captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kultūros pasaulio įdombės: į orkestro sezono atidarymą muzikantai tiesiog neatėjo

Kelioms dienoms Filadelfijos simfoniniame orkestre stojusi tyla, pagaliau buvo nutraukta. Filadelfijos orkestro muzikantai ir jo vadovybė po kelias dienas trukusio streiko šią savaitę pasiekė susitarimą, kuriame numatoma pasirašyti trejų metų kontraktą su muzikantais ir pakelti jiems atlyginimus.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Galbūt šis susitarimas nebūtų atkreipęs žiniasklaidos ir muzikos pasaulio dėmesio, jei ne muzikantai, kurie praėjusį penktadienį numatytame sezono atidarymo koncerte tiesiog nepasirodė. Tai sukėlė šoką visiems – tiek vadovybei, tiek daugybei į koncertą planavusių ateiti klausytojų.

Į iškilmingą sezono atidarymą buvo parduota tūkstantis bilietų. Muzikantai teigė, kad tokiu protestu siekė pakeisti susidariusią gėdingą situaciją orkestre. Sudėtinga situacija tęsiasi kurį laiką, nes orkestrui nepavyksta atsitiesti po bankroto.

Vadovybė per porą dienų parengė pasiūlymą muzikantams. Numatyta, kad muzikantams per šiuos metus atlyginimas paaugs 2 proc., o per kitus dvejus metus – po 2.5 proc. Trečiaisiais metais, planuojama, atlyginimai išaugtų iki daugiau nei 137 tūkst. dolerių per metus.

Muzikantai teigia, kad susitarimas nėra toks, kokio tikėjosi. Filadelfijos orkestro nariai pabrėžė, kad ne vienerius metus taikstėsi su atlyginimų mažinimu ar darbo sąlygų bloginimu. Pernai orkestras ir vadovybė sutarė dėl sąlygų gerinimo, tačiau per metus situacija nė kiek nepasikeitė. Muzikantai teigia, kad jų atlyginimas yra 18 proc. mažesnis už Bostono, ir 24 proc. už San Francisko simfoninio orkestro muzikantų atlyginimus.

Jei norime likti geru orkestru, turime pritraukti ir išlaikyti talentingus muzikantus. Tačiau jei talentingas muzikantas turi rinktis tarp Filadelfijos ir San Francisko orkestro, klausimų nekykla, kurį jis pasirinks, teigė Filadelfijos orkestro nariai.

Susitarimu pasiekta ir padidinti orkestro narių skaičių. Nors istoriškai Filadelfijos orkestre grodavo 105 muzikantai, bankroto metais narių skaičius sumažėjo iki 95. Šį kartą sutarta padidinti narių skaičių po trejų metų padidinti iki 97.

Orkestras po streiko ketvirtadienį vėl skambėjo Filadelfijos orkestro koncertų salėje. Panašių problemų turi ir kitas, Pitsburgo, orkestras, kuris kaip ir Filadelfijos simfoninis orkestras praėjusio penktadienio vakarą pradėjo streiką. Vadybininkai teigia, kad orkestras susiduria su 1,5 mln. metiniu biudžeto deficitu. Jo muzikantai kategoriškai nesutiko su atlyginimų mažinimu 15 proc.„Tie du paveikslai labai nedideli. Vienas jų – 34 ir 51 cm. [...] Kitas – 41 ir 32 cm. Abu šie paveikslai vertinami maždaug 100 mln. eurų. Kodėl jie tokie brangūs? Tai yra ankstyvieji V. van Gogho darbai. Vienas nutapytas 1882 m. – „Jūros peizažas Ševeningene“. Jis laikomas ypač vertingu dėl to, kad yra vienas iš dviejų šį jūros peizažą vaizduojančių darbų, kurį, beje, tapant pūtė labai stiprus vėjas [...]. Skraidantis smėlis ne tik trukdė dailininkui dirbti, bet ir yra įsimaišęs į dažus“, – pasakoja V. van Goghas.

Pavogti V. van Gogho paveikslai rasti Italijos mafiozo namuose

Italijos policija per vietinės Neapolio mafijos reidą rado du olandų menininko Vincento van Gogho paveikslus, kurie 2002 m. buvo pavogti iš muziejaus Amsterdame. LRT RADIJO bendradarbė Italijoje Daiva Lapėnaitė sako, kad pavogti paveikslai itin vertingi, nes jie atspindi ankstyvąją dailininko kūrybą.

Jos teigimu, kitas pavogtas paveikslas buvo nutapytas 1884 m. „Šis paveikslas, pavadinimu „Tikintieji išeinantys iš reformatų bažnyčios Nuenene“, yra laikomas ypatingos ne tik finansinės, ekonominės, bet ir emocinės vertės. Jį dailininkas, kaip manoma, tapė mamai. Paveiksle pavaizduotoje bažnyčioje pastoriumi dirbo jo tėvas“, – sako D. Lapėnaitė.

Pavogti paveikslai buvo rasti vieno ryškiausių Neapolio mafijos vadeivų namuose, kuris, sakoma, mėgo investuoti pinigus ne tik į nekilnojamąjį turtą ar brangakmenius, bet ir meno kūrinius. „Su mafija kovojantys pareigūnai teigia, kad pasauliniu mastu meno kūrinių vagystės nėra toks retas reiškinys. Tai ketvirta pagal pelningumą nelegali veikla po prekybos narkotikais, ginklais ir finansinėmis priemonėmis“, – akcentuoja D. Lapėnaitė.

