captcha

Jūsų klausimas priimtas

B. Ivanovas: S. Skvernelis premjero kėdėje – didelė klaida

Statutinio luomo atstovas politinėje viršūnėje – labai blogas dalykas, tad matyti Saulių Skvernelį premjero kėdėje būtų didelė klaida. Taip LRT RADIJUI sako Vytauto Didžiojo universiteto docentas politologas Bernaras Ivanovas. Anot jo, Ramūno Karbauskio partija, pakeitusi veidą, nebėra sena partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą galima laikyti nauja partija, kas reiškia, kad stabilizacijos politinėje sistemoje dar nematyti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Rezultatai nėra netikėti

Turbūt pagrindinė šių rinkimų naujiena – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), bet dar svarbus ir požiūris, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė. „Jei į LVŽS žiūrėsime kaip į naują partiją, tada tikrai naujiena didelė. Jei žiūrėsime kaip į seną partiją, dabar – pirmi rinkimai po 2000 m., kai jokia nauja partija, susikūrusi prieš rinkimus, į Seimą nepateko. Tai – tam tikras stabilizacijos požymis“, – pastebi A. Ramonaitė.

Vytauto Didžiojo universiteto docento Bernaro Ivanovo nuomone, rinkimų rezultatai nėra labai netikėti. Tarkim, po Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) „skandinimo“, daugelis prognozavo sėkmę LVŽS. Be to, politologo nestebina ir konservatorių (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, TS-LKD) rezultatas: „Manau, jei nebūtų buvę istorijos su Masiuliu, antroje vietoje, gal net ir pirmoje, būtų būtent Liberalų sąjūdis.“

O socialdemokratai, pabrėžia politologas, patyrė didžiulį nuosmukį, kas jiems turbūt nemaža staigmena. O kalbant bendrai apie Sauliaus Skvernelio pasirodymą šiuose rinkimuose, mano B. Ivanovas, reikėtų pasakyti, kad Ramūno Karbauskio partija pakeitė veidą ir ji  nėra sena partija – tai vis dėlto nauja partija, tad stabilizacijos čia nematyti.

„Kaip ir nuo Naujosios sąjungos laikų, mūsų rinkėjas vis dar tiki mesijais. Praėjusį kartą buvo politinė jėga iš Garliavos, anksčiau – daug kitų, o dabar ateina R. Karbauskis. Žinoma, ta partija yra sistemiškesnė, labiau gebanti ir norinti adekvačiai bendrauti su partneriais. Bet, nemanau, kad bendrai tendencijos labai pasikeitė“, – pastebi B. Ivanovas.

Socialdemokratų pasirodymas vienmandatėse – tragiškas

Paklausta, ar Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) surinkti 15 proc. yra normalus rezultatas, A. Ramonaitė sako, kad valdančiajai partijai daugiamandatėse gauti balsai yra natūralus dalykas: „Tie 15 proc. nėra tiek jau daug – tai mažiau, nei buvo per praėjusius rinkimus. Bet vienmandatėse jų pasirodymas tiesiog tragiškas, nes 2012 m. po pirmojo rinkimų turo socialdemokratai dominavo 19 vienmandančių, o dabar dominuoja tik 10 vienmandančių apygardų. Tai praktiškai dvigubas nuosmukis.“

Profesorės teigimu, tai ženklas, kad su pačia partija (jos struktūra ir nuotaikomis partijos viduje) yra gana blogi reikalai, nes socialdemokratai visą laiką turėjo pranašumą prieš kitas partijas, pavyzdžiui, prieš Darbo partiją. „Dabar ši tendencija pasikeitė ir matyti, kad dalis socialdemokratų netgi perbėgo į LVŽS, tai – tarsi bėgimas iš skęstančio laivo“, – mano A. Ramonaitė.

Vis dėlto, jos nuomone, Ričardo Malinausko su visu skyriumi pasitraukimas iš partijos nacionaliniu mastu socialdemokratams didelės įtakos neturėjo, bet „Lazdijų ir Druskininkų apygardoje dominuojantis žmogus yra būtent iš R. Malinausko sąrašo, tik dabar jis jau eina po LVŽS vėliava, tad mažų mažiausiai bent jau šią apygardą socialdemokratai prarado“.

Liberalų rezultatas – fenomenalus

Visi svarstė, kaip bus su Liberalų sąjūdžiu, kuris surinko 9 proc. balsų. Pasak B. Ivanovo, dabar matome pagrindines tendencijas, bet, kadangi bus antrasis turas, susidėlios dar daug dalykų. Tendencija, anot jo, yra tokia – aišku, kad statistika arba prognozės ne visuomet pasiteisina ir pasitvirtina, tai gali būti manipuliacijos instrumentas.

Politologo nuomone, visuomenė, pasirengusi balsuoti už liberaliąsias idėjas, nepasitiki valstybės institucijomis: „Tai keista, nes paprastai liberalių partijų elektoratas tiki institucijų reikšme ir panašiais dalykais. Dabar matome, kad tie žygiai, STT ir kita nesulaukė atgarsio ir byloja apie nepasitikėjimą struktūromis.“

Liberalų rezultatas, pasak B. Ivanovo, esant tokiam spaudimui ir kai partijos pirmininkas beveik įkalintam, yra fenomenalus. „Mūsų politinės sistemos prasme, tai yra ligos simptomas“, – tikina pašnekovas.

