojus naujai dantų protezavimo tvarkai

Kaune dantų protezavimo gali tekti laukti 2–3 metus, o Panevėžyje 5–7, tačiau tikimasi, kad nauja tvarka tokias eiles sutrumpins. Taip LRT RADIJUI sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė. Anot jos, pasikeitimai aktualūs pakeitusiems gyvenamąją vietą ar norintiems atidėti protezavimą, naujovės palies ir vaikus.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Kokių privalumų gyventojams suteiks nauja dantų protezavimo tvarka?

– Taip, nuo lapkričio 1-osios keičiasi dantų protezavimo tvarka, o pasikeitimų gana nemažai. Jie leis pacientams greičiau gauti paslaugas, pagerės ir paslaugų prieinamumas. Numatyta daug pakeitimų asmenims, kurių apatinis bedantis žandikaulis ketvirto, penkto ir šešto dantų srityje yra mažesnis nei 12 mm. Jiems nebereikės vykti į tretinio lygio įstaigas, esančias tik Vilniuje ir Kaune. Galima bus gauti paslaugas įstaigose, kurios arčiau namų – ir Klaipėdoje, ir Panevėžyje, ir Šiauliuose. Juk norint gauti gydytojo išvadą dėl dantų protezavimo brangesnei sumai, reikėdavo vykti į Vilnių ar Kauną.

– Kokiems žmonėms reikėdavo gauti tokią gydytojo išvadą?

– Įprastai šios išvados nereikia, užtenka apsilankyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientas užregistruotas pas gydytoją odontologą. Jei gydytojas nustato, kad pacientas atitinka keliamus reikalavimus ir jam reikalingas dantų protezavimas, pacientas toje pat įstaigoje parašo prašymą, kad patektų į eilę. Įstaiga nusiunčia prašymą į teritorinę ligonių kasą ir asmuo įtraukiamas į eilę. Po mėnesio jis gauna pranešimą, kad yra įtrauktas į tam tikros savivaldybės laukiančiųjų eilę.

– Kam priklauso naujovės ir pagalba?

– Į pagalbą dėl dantų protezavimo paslaugų teisę turi trys asmenų grupės. Tai pensinio amžiaus žmonės, neįgalieji ir vaikai iki 18 metų.

– Taip pat sakoma, kad mažės eilės, o jei tikėtume kalbomis, jos – gana ilgos.

– Taip, asmenų, kuriems reikalingos dantų protezavimo paslaugos, Lietuvoje nemažai. Mūsų duomenimis, šiuo metu įsirašiusiųjų į eilę yra daugiau nei 168 tūkst. Per metus apie 30 tūkst. pacientų gauna paslaugas.

Žinoma, laukimo eilė priklauso nuo savivaldybės, kurioje gyvenama. Ji išties labai įvairi. Pavyzdžiui, Kaune tai gali būti 2–3 metai, o Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje gali tekti laukti 5–7 metus, labai įvairiai.

– Kiek gali sutrumpėti eilė?

– Negalima prognozuoti itin tiksliai, bet manome, kad bėgant laikui ir įsigaliojus įstatymui, eilės per kelerius metus turi suvienodėti. Manome, kad po kelerių metų laukimo eilės visose savivaldybėse galėtų būti 3–4 metai. Jos suvienodės, o ten, kur jos trumpesnės, sutrumpės dar labiau ir pan.

– Kaip dar galima greičiau susitvarkyti dantis? Rašoma, kad pensinio amžiaus žmogus gali kreiptis į privatų odontologą, tuomet pateikti visas sąskaitas ir Ligonių kasa jas kompensuoja. Ar yra tokia tvarka?

– Taip, ši galimybė palikta. Kai pacientas įsirašo į laukiančiųjų sąrašą dantų protezavimo paslaugoms, jis gauna pranešimą ir turi dvi galimybes. Jis gali savo valia, už savo pinigus bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (nesvarbu ar ji privati ar viešoji) gauti dantų protezavimo paslaugas. Už jas reikėtų susimokėti, pasiimti sąskaitos faktūrą ir pristatyti visus dokumentus į tą teritorinę ligonių kasą, iš kurios gavo pranešimą, kad jis įrašytas į eilę.

