captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Balsys: Rusija nėra teroristinė valstybė

Rusija nėra teroristinė valstybė, todėl santykius su ja būtina gerinti, LRT RADIJUI sako Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) vadovas Linas Balsys. Jo teigimu, teroristinių bruožų turi tik rytų kaimynės prezidentas. Partijos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis vis dėlto įsitikinęs priešingai – apie santykius su Rusija negalima kalbėti, kol ši šalis nesilaiko Minsko susitarimų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Siūlo imti pavyzdį iš Estijos

Komentuodamas LŽP programoje nurodomą nuostatą, kad „Sieksime, kad Lietuvos užsienio politika būtų geriausių santykių su visomis kaimyninėmis šalimis kūrimas“, L. Balsys pabrėžia, kad ne išimtis bus ir santykiai su Rusija.

„Žinoma, turint omenyje, kokia dabar yra tarptautinė politinė situacija, turint omenyje ne Rusijos, bet Vladimiro Putino ir Kremliaus retoriką, turint omenyje jų militarizaciją Kaliningrado regione, santykiai su V. Putino režimu įtempti ir sudėtingi. Mes turime ir galime kuo plačiau ir kuo labiau remtis Europos Sąjungos (ES), NATO bendradarbiavimu“, – sako L. Balsys.

Jo tvirtinimu, veikiant per šias organizacijas, Lietuva gali pagerinti santykius su savo rytų kaimyne. „Vienu balsu kalbėdami su Rusija, tikrai galime savo nacionalinius interesus apginti daug geriau, nei kartais tiesiog garsiai rėkdami arba atvirai isterikuodami. Manau, kad turime elgtis racionaliai“, – įsitikinęs Seimo narys.

Jo teigimu, lietuviams derėtų imti pavyzdį iš Estijos, kurios prezidentas, pasak L. Balsio, niekada nešaukė, jog Rusija yra teroristinė valstybė. „Rusija nėra teroristinė valstybė. Teroristinių požymių turi prezidentas V. Putinas. Turime aiškiai atskirti Rusijos žmones ir Rusijos valdžią. Lietuvos žmonės turi daug giminių, artimųjų, draugų, pažįstamų. Jie mato, kad Rusijos žmonės yra normalūs“, – sako L. Balsys.

Didesnį dėmesį skiria kitai kaimynei

Su tokia pozicija nesutinka G. Landsbergis, kuris pabrėžia – gerų santykių su Rusija, esant dabartinei geopolitinei situacijai, palaikyti neįmanoma. „Teko, dirbant Europos Parlamente (EP), vadovauti ES ir Rusijos santykių strategijos rengimui. Viena iš esminių nuostatų – ES su Rusija gali grįžti prie gerų santykių tik tada, kai Rusija įgyvendins Minsko susitarimus. Manau, kad Lietuva, kaip ES narė arba savo saugumą siekianti užtikrinti valstybė, mažų mažiausiai turi vadovautis tomis pačiomis nuostatomis“, – tvirtina G. Landsbergis.

Jo teigimu, Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje neleidžia net kalbėti apie santykius su šia šalimi. Tačiau, priduria G. Landsbergis, reikėtų atkreipti dėmesį į kitą mūsų kaimynę – Lenkiją. „Esminis mūsų partneris šiandien, bandant užtikrinti saugumą regione, yra Lenkija. Mes turime dėti visas pastangas, kad mūsų santykiai, jei jie ir buvo šiek tiek pašliję, grįžtų atgal į bendradarbiavimo kelią. Turime užtikrinti Lietuvos saugumą“, – sako TS-LKD pirmininkas.

Pastebi teigiamų pokyčių oponentų veikloje

L. Balsys dėl santykių su Lenkija taip pat laikosi nuomonės, kad šalių bendradarbiavimą derėtų gerinti. Jo tvirtinimu, Lenkija yra svarbiausia mūsų partnerė, todėl ryšys su ja itin svarbus. „Su Lenkija susiję Lietuvos gynybos planai NATO rėmuose. Kokie santykiai dabar yra su Lenkija? Sugadinti. Jei vėl sakysite, kad bandau suvedinėti sąskaitas su prezidente, tai, deja, aš konstatuoju situaciją – per aštuonerius prezidentės valdymo metus santykiai su Lenkija blogėjo, blogėjo ir sublogėjo“, – tikina L. Balsys.

Jis primena, kad Konstitucija numato, jog prezidentas yra atsakingas už užsienio politikos kūrimą ir vykdymą. „Turime atkurti gerus santykius su Lenkija. Procesas parlamentiniame lygmenyje jau prasidėjo, jau į Lenkiją vyks mūsų parlamentinė delegacija. Bent jau toks yra planas. Lenkai, kiek man tenka bendrauti su Lenkijos kolegomis, žiūri palankiai į santykių pagerinimą“, – sako L. Balsys.

Pasak jo, šių tikslų pasiekti padėtų problemos dėl lenkiškų pavardžių ir gatvių lentelių rašymo išsprendimas. „Tai, kad [...] Andriaus Kubiliaus plakate atsirado lenkiški užrašai, turbūt galima vertinti kaip žingsnį, kad jūs nebesipriešinsite“, – svarsto L. Balsys.

Dėl nepriimtų sprendimų kaltina socialdemokratus

Su kritika, kad konservatoriai priešinasi lenkiškų pavardžių rašymui nelietuviškais rašmenimis, nesutinka krikščionis demokratas Dainius Kreivys. Jis primena, kad būtent A. Kubiliaus vyriausybė šį įstatymą atnešė į parlamentą, tačiau,  tvirtina D. Kreivys, socialdemokratų pastangomis jis buvo nepatvirtintas.

„Reikėtų paklausti tų pačių demagogų socialdemokratų, kurie apsimesdami, kad yra didieji Lenkijos draugai, iš tikrųjų per ketverius metus nieko nepadarė. Aš suprantu, kad smagu trinktelėti prezidentei. Viskas gerai. Pasilikite sau tą prerogatyvą, bet leiskite man pasakyti, kad iš tikrųjų valdančioji dauguma su ministru Linu Linkevičiumi nepadarė visiškai nieko per ketverius metus, kad tie santykiai kažkur pasistūmėtų. Geopolitinė situacija regione pasikeitė dramatiškai. Tuo niekas neabejoja, bet pokyčių mes nematėme jokių“, – kolegai antrina G. Landsbergis.

Girdėdamas tokius komentarus, LŽP narys Sigitas Mecelica atkreipė dėmesį – tai įrodo, kad politikai nesugeba susitarti tarpusavyje: „Manau, kad žmonės susidaro tokią nuomonę: kažkas atnešė, o kažkas kitas nepadarė. Tai akivaizdžiai rodo politikų nesugebėjimą susitarti valstybei svarbiais klausimais. Politikų asmeninės ambicijos, ginčai trukdo kai kuriuos procesus. Rinkėjai šiais metais turi padaryti rimtus sprendimus.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...