captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skaitmeniniams klajokliams Praha – vienas patraukliausių miestų

Budapeštas ir Praha yra patraukliausi miestai skaitmeniniams klajokliams – žmonėms, kurių darbas nepriklauso nuo gyvenamosios vietos, tad jiems pakanka kompiuterio ir kitų ryšio priemonių. Tai paaiškėjo iš svetainės NomadList.com tyrimo, kuriame gretinti skaitmeninių duomenų perdavimo, klimato sąlygų, pragyvenimo kaštų, saugumo bei bevielio interneto prieinamumo ir kitų kriterijų daugiau nei 500 pasaulio miestų, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Čekijos verslo naujienas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Paaiškėjo, kad skaitmeniniai klajokliai dažniausiai renkasi pokomunistines valstybes, kur gyvenimo kokybė sparčiai auga, tačiau pragyvenimo kaštai vis dar smarkiai atsilieka nuo pasaulinių megapolių, tokių kaip Niujorkas, Londonas ar Honkongas.

Valstybių mastu pirmauja Tailandas – net trys jo miestai atsidūrė pirmame dešimtuke. Absoliučiu nugalėtoju tapo Budapeštas, apklausoje ir tyrime surinkęs maksimalų dešimties balų skaičių. Praha atsilieka vienu dešimtadaliu balo.

Skaitmeniniai klajokliai Čekijos sostinėje greta praktiškų kriterijų itin aukštai vertina naktinį gyvenimą, pramogas bei draugišką atmosferą moterims, užsieniečiams, gėjams ir lesbietėms, bet prikiša oro užterštumą bei menką prahiečių anglų kalbos išmanymą.

Sparčiai auga ūkis

Čekijos ūkis pernai ir užpernai augo sparčiau, nei iki šiol teigta. Remiantis šalies Statistikos biuro patikslinimais, 2014 m. Čekijos BVP augo 2,7 proc., o pernai 4,5 proc. Tai didžiausias augimas per paskutinius aštuonerius metus ir vienas geriausių rodiklių Europos Sąjungos mastu.

Pagrindinis nuopelnas priskiriamas itin energingam privataus vartojimo augimui, siekusiam beveik 3 proc., bei apytiksliai dešimtadaliu ūgtelėjusiam investavimui. Pastarasis veiksnys, pasak ekonomistų, lems silpnesnius šiųmetinius rodiklius – esą todėl, kad pernai didelę investavimo dalį sudarė smarkus Europos dotacijų eikvojimas, susijęs su dotacijų programų ciklo pabaiga.

Palankią įtaką Čekijos ūkiui darė ir nedarbo mažėjimas. Šiuo rodikliu Čekija pirmą kartą pralenkė kaimynes Austriją ir Vokietiją – Čekijoje nedarbo lygis nebesiekia 5,5 proc. ir yra mažiausias ES. Tačiau daugelis stebėtojų įspėja, kad šalies ūkis yra ties vadinamojo nulinio nedarbo slenksčiu, kuris pamažu pradeda stabdyti ūkio augimą ir gresia ilgalaikėmis pasekmėmis.

Dalis įmonių jau dabar reikalauja vyriausybę nebekliudyti įdarbinti kvalifikuotus užsieniečius. Tačiau profsąjungos įspėja, o vyriausybė joms pritaria, kad ligšiolinė paplitusi pusiau legalių užsieniečių iš mažiau pasiturinčių šalių, kaip antai Ukraina, įdarbinimo pusvelčiui praktika stabdo algų augimą, o tai ilgainiui irgi lemia ūkio sąstingį.

Šiuo metu garsiausiai apie ūmų darbo jėgos stygių kalba krovinių ir keleivių pervežimo įmonės – abiejose srityse pastebėtas užsakymų vykdymo delsimas arba, pavyzdžiui, viešojo susisiekimo autobusų linijų ribojimas, taip pat statybų pramonė bei amatų sritis.

Didėja būsto nuomos kainos

Čekijos Statistikos biuras apskaičiavo, kad per pastaruosius 20 metų čekų išlaidų struktūra smarkiai pasikeitė – šalies gyventojai turtėja, bet sykiu juos slegia vis didėjančios išlaidos už nuomą. Prieš du dešimtmečius nuomos kaštai sudarė vos penktadalį vidutinio čeko išlaidų, o dabar šis rodiklis siekia ketvirtadalį. Išlaidos už maistą, alkoholį, tabaką, drabužius bei avalynę, atvirkščiai, smuko.

Pastangos spręsti būsto klausimą tapo itin galingu augančio gyventojų įsiskolinimo varikliu, kuriam padeda ir ypač didelis ūkio augimas bei auganti bankininkystės sektoriaus konkurencija, numušusi būsto paskolų palūkanų lygį iki rekordiškai žemos vidutiniškai 2 proc. normos.

Nors vidutiniškai čekų pajamos nuo 1995 m. išaugo trigubai, daliai žmonių vis dar apsimoka didesnio uždarbio ieškoti kaimyninėse Austrijoje bei Vokietijoje, kur galima tikėtis vidutiniškai pustrečio karto didesnės algos.

Sudarytas „gerų valstybių“ sąrašas

Vasaros pradžioje paskelbtas tyrimas, kurio autorius britų akademikas ir daugiau nei pusšimčio vyriausybių patarėjas Simonas Anholtas jau kelintus metus iš eilės gretina 163 valstybes pagal jų indėlį į planetos gyvenimą remdamasis septyniomis kategorijomis: mokslu ir technika, kultūra, tarptautiniu saugumu ir taika, pasaulio tvarka, klimatu, turto ir lygybės bei sveikatos ir gerovės sferomis. S. Anholtas sudaro vadinamąjį „gerų valstybių“ sąrašą pagal tai, kiek kuri šalis žmonijai duoda ir kiek eikvoja, t. y. kiek jos turtas bei gyventojų gerovė yra našta kaimynams arba kiek atneša naudos kitiems.

Pagal visus minėtus kriterijus pirmauja Švedija, antra – Danija, paskui – Olandija, Didžioji Britanija, Šveicarija, Vokietija, Suomija, Prancūzija, Austrija ir Kanada, kuri uždaro pirmąjį dešimtuką. JAV atsidūrė 20-oje vietoje, nes iš visų septynių kriterijų žemiausią vertinimą gavo tarptautinės taikos ir saugumo srityje.

Iš pokomunistinių šalių pirmauja Vengrija (24-a vieta), o jai pavymui – Lenkija, kuri Vengriją lenkia taikos ir saugumo skiltyje, bet smarkiai atsilieka turto ir lygybės bei sveikatos ir gerovės srityse. Čekija, viena pakopa atsiliekanti nuo Moldovos, tepasiekė 35-ą vietą. Nors Čekijai priskirta trečia vieta pagal mokslo ir technikos ir aštunta pagal kultūros indėlius, jos menamas neutralumas tarptautinėje politikoje atėmė daug balų taikos ir saugumo srityje, o turto ir lygybės sąraše ji viena paskutinių.

Iš Baltijos valstybių pirmauja Estija – ji 38-oje vietoje, Latvija yra  41-a, o Lietuva – 45-a. Lietuva čia atsidūrė dėl itin žemo indėlio į tarptautinę taiką ir saugumą bei prastų turto ir lygybės bei sveikatos ir gerovės balų. Penkiomis pakopomis nuo Ukrainos atsiliekanti Rusija atsidūrė 78-oje vietoje – jos itin prasti tarptautinės taikos ir saugumo bei pasaulio tvarkos, taip pat turto ir lygybės balai. Paskutinė sąraše – Libija.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...