captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl mirčių dėl atsparumo antibiotikams tuoj gali būti daugiau nei nuo vėžio

Mokslininkai įspėja, kad, jei situacija nesikeis, 2050 m. mirčių dėl atsparumo antibiotikams nuo šiandien minimų 700 tūkst. gali padaugėti iki 10 mln., o tai pranoktų mirčių nuo vėžio skaičių. Manoma, kad maždaug pusė medikų išrašomų antibiotikų pacientams nereikalingi. Tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, sergant bronchitu, 71 proc. atvejų gydoma antibiotikais, nors šią ligą dažniausiai sukelia virusai, kurių antibiotikai įveikti negali.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vos keturis kartus Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja aukšto lygio susitikime dėmesio skyrė sveikatai. Anksčiau kalbėta apie ebolą, žmogaus imunodeficito virusą ar chroniškas ligas, tokias kaip diabetas ar nutukimas. Šį kartą pasaulio lyderiai atkreipė dėmesį į vis didesnį nerimą keliančią problemą – vaistams atsparias bakterijas.

Visos 193 Jungtinių Tautų narės sutarė kovoti su augančiu atsparumu antibiotikams. Infekcijos, kurių negalėjo įveikti antibiotikai, manoma, kasmet nusineša 700 tūkst. žmonių gyvybę, vis dėlto spėjama, kad šis skaičius gali būti kur kas didesnis, nes kol kas nėra bendros stebėsenos sistemos.

Jau daugiau nei pusę amžiaus mokslininkai žino, kad pacientų organizmas gali priešintis vaistams, kurie reikalingi gydymui. Vienas pirmųjų šią mintį išsakė Alexanderis Flemingas, kuris 1928 m. sukūrė pirmąjį antibiotiką – peniciliną. 1945 m., atsiimdamas Nobelio premiją, A. Flemingas įspėjo apie galimą krizę ir teigė, kad pernelyg dažnas antibiotikų vartojimas arba netikslios dozės gali pripratinti mikrobus prie vaisto, dėl ko jie taps atsparūs.

Pasaulio sveikatos organizacija tvirtina, kad tiek medikai, tiek pacientai antibiotikų privalo imtis kuo rečiau. Kitaip gali būti, kad įprastos ir šiandien dar nesudėtingai antibiotikais pagydomos ligos ilgainiui gali tapti neišgydomos.

PSO taip pat įspėja apie specifines bakterijas, kurios gali sukelti plaučių uždegimą, infekcijas žaizdose, o kai kurioms bakterijoms pastaraisiais metais pastebimas itin didelis pasipriešinimas. Be to, organizacija ragina imtis didesnių inovacijų kuriant antibiotikus, mat per pusę amžiaus buvo sukurtos tik dvi naujos antibiotikų rūšys.

Nors antibiotikai vis dar išsaugo gyvybę milijonams žmonių, ekspertai teigia, kad labai dažnai jie skiriami ir vartojami netinkamai. Manoma, kad maždaug pusė medikų išrašomų antibiotikų pacientams nereikalingi. Tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, sergant bronchitu, 71 proc. atvejų gydoma antibiotikais, nors šią ligą dažniausiai sukelia virusai, kurių antibiotikai įveikti negali. Pasitaiko, kad gydytojai nebūna tikri dėl diagnozės, tad išrašydami pacientui antibiotikų tarsi apsidraudžia.

Ir tai tik medicina. Taip pat dalis antibiotikų naudojami žemės ūkyje ar gyvulininkystėje. Dažnai vartojant antibiotikus neišvengiamai žūsta ir gerosios bakterijos, o tai lemia imuninės sistemos susilpnėjimą. Mokslininkai įspėja, kad, jei situacija nesikeis, 2050 m. mirčių dėl atsparumo antibiotikams nuo šiandien minimų 700 tūkst. gali padaugėti iki 10 mln., o tai pranoktų mirčių nuo vėžio skaičių.

Priimtoje Jungtinių Tautų deklaracijoje šalys įsipareigojo skatinti naujų antibiotikų kūrimą, šviesti gyventojus dėl per dažno antibiotikų vartojimo. Sveikatos ekspertai sveikina Jungtines Tautas atkreipus dėmesį į šią augančią problemą. Kol kas tai nėra visuotinė krizė ir jai pasaulis gali spėti užkirsti kelią. Jei pasaulio šalys nesiims tinkamų priemonių, ekspertai sutaria, tai gali turėti milžiniškų neigiamų pasekmių.

Parengtą pagal užsienio spaudą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...