captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prancūzijoje moterims leidžiama maudytis pusnuogėms, bet ne su burkiniu

Kai kurie Prancūzijos miestai priėmė sprendimą drausti musulmonėms maudytis su burkiniais, nors šalyje tai leidžiama daryti iki pusės apsinuoginus. Prancūzijos žurnalistė Odeta Vilkišiūtė LRT RADIJUI sako, kad toks sprendimas sukėlė didelę diskusiją šalyje. Vieni sprendimą laiko diskriminaciniu ir kurstančiu neapykantą, kiti teisina, kad tokiu būdu ginamas žmonių saugumas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Prancūzijoje užvirė diskusija dėl burkinių – visą kūną dengiančių maudymosi kostiumėlių, kuriuos dėvi dalis musulmonių moterų. Debatai tik aštrėja po to, kai keli šalies miestai uždraudė su burkiniais maudytis ir apskritai rodytis paplūdimiuose. Prancūzijos žiniasklaidoje ekspertai ir paprasti piliečiai teigia, kad burkinio draudimas pažeidžia kertines šalies vertybes.

Šalies ministras pirmininkas Manuelis Vallsas vienam laikraščiui sakė, kad burkinio atsiradimas yra politinio projekto prieš visuomenę atspindys, paremtas moterų pavergimu, todėl burkinio dėvėjimas neatitinka Prancūzijos ir respublikos vertybių.

Apžvalgininkai teigia, kad draudimas susijęs su išpuoliu kurortiniame mieste Nicoje. Kai per Bastilijos dienos šventę ekstremistas sunkvežimiu įsirėžė į minią. Tada žuvo 85 žmonės. Prie naujų suvaržymų taip pat prisideda ir kiti išpuoliai Prancūzijoje.

Nutarimą drausti burkinius pirmiausia pasirašė Kanų miesto meras. Po to sekė dar keli miestai, tarp kurių buvo ir Nica.

– Su kuo susijęs Kanų miesto mero sprendimas uždrausti musulmonėms maudytis su burkiniais miesto pliažuose?

– Šis Kanų miesto mero pasirašytas nutarimas susijęs su džihadistų įvykdytais teroristiniais aktais Nicoje. Tai vienas iš argumentų, kodėl šis drabužis, kurį dažniausiai nešioja musulmonės, yra draudžiamas kai kuriuose Prancūzijos miestų paplūdimiuose.

Kanų mero nutarime rašoma, kad šiuo metu, kai Prancūzija ir jos religinių kultų vietos yra teroristinių aktų taikiniai, paplūdimio apranga, aiškiai demonstruojanti religinius įsitikinimus, gali sukelti viešosios tvarkos pažeidimų – grūstis, muštynes, – kurių reikia išvengti. Šis nutarimas numato, kad buvimas pliaže ar maudymasis jūroje yra draudžiamas visiems asmenims, kurių apranga yra netinkama, negerbianti papročių ir sekuliarizmo principų, nepaisanti higienos taisyklių ir saugumo maudantis. Beje, šis nutarimas galioja iki rugpjūčio pabaigos, taigi tai nėra visam laikui įvestas draudimas.

– Ar tai gali būti susiję ir su artėjančiais rinkimais?

– Yra ir tokių nuomonių, kad šie politikai bando tokiu būdu į save atkreipti dėmesį, uždrausti burkinius paplūdimiuose, nes jie jaučia kai kurių Prancūzijos piliečių (negalėčiau sakyti neapykantą) sumažėjusią toleranciją musulmonams. Taip bandoma sau prisitraukti rinkėjų, kurie galbūt tiki, kad visi musulmonai yra teroristai, kas yra visiškai neteisinga ir smerkiama. Dėl to ir kilo diskusija.

– Ar gali būti dar ir taip, kad politikai tiesiog nori parodyti, jog jie kažką daro, bando užtikrinti saugumą bent tokiomis priemonėmis?

– Tai dar viena iš nuomonių. Iš tikrųjų dabar politikai labai dažnai daug šneka ir bando padaryti kažkokius keitimus Prancūzijoje, kurie susiję su musulmonais, bando lyg ir vaizduoti, kad jie rūpinasi Prancūzijos piliečiais. Taip, jie tokių būdu bando nuraminti Prancūzijos visuomenę, kuri šiuo metu tikrai labai sunerimusi.

Galima suprasti ir politikus, ir pačius prancūzus, kurie, kai mato moteris, apsivilkusias burkinius, jaučiasi galbūt šiek tiek nesaugūs, nes jiems tai asocijuojasi su teroristais ir teroristiniais aktais, nors tos moterys dažniausiai neturi nieko bendro nei su teroristais, nei su kažkokiais fanatikais, kurie galėtų elgtis netinkamai ar kažką padaryti žmonėms, esantiems šalia jų.

– Ką sako nepritariantieji draudimui?

– Diskusija tikrai labai arši. Vyrauja daug neigiamų nuomonių dėl šio sprendimo, draudimo Prancūzijoje. Šis nutarimas sulaukė didelio kolektyvo „Prieš islamofobiją Prancūzijoje“ pasipiktinimo, kuris padavė tokį mero nutarimą į teismą už musulmonų diskriminaciją ir individo laisvės suvaržymą.

