captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos žaliųjų partijos programą galima lyginti su aštuntoko rašinėliu

Lietuvos žaliųjų partijos programoje išdėstyta, ką partija padarys, bet kaip padarys – nė vieno žodžio, tad ją galima palyginti su aštuntoko rašinėliu, LRT RADIJUI sako politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas. Asociacijos „Investors' Forum“ Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas pastebi, kad pirmajame partijos sąrašo dešimtuke nėra nė vieno ekonomisto ir tai labai matyti. Be to, pabrėžia jis, jei partija sako, kad kažką padarys, bet nesako, kaip ir iš ko viskas bus finansuojama, tai – tik lozungai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pirmajame sąrašo dešimtuke – nė vieno ekonomisto

Lietuvos žaliųjų partijos programą galima palyginti su 8 klasės moksleivio rašinėliu – joje išdėstyta, ką partija padarys, bet kaip padarys – nė vieno žodžio, sako politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.

Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka pastebi, kad galbūt programą LŽP rašė turėdami galvoje, jog neturės absoliučios daugumos, todėl kažką keisti nebent bandys siūlyti koalicijos partneriams, jeigu bus koalicijoje. „Socialinėje, sveikatos, švietimo srityse patrauklių dalykų yra, bet kaip jie tai padarys – klausimas (nėra išsamiai aprašyta). Tarkim, kalbama apie pradinukų maitinimą mokyklose ir apie tai (kaip ir dera žaliesiems), kad jis būtų sveikas. Tai svarbu ir daug kur tai daroma ne vien siekiant paremti skurstančias šeimas, bet kad būtų ugdomas sveikas maitinimosi įprotis. Kalbama, kad studijos būtų prieinamos visiems, kurie to siekia, kad nereikėtų mokėti už studijas, kad tai nebūtų barjeras“, – vardija Vilniaus universiteto profesorius.

Tačiau, priduria jis, kalbant apie sveikatos sritį, aišku ne viskas: „Jie kalba, kad suteiks galimybę kiekvienam pasirinkti, kur gydytis. Bet ir dabar ta galimybė yra, žmonės gali rinktis. Ten minimos privačios gydymo įstaigos (kaip ir valstybinės) ir dabar yra, reikia tik licenciją turėti ir sutartį su ligonių kasomis.“

Asociacijos „Investors' Forum“ Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas pastebi, kad pirmajame partijos sąrašo dešimtuke nėra nė vieno ekonomisto ir tai labiausiai matyti, nes trūksta sąryšio tarp atskirų idėjų: „Atskiruose blokuose jos, žinoma, turi pagrindinę žaliųjų ideologinę kryptį (tai logiška ir tam tikrai rinkėjų grupei labai svarbu), bet velnias slypi detalėse. Jei tu sakai „padarysiu tą ir tą“, bet nesakai, kaip ir iš ko tai bus finansuojama, tai – tik lozungai.“

Nemažai keistų pasiūlymų

LŽP savo programoje žada pasisakyti už Seimo narių skaičiaus sumažinimą iki 121, įteisinti proporcinę rinkimų sistemą, sumažinti ministerijų skaičių iki dešimties. Tačiau, R. Bogdano nuomone, ar verta laužyti ietis dėl 20 žmonių. „Lyg nebūtų daugiau ką veikti. Valstybei išlaikyti 20 žmonių su keliais padėjėjais – juokas. O kalbant apie demokratiją, kuo mažesniam skaičiui rinkėjų atstovauja Seimo narys, tuo platesnė demokratija. Įsivaizduojate skirtumą, jei bus atstovaujama 10 tūkst. žmonių ir jei 100 tūkst.? Kuo labiau mažini [Seimo narių], tuo siaurini atstovavimą“, – kalba politikos apžvalgininkas.

