captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tyrimas: rizikingu elgesiu dažniau pasižymi turtingų šeimų vaikai

Ar vaikas bus linkęs pradėti vartoti alkoholį, psichotropines medžiagas, priklauso nuo auklėjimo ir jam suteikiamų galimybių, LRT RADIJUI sako visuomenės sveikatos mokslų daktarė Dainora Širvytė. Jos teigimu, tyrimas parodė, kad dažniausiai į rizikingą elgesį labiau būna linkę vaikai, užaugę pasiturinčiose šeimose, nes jie turi galimybių įsigyti narkotikų ar alkoholio.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Didesnės įtakos turi mama

Anot D. Širvytės, rizikingu paauglių elgesiu laikomas rūkymas, alkoholio, psichotropinių medžiagų vartojimas, suicidinis elgesys. „Paaugliai linkę eksperimentuoti, jiems įdomu sužinoti ir patirti, kas dar nepatirta ir nauja. [...] Rizikingas elgesys jiems tampa kaip eksperimentas – kaip reaguosiu į tą psichotropinę medžiagą. Vėliau tai tampa įpročiu“, – sako D. Širvytė.

Ekspertės teigimu, šeima yra pirmoji institucija, kurioje paauglys įgyja įvairių įgūdžių. Pasak jos, tėvo ir motinos vaidmenys skirtingi, bet abu labai svarbūs, tačiau didesnę įtaką paaugliui daro mama. „Atrodo, kad šeimoje turėtų būti svarbus tiek tėvo, tiek motinos vaidmuo, nes tai neatsiejami dalykai, [...] bet, atlikto tyrimo duomenimis, vis dėlto matome, kad motinos vaidmuo šeimoje yra svarbesnis, nes motina labiau linkusi ir kontroliuoti, ir atviriau bendrauja su savo paaugliais, o tėvo vaidmuo lieka antraeilis“, – pastebi D. Širvytė.

Ji priduria, kad ir tyrimo metu paaugliai prisipažino, jog jiems sunkiau sekasi bendrauti su tėčiais. Su mamomis, rodo tyrimo duomenys, paaugliai linkę pasikalbėti ir apie iškilusias bėdas, tačiau su tėčiais jiems tai sekasi daryti sunkiau.

Rizikingiausias amžius – 15 metų

Mokslų daktarė mini, kad labiau pasiturinčiose šeimose paaugliai turi daugiau galimybių gauti žalingų medžiagų nei vidutinio turtingumo šeimose. Paauglių rizikingą elgesį svarbu pastebėti kuo anksčiau, nes žalingi įpročiai gali išlikti visą gyvenimą.

„Vertinant kanapių vartojimo paplitimą tarp 15-mečių, labai didelę galimybę jas vartoti turi paaugliai, kurie gyvena turtingose šeimose. Galima daryti prielaidą, kad tai lemia prieinamumas – jie gali nusipirkti daugiau narkotinių medžiagų. Rūkymas būdingas vidutinio turtingumo šeimose augantiems paaugliams“, – nurodo D. Širvytė.

Jos tvirtinimu, remiantis įvairiais literatūros šaltiniais ir atliktais tyrimais, 15 metų ir yra tas amžius, kai paaugliai būna labiau linkę eksperimentuoti ir linkti į žalingą elgseną. „Matome, kad tokio amžiaus paauglių grupėje jau yra nemažas dalis reguliariai rūkančių ir vartojančių alkoholį. Jei 15-metis prisipažįsta, kad jis per mėnesį vartoja alkoholį daugiau nei du kartus, yra galimybė, kad jis taps priklausomas“, – akcentuoja D. Širvytė.

Jos aiškinimu, jei alkoholis vartojamas taip dažnai, paauglio eksperimentavimai labai dažnai išsivysto į priklausomybę. „Tarptautinio tyrimo, kuris mums leidžia įvertinti, kaip mes atrodome kitų šalių kontekste, duomenimis, užimame ne pačias gražiausias vietas. Negalime pasidžiaugti, kad mūsų rodikliai yra vieni mažiausių“, – tvirtina D. Širvytė.

Lietuviams būdingi du auklėjimo stiliai

Ji atkreipia dėmesį, kad vartoti alkoholį ar pradėti rūkyti vienodai linkę tiek berniukai, tiek mergaitės. Be to, didelį nerimą, anot D. Širvytės, kelia savižudybių skaičius Lietuvoje.

„Šis rodiklis auga. Būtina atlikti daugiau išsamesnių tyrimų, kad būtų galima suprasti, kodėl paaugliai taip elgiasi. Jie prisipažįsta besijaučiantys liūdni, neturintys ką veikti, galvojantys apie savižudiškus planus. Kai kurie paaugliai prisipažįsta, kad jie prieš save pakelia ranką, reikalinga net ir medikų pagalba“, – nurodo specialistė.

D. Širvytė teigia, jog tėvų auklėjimo stilius, atviras bendravimas šeimoje bei alkoholio, rūkalų apribojimas prekyboje gali apsaugoti paauglius nuo rizikingo elgesio. Be to, didelės įtakos gali turėti auklėjimo stilius. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje vyrauja du auklėjimo stiliai: autoritetingas ir aplaidus.

„Daugiausia šeimose vyrauja autoritetingas auklėjimo stilius, t. y. kai vaikas nubaudžiamas ir paaiškinama, už ką jis nubaustas. Žinoma, neatsilieka aplaidus auklėjimas. Tai dažniau būdinga paauglių mamoms, nes jos nebaudžia ar tiesiog pamiršta, ką paauglys padarė blogai, ir todėl jis nebaudžiamas“, – aiškina D. Širvytė.

Ji pabrėžia, kad šeimoje labai svarbus atviras bendravimas. Remiantis tyrimo duomenimis, tėvai su vaikais labai retai kartu valgo ar netgi aptaria įvairias temas. „Reikėtų atviriau bendrauti su savo paaugliais, žinoti, kur jie būna, su kuo būna, kur jie leidžia laiką. Gauti rezultatai atskleidė, kad tai iš tikrųjų turi labai didelės įtakos – paauglys šeimoje jausis gerai ir nelinks į žalingą elgseną“, – tikina D. Širvytė.

Ji priduria – jei paaugliui sunku bendrauti su tėvais, jis gali skambinti pagalbos linijomis, kur reikiamą pagalbą ir svarbią informaciją suteiks psichologai ar kiti specialistai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...