Tuomet, kai ateis paciento dantų protezavimo eilė, teritorinė ligonių kasa išsiųs pranešimą, kad per mėnesį jam bus pervesti pinigai už suteiktas paslaugas į jo nurodytą sąskaitą. Bus pervesta ne 100 proc. suma, o tiek, kiek yra kompensuojama valstybės. Pensinio amžiaus asmenims ir neįgaliesiems paprastai kompensuojama iki 397 eurų. Išskirtiniais atvejais, kaip minėtu bedančio apatinio žandikaulio atveju, kompensuojama iki 1222 eurų. Tokia suma kompensuojama ir vaikams.

– Ar žinote, kokia dalis dantis tvarkosi privačiai, o vėliau kreipiasi kompensacijos ir ją atgauna?

– Nebūtinai privačiai. Yra žmonių, kurie tvarkosi dantis ne privačioje, o viešoje įstaigoje, nesulaukę savo eilės. Už protezavimo paslaugas sumokėti jie sutinka savo lėšomis, o po to, gaunančiųjų kompensaciją, yra apie 50 proc. kasmet.

– Kaip pagerės situacija – ar atsirado daugiau odontologų, kabinetų ar lėšų? Gal šalyje pagerėjo ekonominė situacija?

– Yra teisės aktas, reglamentuojantis dantų protezavimo paslaugų teikimą ir kompensavimą. Jis patobulintas, o šiame procese dalyvavo labai daug specialistų – gydytojai odontologai, Lietuvos odontologų rūmai, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinės ligonių kasos specialistai.

Paskutinį kartą teisės aktas keistas 2009 m. Kiekvienas dokumentas gali būti keičiamas, tobulinamas, atsižvelgiant į dabartinę situaciją. Buvo analizuoti ir pacientų kreipimaisi ir pan., priimti sprendimai, kurie leis patobulinti dantų protezavimo tvarką, mažinti laukimo eiles.

– Kaip matyti iš statistikos, kasmet daugėja vaikų, kuriems reikia protezavimo. Kodėl?

– Taip, dantų protezavimas vaikams kasmet auga. Šiuo metu gydytojai odontologai pasiūlę, kokioms ligoms ar būklėms esant, vaikams gali būti protezuojami dantys. Numatytos ir technologijos, kuriomis turi būti protezuojami vaikai. Būklės – tai kad ir, pavyzdžiui, nelaimingas atsitikimas, kai išmuštas priekinis dantis. Tuomet reikia pagalbos, kad būtų sugrąžinta normali kramtymo funkcija ir pan.

– Nauja ir tai, kad numatytas konkretus terminas, per kiek laiko turi būti suteiktos dantų protezavimo paslaugos?

– Numatyta, kad pacientas, gavęs iš teritorinės ligonių kasos pažymą apie teisę gauti protezavimo paslaugas, nuo jos išrašymo dienos turi gauti tas paslaugas per trejus metus.

– Kokiomis situacijomis galima atidėti paslaugas?

– Numatyta, kad jei pacientas, dėl sveikatos problemų ar kitokių priežasčių negali pradėti protezavimo, arba jei besiprotezuojant atsitinka kažkokia nelaimė ir reikia jį nutraukti, reikia kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir ten rašyti prašymą dėl termino atidėjimo. Atidėjimo terminas negali būti ilgesnis nei vieneri metai.

– Kokios naujovės aktualios pakeitusiems gyvenamąją vietą?

– Atsiranda garbaus amžiaus pacientų, kurie negali savimi pasirūpinti ir persikelia gyventi iš vienos vietos į kitą, kur gyvena sūnus arba dukra. Toks asmuo, į eilę atsistojęs, pavyzdžiui, Utenos savivaldybėje, persikelia gyventi į Vilnių. Anksčiau tokiu atveju Vilniaus teritorinėje ligonių kasoje jis būdavo perrašomas paskutiniu numeriu, nors Utenoje laukė 2–3 metus. Dabar žmogus bus įrašomas pagal vienintelį faktą – pagal jo prašymo įrašyti į dantų protezavimo eilę registravimo datą. Kokia data jis buvo įrašytas į eilę, tokia bus įrašytas ir Vilniuje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...