Jo pastebėjimu, kritikos vertas ir punktas apie referendumus ir apklausas: „[...] jie labai nori skatinti referendumus – reikia rengti referendumus ir klausinėti tautos. Netgi apstulbęs perskaičiau, kad jie net ne referendumą, o gyventojų apklausą nori padaryti privalomą. Nesuprantu, mes čia kaip gentis pradėsime gyventi?“

Žalieji – tikrai europinė politinė srovė, kurios idėjos ir prioritetai labai aiškiai išdėstyti, kalba R. Bogdanas, tačiau apie šiuo metu Vilniuje esančią atliekų deginimo krizę žalieji tyli, nieko nesiūlo ir nedaro. „Galų gale, jeigu jie žalieji, jie turėjo žinoti, kad bręsta tokie dalykai. Programoje visiškai nekalbama apie tai, kaip būtų galima tokių krizių išvengti. Labai paprasta pasakyti – surūšiuosime, dalį sudeginsime, dalį perdirbsime ir t. t. Bet reikia konkrečiai kalbėti: kokios investicijos ateis, ką ir kur pastatysime, kur bus sąvartynai, perdirbimo gamyklos, kur bus deginama ir t. t. Apie tai nekalbama“, – sako politikos apžvalgininkas.

Kitas keistas pasiūlymas, jo nuomone, įvesti mokėjimą už šiukšles pagal sukauptą atliekų kiekį: „Bet kaip tą pamatuoti? Ar bus kokios svarstyklės kieme pastatytos ir mes turėsime pasisverti, užsiregistruoti? [...] kaip tai įgyvendinti?“

Atkreipti dėmesį, mano R. Bogdanas, verta ir į siūlymą Švietimo ir mokslo ministeriją sujungti su Kultūros ministerija. „Žinoma, čia galvojama, kad gal žmonėms labai patiks, nes bus mažiau valdžios. Bet gal bus vienas ministras vietoj dviejų, o visas kitas aparatas liks. Bet ar sugebės jie ką nors vykdyti, nes toms įstaigoms reikės kažkaip reformuotis ir restruktūrizuotis. Ir iki šiol niekada negirdėjau, kad būtų labai blogai, jog Kultūros ministerija atsakinga už kultūrą“, – svarsto apžvalgininkas.

Mintys geros, bet realiai neįgyvendinamos

Anot K. Lisausko, kai kurie siūlymai dėl mokesčių sistemos pakeitimo tikrai svarstytini ir pakankamai šiuolaikiški – Lietuva nebūtų vienintelė valstybė juos svarstanti. Tarkim, galimas didesnis vadinamųjų nuodėmių apmokestinimas (cukraus, alkoholio, kitų žalingų produktų), tik ne didesniu PVM tarifu, kaip siūlo žalieji, – tiesiog yra specialus mokestis, panašesnis į akcizą, nuo kurio papildomai skaičiuojamas PVM.

„Taip pat jie mini CO2 mokestį – idėja šiuolaikiška, gera, svarstytina. Bet kaip ją įgyvendinti? Kol kas nė viena valstybė pasaulyje nesugalvojo ir neišbandė. Ar mes tikimės per ateinančius ketverius metus tai padaryti? Žinoma, kad ne. Viena vertus, mintys, kryptys yra geros, bet a priori matyti, kad realiai jos neįgyvendinamos“, – neslepia asociacijos „Investors' Forum“ atstovas.

Kita vertus, pastebi jis, iš verslo pozicijų žiūrint, žalieji teisingai sako dėl darbo santykių liberalizavimo poreikio, dėl „Sodros“ problemų sprendimo. Bet tai – tik atskiri elementai, ištraukti iš konteksto, o kaip jie elgtųsi su visa likusia sistema, nepasakyta.

R. Bogdanas pastebi, kad žalieji kalba ir apie savižudybių prevenciją, grįžtančią iš emigracijos Lietuvą, bet kartu ekonominėje dalyje rašo, kad iki 2018 m. panaikins gyventojų pajamų mokesčio perskirstymą tarp savivaldybių. O tai reiškia, apžvalgininko įsitikinimu, kad LŽP „padarys lygiavą – Vilnius gaus 100 proc., o koks nors regionas, kuri nors savivaldybė, kuriai reikia pagalbos, kad žmonės liktų, nesižudytų, negertų ir neišvažiuotų, gaus tik tai, ką patys susirinko. Jiems nepadės tie miestai, kurie yra visa galva aukščiau. Taigi šūkis sau, o konkretus kelias visiškai prasilenkia su tais šūkiais“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close