captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gedite naminio augintinio – korėjiečiai jį klonuos

Vienos Pietų Korėjos kompanijos klestinčio verslo paslaptis – suteikti galimybę šunų šeimininkams su savo mylimais augintiniais gyventi amžinai. Šiuo metu korėjiečiai jau yra klonavę apie 800 šunų, o tokios paslaugos prašo ne tik įžymybės ir milijardieriai, bet ir įvairių valstybių institucijos. Beje, klonuoti šunelį kainuoja nei daug, nei mažai – „tik“ 100 tūkst. dolerių.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Amžino gyvenimo kaina – 100 tūkst. dolerių

Prieš 20 metų pasaulį apskriejo žinia apie sėkmingą avelės Dolly klonavimą. Šis istorinis mokslo laimėjimas davė pradžią dabar gyvūnų klonavimo srityje lyderiaujančiai Pietų Korėjos kompanijai „Sooam Biotech Research Foundation“. Jos klestinčio verslo paslaptis – galimybė šunų šeimininkams su savo mylimais augintiniais gyventi amžinai.

Praėjus 10 metų po avelės Dolly klonavimo, 2006 m. Seule veiklą pradėjusi kompanija jau yra klonavusi apie 800 šunų. Paslaugą užsako ne tik privatūs asmenys – įvairių valstybių institucijos klonuoja savo geriausias pėdsekius ar gelbėtojus šunis. Nei daug, nei mažai – 100 tūkst. dolerių, ir tavo šuo gyvens amžinai. Dažniausi klientai, galintys tai sau leisti, – įžymybės ir milijardieriai. Pasak kompanijos atstovų, beveik pusę užsakymų jie gauna iš Šiaurės Amerikos.

Ant penkių aukštų „Sooam Biotech“ pastato koridorių sienų – daugybė nuotraukų su jau klonuotais gyvūnais ir kartu su jais besišypsančiais šeimininkais. Nuotraukos pažymėtos vėliavomis, į kurias šalis išvyksta klonuoti šuniukai, tai – JAV, Meksika, Dubajus, Rusija, Japonija, Kinija, Vokietija. Tačiau didelė dalis klientų nori išlikti nežinomi. Yra buvę prašymų klonuoti ir kitus naminius gyvūnus – kates, šinšilas, net gyvates, tačiau, pasak kompanijos atstovų, tokių užsakymų skaičius buvo per mažas, kad būtų nustatyta tinkama kaina.

Kaip jau minėta, kartais užsakymus klonuoti pateikia valstybinės institucijos. Vienas garsiausių tokių šunų – Trakras iš Niujorko. Jis po Rugsėjo 11 išpuolių padėjo rasti paskutinį išgyvenusi žmogų po Pasaulio prekybos centro nuolaužomis. Kompanija iš viso klonavo penkias Trakro kopijas, tad šis šuo –  daugiausia kartų klonuotas šuo istorijoje.

Bandoma klonuoti ir mamutą

Kiekvienas mažas šunytis laikomas inkubatoriuose, kuriuose nuolatos tikrinama temperatūra ir kiti duomenys. O viskas prasideda, kai mėgintuvėlyje užauginama ląstelė šuns, kurį norima „prikelti iš numirusiųjų“. Užaugintos ląstelės DNR perkeliama į šuns donoro kiaušialąstę, iš kurios prieš tai pašalinama genetinė medžiaga. Ląstelė ir kiaušialąstė sujungiamos elektros šoku. Gautas embrionas įsodinamas į kalės gimdą, ir po dviejų mėnesių klonuotas šuniukas išvysta pasaulį.

Deja, bet 100 tūkst. dolerių negarantuoja, kad šunelio charakterio savybės ir net išvaizda bus lygiai tokia pati, kokia buvo mirusio augintinio. Tai pabrėžia ir profesorius seras Ianas Wilmutas, vadovavęs avelės Dolly klonavimo tyrimams. Anot jo, dėl kartais nenuspėjamų vystymosi posūkių net ir kailio spalva gali būti kitokia.

Pietų Korėjos kompanija „Sooam Biotech Research Foundation“ žinoma ne tik dėl šunų klonavimo. Mokslininkai mokslinių tyrimų tikslais čia klonuoja daugybę įvairių gyvūnų – tarp jų veršelius, kiaules. Kompanijos įkūrėjas Hwangas Woo-Sukas kurį laiką buvo laikomas kone nacionaliniu herojumi, tačiau po kurio laiko pasirodė straipsnių, kad jo kompanija taip pat atlieka galimus klonavimo eksperimentus ir su žmogaus embriono ląstelėmis. Dėl tarptautinių bioetikos pažeidimų H. Woo-Sukas 2009 m. buvo nuteistas dvejiems metams nelaisvės.

Naminių gyvūnų klonavimo nereguliuoja jokie įstatymai, bet žmogaus embrionų klonavimas tarptautiniu mastu laikomas nelegaliu. Europos Parlamentas prieš metus nutarė drausti ūkio gyvūnų klonavimą. Kompanija siekia susigrąžinti gerą vardą siekdama „legalių“ reikšmingų mokslinių pasiekimų. Vienas jų dabar vykdomas didelis projektas – mamuto klonavimas. Nuo 2012 m. iš Sibire rasto sušalusio mamuto palaikų mokslininkai bando sukurti gyvybingas ląsteles.

Be to, kompanijos mokslininkai atlieka bandymus su klonuotais gyvūnais siekdami geriau suprasti Alzhaimerį, diabetą, kai kuriuos vėžio tipus. „Sooam Biotech Research Foundation“ prisideda ir prie Kinijoje kuriamo didžiausio pasaulyje gyvūnų klonavimo centro.

Tačiau Pietų Korėjos mokslininkas iš „Sooam Biotech Research Foundation“ teigia, kad jam vis tiek mieliausias darbas yra klonuoti šunis, labiausiai – dėl šeimininkų reakcijų. Jeongas Yeon-Woo sako, kad savo augintinį pamatę žmonės atrodo lyg suradę seniai dingusį vaiką.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...