captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kultūros pasaulio įdomybės: Britanijos gatvėse – tūkstančiai mėlynų nuogų žmonių

Jungtinės Karalystės miesto Kingstone prie Halo gatves užplūdo tūkstančiai nuogų visą kūną mėlynomis spalvomis išsidažiusių žmonių. Daugiau nei 3 tūkst. dalyvių tapo amerikiečių  fotografo Spencerio Tunicko projekto „Halo jūra“ (angl. „Sea of Hull“) dalimi.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Kai kurie fotosesijos dalyviai atvyko neįgaliojo vežimėliais

Per garsiakalbį nurodinėjant fotografo asistentams, žmonių masė tapdavo įvairių dydžių formomis. Iš žmonių sukurtos figūros ir scenos buvo kuriamos tose vietose, kurios kaip nors  susijusios su Kingstono prie Halo jūrininkystės istoriją. Žmonės, visą kūną išsidažę mėlynai, taip pat simbolizavo ir dėl klimato kaitos kylantį jūros lygį.

Iš Niujorko kilęs menininkas pasibaigus pagrindiniam darbui sakė, kad tai vienas geriausiai pavykusių  projektų ir geriausių kadrų. Juos bus galima pamatyti kitais metais Ferenso meno galerijoje, kai Kingstono prie Halo miestas taps Jungtinės Karalystės kultūros sostine.

Iš pradžių buvo planuojama, kad masinei fotosesijai reikės nuo 2,5 iki 3 tūkst. žmonių, tačiau norinčių sudalyvauti garsaus fotografo meno projekte susirinko 3,2 tūkst. Pasak S. Tunicko nelauktas antplūdis ir visiškai užpildytos gatvės užtikrino idealius kadrus.

Savanoriai projekte dalyvavo be užmokesčio.  Tarp dalyvių galima sutikti mokytojų, socialinių darbuotojų. Kai kurie ilgas valandas trukusią fotosesiją praleido pasiremdami ramentais ar  neįgaliojo vežimėlyje.

Vienas iš dalyvių – 80-ies meno kolekcininkas Stephane`o Jansseno, kuris taip pat kolekcionuoja ir fotografo S. Tunicko projektus, drabužius nusimeta jau ne pirmoje jo fotosesijoje. Jis teigia, kad projekto metu visiškai niekas negalvoja apie nuogumą ar seksualumą. Anot S. Jansseno, kai visi žmonės nuogi ir absoliučiai visas kūnas išdažytas mėlynai, tikrai galima pajusti, kad visi žmonės iš esmės lygūs. Nesvarbu, jie aukšti, žemi, kokia jų lytis, rasė – visi lygūs.

Menininkas S. Tunickas nuo 1994-ųjų iš viso yra sukūręs 75 masines žmonių instaliacijas.

Kultūros meno paveldui Libijoje gresia pavojus

Penki kultūros paveldo objektai Libijoje oficialiai yra pavojuje. Įtraukti juos į kultūros objektų pavojuje sąrašą nutarė Pasaulio paveldo komitetas jau daugiau kaip savaitę vykstančioje UNESCO 40-oje sesijoje. Komitetas pabrėžia, kad reikšmingiems istoriniams objektams pavojus kyla dėl nestabilios politinės situacijos ir ginkluotų grupuočių, veikiančių netoli jų.

Senovės graikų pastatytos kolonijos Kirenėje liekanos, senoviniai Leptis Magna ir Sabratos miestai, priešistoriniai piešiniai ant uolų Tadrart Akakuse, 7 tūkst. metų berberų gyvenamas miestas oazėje – Gadamesas – tai vietos, kurios nuo šiol pripažįstamos kaip esančios pavojuje.

Libijoje šiuo metu veikia dvi vyriausybės, kurios abi teigia valdančios šalį. Situaciją puikiai išnaudoja įvairios sukilėlių grupės, ištikimybę prisiekusios „Al-Qaeda“ ar „Islamo valstybei“. Komitetas oficialiai kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, politikus, kad šie imtųsi veiksmų istoriniam palikimui apsaugoti.

Artimiausias kelias dienas galime tikėtis, kad Stambule vykstančioje UNESCO sesijoje bus išplėstas Pasaulio paveldo objektų sąrašas.

50-metį švenčiantis džiazo festivalis pritraukia ne tik džiazo mylėtojus

Sekamdienis – paskutinė žymiausio Europos džiazo festivalio Montrė mieste diena. Montrė džiazo festivalis šiemet švenčia 50-metį ir pasaulyje laikomas garsiausiu po Monrealio džiazo festivalio Kanadoje.

Montrė prie Ženevos ežero daugelio siejamas su džiazu. Per 50 m,etų festivalis nuolat keitė savo veidą ir koncepciją. Jis prasidėjo kaip trijų dienų ekskliuzyvinis džiazo koncertas viename Montrė kazino, į kurį buvo pakviesti patys geriausi to laimečio džiazo atlikėjai: Milesas Davisas, Ella Fitzgerald ir kiti.

Metams bėgant festivalis transformavosi į pusę mėnesio trunkančią pasaulinės muzikos šventę. Programoje – ne tik koncertai, bet ir parodos, retrospektyviniai filmai, workšopai, vakarėliai su žinomais didžėjais laivuose ir traukiniuose. Muzikos spektras apima daugybę skirtingų stilių. Festivalyje ne vieną kartą yra koncertavę „Deep Purple“, „Led Zeppelin“, „Pink Floyd“, Frankas Zappa.