Kolektyvo „Prieš islamofobiją“ teigimu, Kanų mero pasirašytas nutarimas suteikia teroristinį atspalvį visiems musulmonų religiniams ženklams, kurstydamas musulmonų ir katalikų bendruomenes. Taip pat šis kolektyvas primena, kad per ataką Nicoje buvo nužudyta daugiau kaip 30 musulmonų ir kad nuo terorizmo nėra apsaugotas nė vienas.

Į diskusiją dėl burkinio uždraudimo kai kuriuose Prancūzijos paplūdimiuose įsijungė ir Jeanas-Louis Bianco, Sekuliarizmo observatorijos prezidentas. Jo teigimu, negalima remtis sekuliarizmo argumentu, draudžiant burkinio dėvėjimą pliažuose, nes Prancūzijoje, viešojoje erdvėje, gatvėje ar pliaže, yra draudžiamas veido dengimas, o burkinis veido nedengia, todėl šis drabužis neturėtų būti draudžiamas ir toks nutarimas Prancūzijoje yra visiškai įstatymu nepagrįstas.

– Taip pat pasirodė nuomonių, kad šioje situacijoje iškyla didelis paradoksas – daugelyje Prancūzijos paplūdimių moterims leidžiama būti iki pusės nuogoms, o labai apsirengusiai būti jau nebegalima. Ką apie šį draudimą kalba pačios Prancūzijos moterys ir Prancūzijos musulmonės?

– Fatiha Gas, žinoma Prancūzijos musulmonė, kuri dažnai reiškiasi Prancūzijos spaudoje ir įvairiose kitose medijose, ketvirtadienį radijo laidoje teigė šiame draudime įžvelgianti amalgamą. Nors ji pati nėra už burkinį, jo nedėvi ir yra laisvesnių pažiūrų musulmonė, tačiau ji sakė – jei moterys nori maudytis, dėvėdamos burkinį, tai yra lygiai tas pats, kaip moterys, kurios maudosi iki pusės apsinuoginusios.

Beje, tai [maudytis iki pusės apsinuoginus] Prancūzijoje, kaip ir minėjote, yra visiškai toleruotina ir leistina. F. Gas taip pat priminė, kad Prancūzija yra laisva šalis ir iki šiol čia buvo galima vilkėti tai, ką nori. Šis nutarimas yra gana prieštaringas ir visiškai neatitinka Prancūzijos laisvo požiūrio į tai, ką žmonės dėvi. F. Gas tvirtino esanti visiškai nusivylusi Prancūzijos politikais.

– Viename mieste netoli Marselio buvo atšauktas renginys – baseino vakarėlis, kuriame turėjo dalyvauti musulmonės moterys, apsirengusios burkiniais. Jos taip pat galėjo ateiti su mažais vaikais. Šis renginys buvo atšauktas baseino savininkų ir miesto valdžios. Argumentuota, kad nenorima kelti dar didesnės įtampos, kuri ir taip vyrauja Prancūzijoje. Kaip šio burkinių vakarėlio uždraudimas susijęs su dabartiniais draudimais keliuose miestuose dėvėti burkinius paplūdimiuose?

– Viskas labai stipriai prasidėjo nuo to renginio paviešinimo ir diskusijų apie jį žiniasklaidoje. Beveik kiekvieną rytą per žinias girdėdavau ir matydavau informaciją apie to renginio organizavimo niuansus. Žmonės labai daug diskutavo apie burkinius, apie tai, ar musulmonės moterys Prancūzijoje turėtų dėvėti burkinius, ar neturėtų prisiderinti ir elgtis taip, kaip prancūzės, vilkėti kitokio tipo maudymosi kostiumėlius? Visos tos diskusijos prasidėjo nuo to.

Praėjus savaitei ar kelioms dienoms po šių diskusijų per žinias išgirdau apie draudimą maudytis su burkiniais Kanuose. Tai lyg ir susiję, lyg ir iš pirmosios diskusijos merui kilo idėja.

– Daugelis burkinį palygina su naro kostiumu. Kokia yra burkinio, šio maudymosi kostiumėlio, kilmė?

– Burkinis buvo sugalvotas ir sukurtas Ahedos Zanetti, kuri gyvena Australijoje, bet kilusi iš Libano. Ji burkinį sukūrė 2004 m. Tai nėra labai senas ar labai naujas drabužis. Paties burkinio idėja kilo, stebint jauną merginą, žaidžiančią vandens sporto žaidimą, kuriai musulmoniški drabužiai labai trukdė vandenyje judėti.

A. Zanetti pagalvojo – ar nebūtų geriau sukurti kažkokį musulmonėms skirtą drabužį, kuris galėtų dengti jų kūną, leisdamas lengvai judėti ir pagerinti gyvenimo sąlygas, pagerinti buvimą pliaže, baseine. Štai taip ir gimė burkinio idėja.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...