A. Ramonaitė primena, kad 2012 m. rinkimuose Liberalų sąjūdis nebuvo toks populiarus: „Galima kalbėti apie tuos balsus, kurie nubyrėjo nuo liberalų reitingo, kuris vienu metu buvo labai pakilęs. Dalis jų rinkėjų perėjo į TS-LKD rėmėjų gretas, o dalis, kaip matome, liko.“

Darbo partijos rezultatas netikėtumas ir partijai, ir politologams

B. Ivanovas tvirtina, kad konservatorių pastangos padėjo susigrąžinti lyderystę. „Visų pirma, jie visais aspektais įveikė savo pagrindinius konkurentus. Ne socialdemokratus, o Liberalų sąjūdį, kuris buvo tą lyderystę atėmęs ir būtų sėkmingai atotrūkį didinęs. Konservatorių partijoje vienu metu buvo prasidėjusi panika, bet jie susiėmė ir dabar viskas grįžta į savo vėžes“, – aiškina pašnekovas.

A. Ramonaitės teigimu, tai, kad Darbo partija nepasiekė 5 proc. ribos, buvo netikėtumas ir pačiai partijai, ir politologams: „Juk partija skelbia turinti 25 tūkst. narių, tad ji – tarsi pati gausiausia. Jei tų narių sutuoktiniai, draugai būtų balsavę, jie būtų gavę daugiau, nei gavo dabar. Tai rodo rimtą partijos nuosmukį, subyrėjo visas mechanizmas, ant kurio ji laikėsi.“

Profesorė teigia, kad, partijai praradus savo pagrindinį lyderį, subyrėjo visa struktūra. „Kadangi partija akivaizdžiai buvo matoma kaip valdančiosios koalicijos dalis, jai teko pagrindinis smūgis už visas valdžios bėdas“, – sako A. Ramonaitė.

Kalbėdamas apie partiją „Tvarka ir teisingumas“, kuri išankstiniais duomenimis sulaukė daugiau nei 5 proc. rinkėjų palaikymo, B. Ivanovas tikina, kad partijai stovėti aukštai iškėlus galvą tokiame politiniame kontekste padeda sena retorika ir įvaizdžiai: „O jų kolegos – Darbo partija, artima tiek partijos kūrimo prasme, tiek kitais aspektais, faktiškai yra galutinai nuvainikuota, nes partijos pirmininkas nėjo į rinkimus.“

„Tvarkos ir teisingumo“ partija, anot politologo, bandė laikytis iki galo ir ryžtinga retorika bei pasisakymais sukūrė tam tikrą platformą, leidusią surinkti šiuos procentus. Kiti rinkimai, B. Ivanovo manymu, partijai „Tvarka ir teisingumas“ bus mažiau sėkmingi.

Antikorupcinė koalicija pervertino savo galimybes

Pasak A. Ramonaitės, akivaizdu, kad Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija tikėjosi daugiau. „Jie pranašavo daug didesnį balsų skaičių ir pervertino savo galimybes. Palyginti su N. Puteikio pasirodymu prezidento rinkimuose, dabar parama sumažėjusi. Kita vertus, toks rezultatas nestebina, apklausos jiems ir pranašavo apie 5 proc., o gavo apie 6 proc.“, – aiškina profesorė.

Šiaip ar taip, anot A. Ramonaitės, kai kurias senas partijas ši koalicija netgi pralenkė: „Tačiau sprendimas eiti į koaliciją su tokiomis nepopuliariomis partijomis, kaip Lietuvos pensininkų partija, buvo labai blogas – tai tik atėmė šansus šiai partijai. Juk buvo akivaizdu,  kad jie nesulauks balsų.“

Paklaustas, kur nuėjo „Drąsos kelio“ rinkėjai, B. Ivanovas sako, kad kai kurie rinkėjai atiteko Antikorupcinei N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijai, o kai kurioms politinėms jėgoms įtaką padarė S. Skvernelio pasirodymas politinėje arenoje.

Partijos „Drąsos kelias“ nuošimtis, anot B. Ivanovo, mažėja su kiekvienais rinkimais: „Tai visai nestebinantis dalykas. Juk ši partija subyrėjo vos atėjusi į Seimą. Jie buvo visiškai neaiškūs, neturėjo jokios pozicijos, o pirmininkė pabėgo. Sakyčiau, kad tas pusė procento – absoliučiai logiškas.“

Kokia valdančioji koalicija realiausia, paaiškės po antrojo turo

A. Ramonaitė, paklausta, kokia valdančioji koalicija realiausia, sako, kad situacija bus aiškesnė po antrojo rinkimų turo. „Bet galima matyti, kad valstiečiai ir konservatoriai galėtų vieni patys sudaryti koaliciją, jiems užtektų balsų. Šios partijos gali turėti apie 80 vietų“, – sako pašnekovė.

B. Ivanovas tvirtina, kad premjero kėdėje matyti S. Skvernelį būtų didelė klaida: „Statutinio luomo atstovas politinėje viršūnėje – labai blogas dalykas. Aš nusiteikęs kritiškai. Tačiau viską sudėlios antrasis turas. Jei nebus jokių suėmimų ir pan., visos tendencijos gal liks tokios pačios.“

Pasak politologo, greičiausiai dominuos S. Skvernelis ir R. Karbauskis, o su kuo jie eis, priklausys nuo to, ką jiems pasiūlys vieni ar kiti. „Naivu tikėtis, kad laimės viešasis interesas. Laimi ne viešasis, o finansinis interesas ir ministerijų skirstymas pagal balus. Nemanau, kad tai dingo, kaip sakė konservatorių pirmininkas. Svarbiausia kelrodė žvaigždė politikams – europiniai pinigai. Kas tuo klausimu spės susitarti pirmas, tas ir valdys“, – tvirtina B. Ivanovas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...