Šiais metais į festivalį atvyko Lietuvoje neseniai koncertavę „Muse“, islandų grupė „Sigur Ros“. Dažni festivalio svečiai ir, galima sakyti, senbuviai „ZZ Top“, „Deep Purple“, „Santana“, „Simply Red“. Kitų atlikėjų vardai taip pat gerai žinomi Lana Del Rey, Jose Gonzalezas, Neilas Youngas, Grimes ir daugybė kitų elektronikos, eksperimentės muzikos žinomų kūrėjų.

Tačiau kadangi festivalis vadinasi „džiazo“, iki šiol daug dėmesio skiriama būtent šiam muzikos žanrui. Iš viso prie Ženevos ežero per paskutines šias savaites buvo atvykę 230 tūkst. įvairių muzikos stilių gerbėjų. Miesto atmosferą, net ir ne per festivalį, kuria muzika. Koncertuose muzikantai pasirodo labai laisvu stiliumi, eksperimentuodami ir maišydami skirtingus muzikos žanrus. Už laisvą miesto dvasią šių dienų jaunieji atlikėjai gali dėkoti būtent džiazui ir jo atlikėjams, kurie į Montrė atvežė muziką ir laisvę.

Jei galvojate, kad džiazo auksiniai amžiai jau praeityje ir jis nebėra pagrindiniuose plačiosios kultūros puslapiuose, tikrai klystate. Muzikos ekspertai kaip tik pastebi, kad džiazas šiuo metu žengia į renesanso amžių. Tai įrodo, kad vienas paskutiniųjų amerikiečių hiphopo atlikėjo Kendricko Lamaro albumas „To Pimp a Butterfly“. Jame yra ne vienas kūrinys, kai K. Lamaro repuoja džiazo fone. Kitas pavyzdys – Davido Bowie paskutinis prieš pat mirtį išleistas albumas, kuriam įrašyti jis sukvietė rinktinius džiazo veteranus.

Paskutiniais metais taip pat ne kartą popmuzikos žvaigždės kartu su džiazo legendomis atgaivino klasika tapusius kūrinius. Pavyzdžiui, Lady Gaga įrašė ne vieną dainą ir pasirodė daugelyje koncertų su Tony Benettu. Jis jau seniau yra įrašęs ir dainą kartu Amy Winehouse.

Atlikėjai iš EK reikalauja apginti jų teises

Pedro Almodovaras, Charlesas Aznavouras, Andrea Bocelli ir dar daugiau nei tūkstantis kitų Europos šalių kūrėjų šią savaitę išsiuntė atvirą laišką Europos Komisijai, kuriame ragina politikus imtis reikiamų veiksmų, užtikrinant teisingą atlygį autoriams už jų kūrinių viešą skelbimą internetinėse platformose.

Laišką išplatino Europos autorių bendrijas vienijanti organizacija, kuriai priklauso ir asociacija LATGA. Naujausias laiškas, kurį pasirašė svarbiausi ir įtakingisusi Europos kultūros veikėjai ragina EK prezidentą Jeaną-Claude`ą Junckerį kaip įmanoma greičiau rasti sprendimą, kuris nebeleis interneto gigantams slėptis už pasenusių įstatymų ir pasiimti didžiąją dalį pinigų už autorių sukurtą turinį. Autorių laiške taip pat teigiama, kad ši problema aktuali ne tik popžvaigždėms ir muzikos sektoriui, bet ir visai kūrybinei ekosistemai, kurią sudaro kompozitoriai, rašytojai, režisieriai, scenaristai, fotografai, skulptoriai ir kiti kūrėjai.

Laiške rašoma, kad dominuojančios rinkos dalyvės tokios, kaip „YouTube“ gyvena iš vartotojų įkelto turinio. Jos menkai, o dažnai ir visai neatlygina už menininkų darbą. Pasak autorių, tai tempia visą kūrybinės rinkos vertę žemyn.

Kompozitorius ir vokiečių grupės „Scorpions“ daininkas Klausas Maine sakė, kad EK negali praleisti galimybės išspręsti didžiausio šio dešimtmečio iššūkio ir ateities kartų menininko labui tai reikia pakeisti jau dabar.

Laišką jau pasirašė daugiau nei tūkstantis kūrėjų. Pasirašiusiųjų delegacija paprašė tiesioginio susitikimo su EK J.-C. Junckeriu, kad galėtų pareikšti savo nuomonę asmeniškai.

Pastaruoju metu EK jaučia vis didesnį spaudimą šiuo klausimu. Prieš mėnesį EK vadovui J.-C. Junckeriui ir viceprezidentams atvirą laišką parašė 58 europarlamentarai. Jame buvo akcentuojama, kad tokie interneto gigantai, kaip „Google“, „Apple“ ir kiti, nepakankamai sąžiningai dalijasi su autoriais savo uždarbiu. Laiške buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad turinį sukuria ir vertę generuoja autoriai, bet didžiausią uždarbį pasiima jų kūrybą viešinančios korporacijos. Ypatingą dėmesį siūlyta atkreipti į tokias platformas, kaip „YouTube“, kuriose vartotojai patys dalijasi turiniu.

Naują autorines ir gretutines teises reglamentuojančių įstatymų paketą planuojama išleisti jau šį rudenį. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close