captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujas konkurentas Australijos atliekų tvarkymo bendrovėms – „šiukšlių uberis“

Atliekų industrijoje ilgai darbavęsis Sidnėjaus gyventojas Aodhanas Makatmahaoilas nutarė, kad atliekos tvarkomos pasenusiais metodais, ir įkūrė kompaniją „Waister“ („Niekalas“), praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Australijos verslo naujienas. Kompanija siūlo pigesnes atliekų tvarkymo paslaugas mažiems ir vidutiniams verslams visoje šalyje. Savo metodą sidnėjiškis su verslo partnere Joana Wells pavadino „šiukšlių uberiu“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Skirtingai nei didžiosios atliekų tvarkymo bendrovės, kurios iš klientų reikalauja dvejų trejų metų sutarčių, „Niekalo“ sutartys galioja vieną mėnesį ir per tą laiką gali būti pratęstos arba nutrauktos.  Dokumentai pasirašomi internetu.

Naudojantis „Uberio“ sistema, šiukšliavežių maršrutai  suderinami ir ta pačia gatve niekada nevažiuoja septyni sunkvežimiai. Bendrovė orientuojasi į naujai besikuriančius verslus, neleidžia pinigų savo mašinų parko reklamai. Jau pirmaisiais veiklos metais „šiukšlių uberis“ tikisi uždirbti 1,5 mln. dolerių.

Australijos šiukšlių pramonėje sukasi apie 10 mlrd. dolerių per metus. Iš viso per metus žaliajame žemyne susikaupia daugiau kaip 53 mln. tonų atliekų. Pakartotinai panaudojamoms atliekoms tvarkyti išleidžiama 2,2 mlrd. Australijos dolerių.

Būstą galima pasistatyti naudojantis tik plaktuku ir grąžtu

Lyg būtų nusižiūrėjęs į „šiukšlių uberį“, architektas Alexas Simesas Sidnėjuje vykusiame architektūros festivalyje pristatė „Ikea“ gyvenamąjį namą. Remdamasis populiarios surenkamų baldų parduotuvės metodu, būstą žmogus gali pasistatyti naudodamas tik plaktuką ir grąžtą.

Apie 14 kvadratinių metrų namas su vienu miegamuoju visai nepriklausomas nuo aplinkos, kur bus pastatytas, nes yra su saulės plokščių elektros sistema, dujų balionu ir vandens atsargomis iš lietaus vandens bako. Tokio namo kaina – 65 tūkst. Australijos dolerių, o tai 80 proc. mažiau negu kainuoja tipiškas gyvenamasis namas. Daugiausia sutaupoma dėl to, kad nereikia mokėti už žemę, kurioje namas stovės.

Festivalio lankytojai sumanymą palankiai įvertino, o pelno nesiekianti organizacija „Big World Homes“ parengė projektą, kuris suteiks galimybę jauniems žmonėms įsigyti būstą už prieinamą kainą.

Numatoma, kad šie namai bus statomi „neaktyvuotos žemės“ plotuose, kurių netrūksta didžiųjų miestų centruose. Ši žemė priklauso vystytojams, dar nenutarusiems, ką su ja veikti. Be to, „Ikea“ namų gyventojai po 2–5 metų namą galės parduoti atgal „Didelio pasaulio namams“. Beje, gyvenamųjų namų kainos Australijoje per metus išaugo daugiau kaip 11 proc.

Sunkiau rasti darbą ir turint universitetinį išsilavinimą

Spalio pradžioje paskelbti Flinderso universiteto tyrimai rodo, kad Australijoje universitetus baigusiems jauniems žmonėms vis sunkiau rasti darbą visu etatu.

Pasak tyrimams vadovavusio profesoriaus Tomo Karmelo, galimybė įsidarbinti per šešerius metus sumažėjo apie 20 proc. Taip atsitiko, nes, nors darbo vietų mažėja, stojančiųjų į universitetus daugėja, kas universitetams finansiškai labai naudinga.

Australijos universitetų vykdomoji vadovė Belinda Robinson neigia universitetinio išsilavinimo perteklių šalyje. Pasak jos, pastaruosius tris ar keturis dešimtmečius darbo rinka be jokių sunkumų absorbavo diplomuotus darbuotojus ir šiuo metu bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, daug mažiau nei kitose gyventojų grupėse.

Siūlo darbą, prilygstantį Džeimso Bondo veiklai

Gali būti, kad viso etato pagal specialybę negavę universitetų absolventai susidomės Australijos ginkluotųjų pajėgų paskelbtu kvietimu rinktis  darbą, prilygstantį Džeimso Bondo veiklai. Australijos signalizacijos valdyba, atsakinga už užsienio žvalgybų veiklos išaiškinimą, priimtų žvalgais tapti norinčius asmenis, kurie atitiktų gana griežtus tarnybinius reikalavimus.

Kandidatas turi būti Australijos pilietis, perėjęs viso gyvenimo saugumo patikrinimą bei psichologinį testą, jau nekalbant apie dalykines žinias bei asmenybės tinkamumą darbui, kuriame svarbu lankstumas, fantazija ir mokėjimas viską laikyti paslaptyje net nuo savo artimųjų.

Pirmą barjerą sėkmingai įveikia vienas iš 100 kandidatų, darbą gauna vienas iš 50 likusiųjų. Jie gali tikėtis neblogo atlyginimo, turint omenyje, kad vidutinė alga Australijoje yra 80 tūkst. dolerių per metus.

Neradusieji gero darbo gali pasiguosti, kad šiais finansiniais metais Australijoje minimalus darbo užmokestis padidintas iki 17 dolerių 70 centų už valandą. Tiek gauna ne visu etatu dirbantys pardavėjai, padavėjai ir pan.

Žinoma, aukštesnės kvalifikacijos reikalaujantis triūsas atlyginamas geriau. Pavyzdžiui, neatskaičius mokesčių, stalius per valandą vidutiniškai uždirba 29 dolerius, medicinos sesuo – 30 dolerių, registratorė – 20 dolerių, įstaigos vedėjas – 56 , buhalteris – 55 dolerius. Mokesčių sistema Australijoje progresinė – uždirbantys mažiau nei 18 tūkst. dolerių per metus jų nemoka.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...