captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nors jūra švari, kiti vandens telkiniai Lietuvoje gali būti užteršti

Vandens kokybei didžiausią įtaką daro žmogus, nes tarša yra jo veiklos rezultatas, LRT RADIJUI sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja Gražvydė Norkienė. Oficialios maudyklos ir Baltijos jūra, anot jos, pasižymi švariu vandeniu, tačiau kokybės reikalavimų dažnai neatitinka rekreacinės zonos.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Kas daro įtaką vandens kokybei?

– Vandens kokybei įtaką daro žmogus, nes pasireiškianti pasklidoji ir sutelktoji tarša priklauso nuo žmonių veiklos. Sutelktoji tarša – patenkanti iš buitinių, gyvenamųjų namų nuotekų, kurie nėra prisijungę prie centralizuotų tinklų. Pasklidoji tarša – dirbamų laukų, ganomų pievų, galvijų.

– Ar įtakos turi karštis, oro temperatūra?

– Turi, bet svarbios ir kitos sąlygos. Pavyzdžiui, jei labai lietinga, o prieš tai buvo didelė kaitra ir daug žmonių lankėsi paplūdimiuose, tai po liūčių nuo krantų nuplaunama galimai buvusi tarša.

– Kaip atliekami vandens tyrimai – kokiu periodiškumu, ar jie kartojami, jei randama taršos?

– Maudyklų vandens kokybė tiriama laikantis Lietuvos higienos normos reikalavimų – tiek stebėsenai, tiek mikrobiologinių parametrų verčių reikšmėms. Maudymosi sezonas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki rugsėjo 15 d. Pradėti tirti vandenį rekomenduojama mažiausiai 10 dienų prieš sezono pradžią.

Periodiškumas tyrimams reikalingas. Vandens kokybė tiriama kas porą savaičių. Savivaldybės pačios sudaro stebėsenos grafiką, nes yra atsakingos už jų teritorijose esančius paplūdimius. Kas dvi savaites atliekami tyrimai, o po kelių dienų tiek Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, tiek savivaldybės gauna rezultatus ir juos viešina.

– Kas tiriama?

– Laboratorijoje tiriami mikrobiologiniai parametrai – žarniniai enterokokai ir žarninės ląstelės. Tokiu būdu sužinoma, ar maudyklose esanti tarša mikrobiologinė, ar tai gali paveikti žmonių sveikatą. Jei parametrų vertės viršytos, toje maudykloje nustatoma trumpalaikė tarša. Tada rekomenduojama per tris paras paimti papildomą mėginį ir dar kartą ištirti vandenį. Savivaldybės turėtų bandyti išsiaiškinti priežastis, kodėl kilo tokia tarša.

– Ar į vandens tyrimo rodiklius įeina ir cheminės taršos tyrimai?

– Turėtų būti stebimi melsvadumbliai, tačiau parametrų vertės jiems nėra nustatytos. Tiesiog tuo metu, kai melsvadumbliai ar didieji dumbliai išplitę, rekomenduojama nesimaudyti. Tai gali turėti įtakos tiek vaikų, tiek žmonių, turinčių silpnesnę imuninę sistemą arba sergančių lėtinėmis ligomis, sveikatai. Taip pat – vyresnio amžiaus asmenims.

– Kur ieškoti informacijos apie vandens maudyklų taršą?

– Laikantis higienos normos antrojo priedo nurodymų, savivaldybės turėtų skelbti informaciją tiek paplūdimyje, tiek savo interneto svetainėse. Ši informacija, vos ją gavus iš laboratorijų, taip pat skelbiama ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainėje. Informacija turėtų būti talpinama ir Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos informacijos valdymo integruotoje kompiuterinėje sistemoje.

– Kurie mūsų šalies vandens telkiniai šiuo metu užteršti?

– Antroje liepos mėnesio pusėje vandens kokybė, neatitikusi Lietuvos higienos normos reikalavimų, nustatyta Sujainių tvenkinyje (Raseinių raj.), Ventos upėje (Akmenės raj.), Rėkyvos ežere (Šiauliai), Panemunės tvenkinyje (Kaunas). Tačiau, kaip ir minėjau, pakartotinai paimti tyrimai parodė, kad tiek Sujainių tvenkinyje, tiek Rėkyvos ežere, tiek Panemunės tvenkinyje, pagal paskutiniuosius duomenis, taršos jau nebebuvo. Kol kas nesame gavę Ventos upės rezultatų.

– Ar švari mūsų jūra?

– Vandens kokybės tyrimas Klaipėdos paplūdimyje buvo atliktas liepos 18 d., Palangos – liepos 15 d., o Neringos – liepos 19 d. Visuose paplūdimiuose vandens kokybė reikalavimus atitiko.

– Vandens kokybė tiriama oficialiose maudyklose. Kaip žinoti, ar tos vietos, kuriose žmonės maudosi, yra oficialios?

– Oficialiomis maudyklomis laikomos patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Tokių maudyklų yra 114, tačiau kai kurios savivaldybės skiria lėšų ir tiria rekreacijai skirtas zonas, taip pat stebi jų vandens kokybę. Rekreacinių zonų skaičius panašus į oficialių maudyklų, bet tose zonose nėra tokių reikalavimų infrastruktūrai, savivaldybės nėra įpareigotos tvarkyti ir rūšiuoti ten esančių šiukšlių, statyti persirengimo kabinų, tualetų. Rekreacinėse zonose vandens tarša dažniau neatitinka reikalavimų nei oficialiose.

– Ar gali gyventojas paprašyti, kad vandens kokybės tyrimai būtų atlikti zonoje, kur jie nėra atliekami?

– Higienos norma taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, todėl galima kalbėti ir apie kaimo turizmo sodybas, kurių teritorijose yra vandens telkinių, tačiau už tokius tyrimus tektų susimokėti. Tyrimus atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), esanti Vilniuje, Žolyno g. Jei vandens telkinys yra ne Vilniaus apskrityje, NVSPL turi filialus tiek Panevėžyje, tiek Šiauliuose, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje. Žinoma, tyrimus galima užsisakyti ir privačiose laboratorijose, tačiau jų tyrimų metodika turi būti licencijuota.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...