Italijos mafija meno kūriniais, bent jau kiek buvo žinoma iki šiol, didelio dėmesio neskyrė, kol bosu netapo verslininkas Raffaele Imperiale. Jo viloje buvo rasti V. van Gogho paveikslai. „Italijos spaudoje teigiama, kad R. Imperiale šie du paveikslai buvo ne šiaip sau investicija. Tai buvo jėgos ir valdžios simbolis. Beje, šis mafiozas prieš 20 metų ėmė dažnai lankytis Nyderlanduose. Amsterdame gyveno jo žmona ir sūnus, jis pats ten praleisdavo daug laiko, netgi atidarė vieną kavinę“, – pasakoja D. Lapėnaitė.

Manoma, kad per vieną iš dažnų viešnagių R. Imperiale akis užkliuvo už olandų dailininkų darbų. Spaudoje skelbiama, kad paveikslų vagystė 2002 m. įvykdyta itin profesionaliai – naktį du vagys užlipę ant stogo išdaužė langą ir pavogė du nedidelius V. Van Gogho paveikslus.

Vagys buvo sulaikyti, tačiau jie neišdavė, kas užsakė vagystę. Teigiama, kad mažai kas tikėjosi, jog V. Van Gogo paveikslai bus kada rasti. Pasak D. Lapėnaitės, Italijos policija apie galimą vagystės užsakovą sužinojo kone atsitiktinai.

„Visa informacija nėra skelbiama, nes tai, kaip teigiama italų spaudoje, didelio ir tebevykstančio tyrimo dalis. Kiek skelbiama, iš pradžių nebuvo ieškoma paveikslų. Tyrimas vyko dėl vieno mafiozo, kuris, kaip manoma, ir užsakė vagystę“ – sako D. Lapėnaitė.

Jos aiškinimu, apie paveikslus nebuvo nieko žinoma iki šių metų žiemos, kai, sulaikius kitą mafijos narį, jis duodamas parodymus patvirtino, kur yra V. van Gogho paveikslai.

„Teigiama, kad šie paveikslai nebuvo rasti pakabinti toje viloje ant sienos. Jie buvo paslėpti sandėliuke, kur buvo laikomos maisto ir kitos atsargos. Visi paveikslai buvo apvynioti audiniu, apsaugoti. Jie gana geros būklės, nėra pažeisti“, – sako LRT RADIJO bendradarbė Italijoje D. Lapėnaitė.

Rasti V. van Gogho paveikslai bus grąžinti į Amsterdamą, tačiau kol kas nežinoma kada, nes dėl vagystės vis dar vyksta tyrimas. Italijos kultūros ministerija skaičiuoja, kad šalyje yra pavogti daugiau nei 20 tūkst. įvairių meno kūrinių.

Gerai žinomus ir pradedančiuosius choreografus sujungs viena scena

Kiek garsios režisierių, choreografų ar aktorių pavardės lemia spektaklio populiarumą? Šių metų Londono tarptautinis šokio festivalis „Dance Umbrella“ ir bando atsakyti į šį klausimą. Neseniai prasidėjusio festivalio atidarymo programoje „Nežinomi malonumai“ – penki skirtingi darbai, kurių choreografų tapatybės iki festivalio pabaigos išliks paslaptyje. Žiūrovai nežinos nieko nei apie ankstesnius kūrėjų darbus, nei apie jų turimą patirtį.

Bus aišku tik tai, kad šioje programoje savo naujausius darbus pristatys ir gerai žinomi vardai, ir pradedantieji choreografai. Nebus atskleista ir kūrėjo lytis ar šalis, kurią jis atstovauja. Visus penkis pastatymus atliks ta pati prancūzų baleto kompanija iš Lotaringijos. Taip pasirodymuose išryškės būtent choreografo ranka.

„Dance Umbrella“ festivalio idėja – pasipriešinti vis labiau augančiai menų rinkodarai. Vis dažniau kompanijos prieš spektaklių premjeras internete išplatina filmuotus spektaklių anonsus, dažnai pastatymų pavadinimuose pasitelkiami garsių choreografų ar šokėjų vardai, nes pirmiausia jų reputacija esą parduoda bilietus. Festivalio organizatoriai teigia, kad taip nejučia užgožiami jauni talentai, kuriems prasibrauti į meno rinką tampa nepalyginamai sunkiau nei anksčiau.

Londono tarptautinio šokio festivalio rengėjai pripažįsta, kad choreografų vardų slėpimas yra rizikingas, tačiau kartu tai didelė galimybė. Organizatoriai teigia, kad žmonės į šiuolaikinio šokio spektaklius neateina ir dėlto, kad mano nesuprantantys ar per mažai žinantys šią meno formą. Šį kartą, tikimasi, kad nuo žiūrovų nuimama atsakomybė žinoti garsių menininkų pavardžių, jų kūrybos kelio, ar specifinio braižo. Festivalis taip pat tikisi, kad šis slaptumas suteiks kūrybinės laisvės ir penkiems choreografams, kurie nebijodami galės eksperimentuoti.

Tačiau naujausias Goldsmito universiteto tyrimas rodo, kad žiūrovai patiria didžiausią malonumą, kai žino, ko laukti. Būtent tai paaiškina, kokią įtaką spektakliui turi mūsų išankstiniai įsitikinimai. Psichologai taip pat aiškina, kad išankstinės nuostatos iš dalies sukuria emocinę apsaugą. Nieko nežinant apie pasirodymą, galima pamatyti visiškai kitokios dalykus, kurių galbūt žiūrovas nebūtų tikėjęsis išvysti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...